Sportas
01.12. Dakaras2019
Balys Bardauskas penktąjį Dakaro ralio etapą prisimins kaip akmenų košmarą, privertusį imtis net kūrybos
(Lima, sausio 12 d.) Balys Bardauskas Dakaro ralio penktame etape puikiai pasirodęs vienišų herojų kategorijoje „Original by Motul“ laisvą dieną išnaudojo būtent poilsiui ir džiaugėsi dėl dviejų dalykų – motociklo „KTM 450 Rally Replica“ ir savo sveikatos.
Poilsis techninėje zonoje
Vienišių zona
Penktame etape B. Bardauskas užėmė itin aukštą, septintąją vietą ir bendroje „Original by Motul“ lenktynininkų kategorijoje kilstelėjo į 16-ąją poziciją.
„Praėjo penki etapai ir per juos motociklas visus išbandymus atlaikė idealiai, – pirmiausiai apie motociklą prakalbo B. Bardauskas. – Savo sveikata irgi nesiskundžiu. Rimtų traumų pavyko išvengti, nors mikrotraumų turiu, bet atsižvelgiant į tai, kad vienišių klasėje pasitraukė jau trečdalis sportininkų, skųstis neturiu kuo“.
Tiesa, B. Bardauskas prasitarė, jog penktojo etapo metu jį akmenys išvargino tiek, kad siekdamas užsimiršti, važiuodamas ėmėsi kūrybos.
„Penktasis etapas bent jau man buvo pats sunkiausias, nors ir greičiausias. Akmenys, vieni akmenys. Juos net pradėjau vadinti „piktasis“, „smailusis“, „bukusis“. Vien akmenys, – dabar jau šypsodamasis pasakoja B. Bardauskas. – Tai net sukūriau bevažiuodamas dainelę – „Arekipa – mano svajonių namai, Arekipa – džiaugiasi saulės ištroškę vaikai“.
„Original by Motul“ klasėje liko jau tik 21 „kamikadzė“, taip neretai vadinami šios kategorijos sportininkai, per visą Dakaro ralį privalantys verstis be techninės pagalbos ir patogumų. Visą jų manta telpa į vieną sunkvežimį, prie kurio jie kiekvieną kartą pasistato savo vienvietes palapines ir jose nakvoja. Įpusėjus raliui šių palapinių prie techninio sunkvežimio pastebimai sumažėjo. Iš ralio jau pasitraukė 35 proc. šios kategorijos dalyvių. Tokių praradimų neturi jokia kita Dakaro ralio lenktynininkų grupė.
Vilnietis pripažino, kad nei iki Dakaro ralio, nei jam jau įpusėjus neturi kažkokios konkrečios strategijos. „Kaip seksis, taip ir važiuosiu. Juk mano tikslas vienintelis – parvežti sūnui medalį“, – kalbėjo B. Bardauskas.
Toks požiūris galėtų nustebinti, bet B. Bardauskas ne kartą sakė, jog neturi jokių įsipareigojimų savo rėmėjams. Sportininką remia jo draugai, nereikalaujantys iš B. Bardausko konkrečių rezultatų. „Man nereikia prieš nieką atidirbinėti pinigų“, – teigia B. Bardauskas.
Vertinant generalinę lenktynininkų įskaitą, joje B. Bardauskas kol kas yra 88 vietoje iš 104 sportininkų. Dakarą pradėjo 137 motociklininkai.
Informaciją parengė portalas „Agroeta.lt“ – oficialus B. Bardausko informacinis partneris
Marijos Dubickienės nuotraukos: Balys Bardauskas poilsio dieną pasirūpino ir miegu, ir motociklu. Vienišių techninė zona aptverta. Joje negali lankytis jokie technikai, išskyrus pačius vienišius.
Kovą dėl išlikimo laimėjęs A. Juknevičius: visi miegantys kopose sakė nevažiuoti
„Tai nebent rodo, kad aš esu kritinis Dakaro ligonis“ – taip apie suteiktą legendos statusą rudenį kalbėjo Antanas Juknevičius. Jis kartu su „CRAFT bearings“ komandos navigatoriumi Dariumi Vaičiuliu patyrė daugiausiai nuotykių iš visų lietuvių – vertėsi, vos spėjo į startą ir 5-ame etape kovėsi dėl išlikimo varžybose net 14 valandų trasoje.
Į pirmąją maratono dieną labiausiai patyręs Dakaro lietuvis išvažiavo ką tik surinktu ir neištestuotu varikliu. Nors A. Juknevičius rezultatų lentelėse stabiliai kilo pozicijomis aukštyn, variklio temperatūros problemos ir toliau kamavo ekipažą. Antroji maratono diena prasidėjo įspūdingu bendru startu paplūdimyje, tačiau atostogų nuotaika lenktynininkų nelydėjo ilgai – po paplūdimio jie šoko į vienas didžiausių iki šiol sutiktų kopų ir ten prasidėjo reikalai.
„Iškart pajautėm, kad mūsų variklio situacija labai bloga. Teko stoti – kartais kas 5 km, kartais kas 15 km, vėl pradėjom vandens medžioklę. Galiausiai neatlaikė viena iš žarnelių – teko stoti ir remontuoti. Važiavome toliau, bet jau pačioj pradžioj buvo aišku, kad jei atvažiuosime į finišą, tai bus paryčiais,“ – apie nuotykius trasoje pasakoja „CRAFT bearings“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius
Po tokių nuotykių, kuriuos per pirmąją maratono pusę patyrė 315-uoju numeriu pažymėto Dakaro ralio vilko Antano Juknevičiaus komanda turbūt jau daugelis būtų susikrovęs mantą ir patraukęs artimiausio oro uosto link. Tačiau šio lietuvių ekipažo nuotaikos ir šypsenos veide pasibaigus maratoniniam greičio ruožui byloja – jie ne tik nesitrauks, tačiau dar turi neužbaigtų darbų.
„Visi į mus žiūrėjo kaip į savižudžius – tie visi, kuriuos sutikom miegančius kopose stabdė mus ir prašė nebevažiuoti, o mes jiems atsakom – aqua, aqua (red. Pat. vanduo), – juoką keliančias istorijas pasakoja A. Juknevičius. – Visi važiuojantys gale pasirūpinę didžiuliais LED žibintais, o mes jau du-tris metus naktimis nevažiavę su vienu žibintuvėliu ant Dariaus galvos, kuris dar likus 3 km pats pasidavė.“
Lietuvis atskleidė, kad technikų komanda iš kart kibs į darbus – jie jau pasiekė susitarimą su „KAMAZ Master“ komanda, kuri laisvą dieną taip pat atlikinės variklio remontą, todėl šlifuoti variklio galvas komandos veš kartu. Poilsio diena „CRAFT bearings“ komandos mechanikams toli gražu neprimins savaitgalio.
Dominykas / Antanas Juknevicius Dakar Rally Team
Atgal
