Sportas
2024.10.23.PARYŽIAUS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ATGARSIAI
Dr. Artūras Poviliūnas
Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto
Garbės prezidentas
Baigiasi olimpiniai metai. Kokie jie buvo mūsų šalies sportininkams, įvertinsime 2024-ųjų pabaigoje. Bet jau šiandien, nurimus aistroms olimpinėse arenose, galime prisiminti atletų pasiekimus, aptarti laukiančius artimiausius darbus.
Tai buvo Lietuvos olimpinio sąjūdžio šimtmečio (!) žaidynės. Pradėjome 1924-aisiais Paryžiuje. Ne taip sėkmingai, kaip tada norėtasi, bet Nepriklausomos Lietuvos sportininkai dalyvavo! Po šimto metų Nepriklausoma Lietuva vėl dalyvavo. Ir vėl – Paryžiuje!
Žaidynės paliko neišdildomą įspūdį. Sakyčiau, tai buvo naujos olimpinės eros pradžios žaidynės. Vieniems tai – švytinčios, kitiems daugelio išryškėjusių olimpizmo problemų žaidynės. Kas kaip matė.
Nepaisant sunkios pradžios (ką patvirtino dauguma kalbintų kolegų) ir nevienareikšmiškai vertinamos atidarymo ceremonijos. Žaidynės pavyko!
Beje, originalus dalyvių paradas ne stadione, pirmą kartą kompleksinėse varžybose buvo parodytas Vilniuje, atidarant II Baltijos jūros šalių sporto žaidynes 1997m., kurias globojo Tarptautinis olimpinis komitetas. Tai vyko Vilniuje, Kalnų parke. Tada, tuometinis Europos olimpinių komitetų prezidentas Jackas Rogge dalyvavo kaip Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Juano Antonijaus Samarancho atstovas ir buvo nustebęs, jog galima padaryti tokį renginį ne stadione. Jam labai patiko ir kalbėjo, jog vertėtų šį patyrimą panaudoti olimpinių žaidynių atidaryme.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas ir Artūras Poviliūnas
Lietuvos olimpinė delegacija per Paryžiaus žaidinių atidarymą
Šiais metais originalus Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymas vyko jau ne stadione, o Senos upe laivams plukdant 206 nacionalinių olimpinių komitetų pasiuntinius. Netradicinis olimpinės ugnies „uždegimas“. Dėl tokių nukrypimų teko keisti ir Olimpinę chartiją. Nuotaikos nepagadino net pliaupiantis lietus, tačiau kultūrinė programa, atspindėjusi Prancūzijos istoriją ir didžią prancūzų kultūrą, buvo vertinama kaip akibrokštas krikščionybei. Po aštrių diskusijų spaudoje, tik po savaitės ir Vatikanas išreiškė savo neigiamą vertinimą. O Lietuva tai padarė kunigo Arūno Peškaičio lūpomis įtaigiu interviu portale „Bernardinai.lt“ (2024 08 30).
Ta proga galiu prisiminti pirmųjų Europos žaidynių rengimą Azerbaidžano sostinėje Baku. Buvau Europos olimpinių komitetų stebėsenos rengiant žaidynes narys. Viena iš pagrindinių užduočių – jokiu būdu neįžeisti nei vienos religinės konfesijos atstovų! Tai lietė ne tik atidarymo ir uždarymo ceremonijų scenarijus...
Visas abejones dėl Paryžiaus žaidynių atidarymo scenarijaus ir jo režisieriaus „nekompetencijos“ uždarė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, pareiškęs, jog žaidynių atidarymas buvo nuostabus ir padėkojo renginio sumanytojams.
Beje, po žaidynių uždarymo, įteikdamas Olimpinį ordiną Prancūzijos prezidentui, TOK vadovas sakė: „Ceremonija palei Seną buvo surengta su tokiais ikoniniais paminklais kaip Notre-Dame, Eifelio bokštas ir Luvras. Ši akimirka nukreipė pasaulio žvilgsnius į Paryžių, Prancūziją ir Olimpinį judėjimą, taip tapdama valstybės ir taikos simboliu“.
Paryžius puikiai išnaudojo savo, kaip istorinio miesto, galimybes. Varžybos vyko nuostabioje aplinkoje. Jas stebėjo daugybė žiūrovų. Aplinka buvo ne tik traukianti akį, bet ir emociškai nuteikianti geriausiems rezultatams.
Tai buvo pačios pirmosios žaidynės su visiška lyčių lygybe, nes TOK 50 procentų kvotų skyrė sportininkėms moterims ir 50 procentų – vyrams. Paryžiaus žaidynės buvo stebimiausios žaidynės, kurias žiūrėjo daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų!
Medalius iškovojo 91 nacionalinio olimpinio komiteto atstovai ir pabėgėlių olimpinė komanda. 4 olimpiniai komitetai (Botsvanos, Dominikos, Gvatemalos, Sent Lusijos) iškovojo savo pirmąjį olimpinį aukso medalį.
Prieš olimpines žaidynes prognozavau Lietuvai 5 medalius. Beveik pasitvirtino. Tačiau labai džiaugtis nereikėtų. Buvo ir antra prognozė – Los Andželo olimpinėse žaidynėse po ketverių metų gali būti prasčiau... Ką turėjau omenyje? Vieną medalį (jei nieko ypatingo nenutiks) turėtų iškovoti Mykolas Alekna, o toliau...
Turint omenyje, jog breiko sporto šakos neliks, o kitoms sporto šakoms Los Andžele bus didesnė konkurencija – įvedus į programą naujas sporto šakas: bekontaktinį amerikietišką futbolą, kriketą, skvošą, beisbolą, softbolą (moterims), lakrosą, – reikės mažinti kitų sporto šakų dalyvių skaičių naujųjų sąskaita. Šiandien programoje nėra bokso (ne tik dėl interlytiškumo problemos). Kaip pasielgs bokso bendruomenė? Ar sukurs naują tarptautinę organizaciją, kurią pripažins TOK. Tai sužinosime artimiausiu metu. Kitaip bokso JAV žaidynėse nebus. O mūsų šalyje jis populiarus, kaip, beje, ir žaidynes rengiančiose JAV...
Žaidynių programos užsakovai – didžia dalimi korporacijos, kurios finansuoja žaidynių organizatorius, televizijas ir kitas žiniasklaidos priemones, 60 procentų – tai JAV rėmėjai.
2025 metais kovą turėsime kitą Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentą. Tomas Bachas baigia savo kadencijas ir nesieks (nors šiuo metu, esant sunkiai geopolitinei situacijai, daug kas norėtų, kad jis dar liktų) perrinkimo. Rinkimuose į „penkių žiedų valdovo“ postą laukiama nemažos intrigos. Siekti šio posto norėtų Sebastianas Coe – „World athletick“ (tarptautinės lengvosios atletikos federacijos) prezidentas. Jis – olimpinis čempionas Maskvos ir Los Andželo olimpinėse žaidynėse, po Paryžiaus olimpinių žaidynių, savo vadovaujamos sporto šakos atstovams – olimpiniams čempionams „World athletick“ skyrė po 50 tūkstančių dolerių premijas. Įdomu ir keista, jog į tai beveik nesureagavo TOK ir jo sportininkų komisija... Tai paskata sportininkams palaikyti S.Coe rinkimuose, nes jis prižadėjo ateityje skirti visiems medalininkams premijas.
Nežinau kaip bus, bet į šį postą taip pat pretenduoja TOK viceprezidentas Juanas Anronijus Samaranchas (jaunesnysis), TOK VK narė iš Zimbabvės, buvusi sportininkų komisijos pirmininkė Kristy Couventri, Jordanijos princas Feisalas al Husseinas, Pasaulio dviračių sporto federacijos vadovas prancūzas Davidas L‘Appartient‘as, Tarptautinės gimnastikos federacijos prezidentas japonas Morinari Watanabe, Tarptautinės slidinėjimo federacijos lyderis švedas Johanas Eliaschas.
Didžiausius šansus, mano galva, be Sebastiano Coe turi Kristy Couventry – jauniausia kandidatė, pretenduojanti tapti pirmąja moterimi TOK prezidente. Nemažai įtakos turi ir J.A.Samaranchas (jaunesnysis). Jo pagrindinė idėja – iš karto „atidaryti vartus Rusijos ir Baltarusijos atletams dalyvauti olimpinėse žaidynėse“. (Beje, Ukrainos URM-as jau išreiškė didelį nusivylimą tokio kandidato į TOK vadovus pozicija.) Vis dėlto, kiek žinau iš savo ilgametės patirties – turės įtakos neoficialus dabartinio prezidento Thomo Bacho palaiminimas...
Kad ir kas taptų naujuoju lyderiu, lengva nebus. Prasidėjo nauja olimpinio sporto epocha, kurią iš dalies valdo dideli pinigai. O jiems reikia greitų reginių bei kovos, kuriuos mėgsta žiūrovai. Pažvelkite į naujų olimpinių žaidynių programą ir suprasite, kad Thomas Bachas teisus, sakydamas, jog nauji laikai reikalauja naujų lyderių.
O mes turime daryti išvadas ir ruoštis ateinantiems startams. Antrąjį Lietuvos olimpinį šimtmetį pradėjome gerai. Išsirinkome naują savojo olimpinio komiteto valdžią. LTOK-ui ketvirtą kadenciją vadovaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Turėsime ir naują šalies Vyriausybę, kuri, tikiuosi, bus palanki sportui. Tad jau netrukus visa Lietuvos sporto bendruomenė turėtų gerai išanalizuoti šalies „sporto ūkį“, dalyvavimo olimpinėse žaidynėse rezultatus, būsimus iššūkius, numatyti sporto šakų prioritetus, rengiantis ateinančioms olimpinėms žaidynėms, ir iškelti užduotis „... ne tik dalyvauti, bet ir kovoti dėl pergalės!“. O „mėgautis varžybomis“, kaip mėgsta šiandien sakyti dažnas mūsų atletas, reikėtų tik pasibaigus joms ir pasiekus pergalę! Tada visi pajusime malonumą. Prisiminkime, kad kovojant už Lietuvą, Garbė - tai atpildas už tai, ką žmogus duoda, o ne už tai, ką gauna...
Atgal
.jpg)
.jpg)
