Sportas
01.14. B. Vanago šturmanas paaiškino apie navigacijos ypatumus Dakare
Navigacija Dakare neturi nieko bendra su orientavimusi klasikiniame ralyje, sako trečiąkart vienose sunkiausių pasaulio lenktynių startavęs Sebastianas Rozwadowskis. Pagrindiniu skirtumu jis įvardija tai, jog Dakare iš anksto nesusipažįstama su būsima trasa, o jos vaizdą galima susidėlioti mintyse pasitelkiant tik kelio knygą. Joje šturmanas atlieka daug patobulinimų, kad kiekvienas simbolis būtų maksimaliai greitai perskaitomas, suvokiamas ir drauge su kita informacija perduodamas pilotui.
"Klasikiniuose raliuose mes susipažįstame su trasa ir iš anksto pasiruošiame savo stenogramą. Prieš ralį šturmanas su pilotu gali pravažiuoti būsimus greičio ruožus po 2-3 kartus priklausomai nuo to, kaip numato taisyklės. Daromės labai detalius užrašus, kuriuose aprašome kone kiekvieną greičio ruožo metrą. Taigi klasikiniame ralyje greičio ruožuose šturmanai nenaudoja kelio knygų, o skaito tai, ką būna patys pasiruošę per susipažinimą. Labai dažnai ekipažai netgi filmuoja susipažinimą su trasa ir po to naktį ar ryte prieš pat startą dar peržiūri vaizdo medžiagą, kad geriau atsimintų, kas jų laukia", - pasakoja 2014-aisiais Lenkijos ralio čempionu tapęs S. Rozwadowskis.
Trečius metus kaupdamas patirtį Dakare, jis persiorientavo nuo klasikinio ralio prie ralio reido varžybų, todėl dabar puikiai išmano visus savo darbo skirtumus tarp šių disciplinų.
"Dakare mes iš anksto nematome greičio ruožų ir apie jos žinome gana nedaug, kiek aprašyta organizatorių iš vakaro pateiktose kelio knygose. Jas pasiruošiame atitinkamai pagal save, kad būtų patogiau viską matyti. Tuomet pajudame į greičio ruožą, kurio ilgis gali siekti iki 500 kilometrų ir daugiau. Čia mano pareiga - geriausiu įmanomu būdu apibūdinti priekyje laukiantį kelią Benediktui, tiesiog duoti savo pilotui detalų ir aiškų paveikslą apie artimiausią greičio ruožo atkarpą", - aiškina "General Financing team Pitlane" komandos šturmanas.
Tam tikslui jis gali pasitelkti bet kokius žodžius, bet su sąlyga, jog šie bus tiksliausiai suprasti B. Vanago. Be to, itin dažnai Sebastianas važiavimo kryptį rodo tiesiog ištiesta ranka: "Kai važiuojame per kopas, automobilis juda ne tiesia linija, o zigzagais, vingiais. Taigi sakydamas "sukti kairiau" ar "sukti dešiniau" aš beveik nepasakau nieko, nes visai neaišku, kaip smarkiai sukti. Kai ištiesta ranka tiksliai parodau, kuria kryptimi turime važiuoti, toks gestas suveikia kur kas efektyviau".
Greičio ruožuose kelio danga dažnai būna labai nelygi - daug šuoliukų, nusileidimų, duobių. Dėl to automobilis, o drauge ir visas ekipažas jame pradeda šokinėti. Tuo pat metu šturmanas privalo be perstojo skaityti kelio knygoje pateiktą informaciją.
"Jei ten nurodytų svarbių orientyrų aš nepasižymėčiau ryškiomis spalvomis ir palikčiau viską juodai baltą, būtų gana sudėtinga susigaudyti, kas vyksta. Turiu tam penkias specialias spalvas. Tarkime, jei toliau važiuojame tiesiai - žalia spalva. Kai ją matau, net jei ir dreba rankose laikoma kelio knyga, vis tiek žinau, jog važiuosime tiesiai. Oranžinė linija reiškia, kad turime keisti važiavimo kryptį. Jei pasižymiu ryškia rožine spalva, tai reiškia, kad turime būti ypač atsargūs, priekyje kažkas gali nutikti - galbūt kelyje tyko didelės duobės, staigūs nusileidimai ar kitos kliūtys. Mėlynai žymiu kursą, kuriuo nurodoma judėti. Geltona - kitus svarbius įspėjimus".
Organizatoriai yra parengę ilgą sąrašą sutartinių ženklų, kurie naudojami kelio knygoje. Iš viso jų - apie šimtas. S. Rozwadowskis, kaip ir bet kuris kitas profesionaliai į savo darbą žiūrintis šturmanas, privalo juos visus mokėti mintinai. Pavyzdžiui, du ar tris sykius pasikartojantys šauktukai įspėja apie atitinkamo lygio grėsmes kelyje. Skaičiai 30, 50 ar rečiau sutinkamas 90 - tai greičio ribojimo ženklai dalyviams važiuojant per gyvenvietes, kertant visuotinio naudojimo kelius ir panašiai.
"Taigi, jei klasikiniame ralyje kelio knygos reikia tik susipažinimo metu ir pervažiavimuose iš vieno greičio ruožo į kitą, tai Dakare viskas kitaip, gerokai sudėtingiau. Čia be kelio knygos - nė iš vietos. Iš organizatorių pateiktos rašytinės informacijos visus simbolius turiu sudėlioti į vieną visumą, kad Benediktui ši informacija būtų maksimaliai aiški ir naudinga išlaikant aukštą važiavimo tempą", - apibendrino Sebastianas.
Būtent kelio knyga jam tampa kasdieniu "skaitiniu prieš miegą" viso Dakaro metu. Kiekvieną vakarą bivuakuose ekipažų šturmanai dalyvauja organizatorių rengiamuose susirinkimuose, kur išdalijamos artimiausio etapo kelio knygos.
Grįžęs į bazę, S. Rozwadowskis pasidalija gauta informacija su B. Vanagu ir visa komanda, o iškart po to sėda prie stalo ir griebia į rankas spalvotus žymeklius bei kelio knygą. Čia neretai tenka užsiimti ir "rankdarbiais" iškerpant tam tikras kelio knygos dalis ir vietoje jų įklijuojant organizatorių pateiktus atnaujinimus.
Kiekviena eilutė su greta pateiktais atstumais patyrusiam šturmanui leidžia mintyse susidėlioti bendrą vaizdą, kurį jau kitą dieną ekipažas gyvai pamato lėkdamas greičio ruožu pro savojo "Toyota Hilux Gazoo Racing" bolido langus.
Trečius metus kaupdamas patirtį Dakare, jis persiorientavo nuo klasikinio ralio prie ralio reido varžybų, todėl dabar puikiai išmano visus savo darbo skirtumus tarp šių disciplinų.
"Dakare mes iš anksto nematome greičio ruožų ir apie jos žinome gana nedaug, kiek aprašyta organizatorių iš vakaro pateiktose kelio knygose. Jas pasiruošiame atitinkamai pagal save, kad būtų patogiau viską matyti. Tuomet pajudame į greičio ruožą, kurio ilgis gali siekti iki 500 kilometrų ir daugiau. Čia mano pareiga - geriausiu įmanomu būdu apibūdinti priekyje laukiantį kelią Benediktui, tiesiog duoti savo pilotui detalų ir aiškų paveikslą apie artimiausią greičio ruožo atkarpą", - aiškina "General Financing team Pitlane" komandos šturmanas.
Tam tikslui jis gali pasitelkti bet kokius žodžius, bet su sąlyga, jog šie bus tiksliausiai suprasti B. Vanago. Be to, itin dažnai Sebastianas važiavimo kryptį rodo tiesiog ištiesta ranka: "Kai važiuojame per kopas, automobilis juda ne tiesia linija, o zigzagais, vingiais. Taigi sakydamas "sukti kairiau" ar "sukti dešiniau" aš beveik nepasakau nieko, nes visai neaišku, kaip smarkiai sukti. Kai ištiesta ranka tiksliai parodau, kuria kryptimi turime važiuoti, toks gestas suveikia kur kas efektyviau".
Greičio ruožuose kelio danga dažnai būna labai nelygi - daug šuoliukų, nusileidimų, duobių. Dėl to automobilis, o drauge ir visas ekipažas jame pradeda šokinėti. Tuo pat metu šturmanas privalo be perstojo skaityti kelio knygoje pateiktą informaciją.
"Jei ten nurodytų svarbių orientyrų aš nepasižymėčiau ryškiomis spalvomis ir palikčiau viską juodai baltą, būtų gana sudėtinga susigaudyti, kas vyksta. Turiu tam penkias specialias spalvas. Tarkime, jei toliau važiuojame tiesiai - žalia spalva. Kai ją matau, net jei ir dreba rankose laikoma kelio knyga, vis tiek žinau, jog važiuosime tiesiai. Oranžinė linija reiškia, kad turime keisti važiavimo kryptį. Jei pasižymiu ryškia rožine spalva, tai reiškia, kad turime būti ypač atsargūs, priekyje kažkas gali nutikti - galbūt kelyje tyko didelės duobės, staigūs nusileidimai ar kitos kliūtys. Mėlynai žymiu kursą, kuriuo nurodoma judėti. Geltona - kitus svarbius įspėjimus".
Organizatoriai yra parengę ilgą sąrašą sutartinių ženklų, kurie naudojami kelio knygoje. Iš viso jų - apie šimtas. S. Rozwadowskis, kaip ir bet kuris kitas profesionaliai į savo darbą žiūrintis šturmanas, privalo juos visus mokėti mintinai. Pavyzdžiui, du ar tris sykius pasikartojantys šauktukai įspėja apie atitinkamo lygio grėsmes kelyje. Skaičiai 30, 50 ar rečiau sutinkamas 90 - tai greičio ribojimo ženklai dalyviams važiuojant per gyvenvietes, kertant visuotinio naudojimo kelius ir panašiai.
"Taigi, jei klasikiniame ralyje kelio knygos reikia tik susipažinimo metu ir pervažiavimuose iš vieno greičio ruožo į kitą, tai Dakare viskas kitaip, gerokai sudėtingiau. Čia be kelio knygos - nė iš vietos. Iš organizatorių pateiktos rašytinės informacijos visus simbolius turiu sudėlioti į vieną visumą, kad Benediktui ši informacija būtų maksimaliai aiški ir naudinga išlaikant aukštą važiavimo tempą", - apibendrino Sebastianas.
Būtent kelio knyga jam tampa kasdieniu "skaitiniu prieš miegą" viso Dakaro metu. Kiekvieną vakarą bivuakuose ekipažų šturmanai dalyvauja organizatorių rengiamuose susirinkimuose, kur išdalijamos artimiausio etapo kelio knygos.
Grįžęs į bazę, S. Rozwadowskis pasidalija gauta informacija su B. Vanagu ir visa komanda, o iškart po to sėda prie stalo ir griebia į rankas spalvotus žymeklius bei kelio knygą. Čia neretai tenka užsiimti ir "rankdarbiais" iškerpant tam tikras kelio knygos dalis ir vietoje jų įklijuojant organizatorių pateiktus atnaujinimus.
Kiekviena eilutė su greta pateiktais atstumais patyrusiam šturmanui leidžia mintyse susidėlioti bendrą vaizdą, kurį jau kitą dieną ekipažas gyvai pamato lėkdamas greičio ruožu pro savojo "Toyota Hilux Gazoo Racing" bolido langus.
