Sportas
01.26. "Žiemos ralio" techninės komisijos procedūros
Be išimties visos profesionalios automobilių sporto varžybos prasideda nuo dalyvių akistatos su lenktynių sekretoriatu, o jų automobilių - su techninės komisijos ekspertais. "Žiemos ralio" techninės komisijos vadovas Egidijus Janavičius papasakojo, kam šis filtras reikalingas ir kokias klaidas dažniausiai daro ralio meistrai.
Skirtingai nei gali pasirodyti paraidžiui šifruojant žodžių junginį "techninė komisija", čia dirbantys oficialūs varžybų asmenys iš esmės nesigilina į jokius inžinerinius sprendimus.
"Svarbiausiais mūsų darbas - patikrinti lenktyninio automobilio saugos sistemas ir piloto bei šturmano ekipuotę: ar nepažeisti saugos lankai ir diržai, ar veikia masės išjungiklis, ar kombinezonai ir šalmai turi reikiamas homologacijos žymas, ir t.t. Atsidarę kapotą, tikriname tik tai, ar patikimai fiksuotas akumuliatorius, ar ugniasienėje nėra kokių nors angų, per kurias į saloną patektų liepsna. Mašinose su turbininiais varikliais užplombuojame "dirbtinio kvėpavimo aparatą", jei vėliau kiltų ginčų dėl to, koks restriktorius buvo naudojamas. Jokių kitų dalykų, susijusių su automobilio važiuokle, transmisija ar panašiai mes paprastai netikriname ir nekvestionuojame", - teigė E. Janavičius.
Tradiciškai šios procedūros metu išbrokuojama labai nedaug mašinų, tačiau technikos ekspertas patikino, kad rimtų pokalbių su sportininkais būna.
"Aš daugiau nei dešimtmetį gilinuosi į sportinės technikos pasaulio subtilybes ir atskirų sistemų veikimo principus. Paradoksalu, tačiau lenktynininkai didelių klaidų dažnai daro iš pirmo žvilgsnio itin paprastuose dalykuose. Ko gero didžiausia problema - supratimas, kaip dirba saugos diržai. Norint minimizuoti traumų tikimybę avarijos metu, būtina itin stipriai fiksuoti apatinius, per juosmenį einančius, diržus, nes automobiliui atsitrenkus į kliūtį žmogus slysta krėslu žemyn ir neria pro diržų apačią. Viršutiniai saugos diržai, gaubiantys pečius ir krūtinės ląstą, yra netgi šiek tiek mažiau svarbūs, nors juos taip pat reikia įtempti maksimaliai. Deja, gal trečdaliui sportininkų atsegus viršutinius diržus, kūnas iš esmės praranda fiksaciją saugioje pozicijoje", - pabrėžė "Žiemos ralio" techninės komisijos pirmininkas.
Mėgindamas užbėgti problemoms už akių, E. Janavičius kiekvieną pasitaikiusią progą primena greičio ruožo starte laukiantiems ekipažams šias tiesas ir, esant reikalui, dar kartą patikrina saugos diržų reguliavimą.
"Ačiū Dievui, pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja. LASF organizuoja lenktynininkams seminarų ciklą, kurių metu nagrinėjamos atskiros automobilių sporto problemos. Tai tikrai duoda naudos, nes daugeliu atvejų klaidos daromos ne todėl, kad sportininkai negali sau leisti kokios nors brangios įrangos, bet todėl, kad trūksta žinių apie turimų daiktų naudojimą", - teigė E. Janavičius.
Šeštadienį "Žiemos ralio" ekipažų laukia nebe oficialūs ralio klausimai, o septyni greičio ruožai Utenos ir Molėtų apylinkėse. Organizatoriai žada įnirtingą kovą su daug staigių posūkių, tramplinų ir ilgų bei greitų tiesiųjų.
"Svarbiausiais mūsų darbas - patikrinti lenktyninio automobilio saugos sistemas ir piloto bei šturmano ekipuotę: ar nepažeisti saugos lankai ir diržai, ar veikia masės išjungiklis, ar kombinezonai ir šalmai turi reikiamas homologacijos žymas, ir t.t. Atsidarę kapotą, tikriname tik tai, ar patikimai fiksuotas akumuliatorius, ar ugniasienėje nėra kokių nors angų, per kurias į saloną patektų liepsna. Mašinose su turbininiais varikliais užplombuojame "dirbtinio kvėpavimo aparatą", jei vėliau kiltų ginčų dėl to, koks restriktorius buvo naudojamas. Jokių kitų dalykų, susijusių su automobilio važiuokle, transmisija ar panašiai mes paprastai netikriname ir nekvestionuojame", - teigė E. Janavičius.
Tradiciškai šios procedūros metu išbrokuojama labai nedaug mašinų, tačiau technikos ekspertas patikino, kad rimtų pokalbių su sportininkais būna.
"Aš daugiau nei dešimtmetį gilinuosi į sportinės technikos pasaulio subtilybes ir atskirų sistemų veikimo principus. Paradoksalu, tačiau lenktynininkai didelių klaidų dažnai daro iš pirmo žvilgsnio itin paprastuose dalykuose. Ko gero didžiausia problema - supratimas, kaip dirba saugos diržai. Norint minimizuoti traumų tikimybę avarijos metu, būtina itin stipriai fiksuoti apatinius, per juosmenį einančius, diržus, nes automobiliui atsitrenkus į kliūtį žmogus slysta krėslu žemyn ir neria pro diržų apačią. Viršutiniai saugos diržai, gaubiantys pečius ir krūtinės ląstą, yra netgi šiek tiek mažiau svarbūs, nors juos taip pat reikia įtempti maksimaliai. Deja, gal trečdaliui sportininkų atsegus viršutinius diržus, kūnas iš esmės praranda fiksaciją saugioje pozicijoje", - pabrėžė "Žiemos ralio" techninės komisijos pirmininkas.
Mėgindamas užbėgti problemoms už akių, E. Janavičius kiekvieną pasitaikiusią progą primena greičio ruožo starte laukiantiems ekipažams šias tiesas ir, esant reikalui, dar kartą patikrina saugos diržų reguliavimą.
"Ačiū Dievui, pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja. LASF organizuoja lenktynininkams seminarų ciklą, kurių metu nagrinėjamos atskiros automobilių sporto problemos. Tai tikrai duoda naudos, nes daugeliu atvejų klaidos daromos ne todėl, kad sportininkai negali sau leisti kokios nors brangios įrangos, bet todėl, kad trūksta žinių apie turimų daiktų naudojimą", - teigė E. Janavičius.
Šeštadienį "Žiemos ralio" ekipažų laukia nebe oficialūs ralio klausimai, o septyni greičio ruožai Utenos ir Molėtų apylinkėse. Organizatoriai žada įnirtingą kovą su daug staigių posūkių, tramplinų ir ilgų bei greitų tiesiųjų.
