VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

02 20. Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą/Ekl 9.4/

Gyvenimas nuostabus dalykas ir net menkiausias būvis yra geriau už mirtį. Tai ypač akivaizdu kalbant apie dvasinius dalykus. geriau yra būti mažiausiu Dievo karalystėje nei didžiausiam už jos ribų. Net pati mažiausia malonė pranoksta didžiausius neatgimusio žmogaus pasiekimus. Kai Šventoji Dvasia įpučia sielai dievišką gyvenimą, tai toks turtas, kuriam negali prilygti jokios mokslo subtilybės. Nukryžiuoto vagies padėtis buvo geresnė nei cezario soste; Lozorius tarp šunų - vertesnis už Ciceroną, sėdėjusį tarp senatorių; mažiausiai išsilavinęs krikščionis Dievo akyse vertesnis už Platoną. Dvasinis gyvenimas - tai kilnumo požymis, o jo neturintys žmonės - negyvi kūriniai, besiskiriantys tik savo išore: vieni patrauklūs kiti -  ne. Jie turi atgimti, nes yra mirę dėl savo nusikaltimų ir nuodėmių.

Gyvas, su meile pasakytas Evangelijos pamokslas, nors ir nežavintis giliu pažinimu ar iškalbingumu, vertesnis už intelektualiausią diskusiją, nes ji yra be jėgos. Gyvas šuo geriau saugo už mirusį liūtą ir daugiau patarnauja šeimininkui. Taip pat menkiausias dvasios pamokslininkas yra naudingesnis už puikų oratorių, kurio išmintis tik - žodžiai, o jėga - vien tik pamokslo garsas. Mes turime melstis ir atlikti kitas dvasines pareigas. Jei Šventoji Dvasia sužadina mūsų širdis, per Jėzų Kristų jos tampa priimtinos Dievui, nors galime galvoti, kad Dievo akivaizdoje jos bevertės. Kai savo širdimi nedalyvaujame dvasiniuose reikaluose, ji Dievo akivaizdoje - lyg miręs liūtas, lyg dvėseliena. Verčiau gyvi atodūsiai, raudos, dejonės, nei negyvos giesmės ir kapų tyla. Bet kas geriau už mirtį. Gal bent pragaro šuns urzgimas išlaikys budrius. Bet ar gali žmogus užsitraukti didesnį prakeikimą, nei turėdamas mirusį tikėjimą/ O Viešpatie atgaivink mus/ (Č. H. Serdženas)

Parengė Evaldas Mažeika

Atgal