VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

08 31. Dar šias tas apie Rumšiškių bažnyčią

Stanislovas Abromavičius

Pirmąjį rugsėjo mėnesio sekmadienį Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyksta vieninteliai metuose Trakinės atlaidai. Net daugelis vietinių žmonių nežino, iš kur kilęs atlaidų pavadinimas ir su kuo jie susiję. Šiame straipsnyje visa tai sužinosite, kaip ir Rumšiškių miestelio istoriją.

Rumšiškių bažnyčia


Kai kurie informacinėje literatūroje pasitaikantys netikslumai nesuteikia pasitikėjimo dabartine lokalinės istorijos būkle. Antai visa literatūra apie Rumšiškes nurodė netikrą šio miestelio paminėjimo datą – 1381 metus, paimtą iš T. Narbuto interpretacijų. Tikroji data – 1382 metų liepos 1 diena, skiriasi nedaug, bet siejama su visai kitu įvykiu. Dėl šio išaiškinimo turėtumėme būti dėkingi istorikui Tomui Baranauskui. Tai jis nustatė, kad 1382 metų birželyje Jogaila gavęs žinią, kad sostinė yra jo šalininkų rankose, atvyko su kariuomene į Vilnių ir netrukus apgulė Trakus. Kaip tik tada Vokiečių ordino kariuomenė įžengė į Lietuvą ir patraukė Trakų link – į pagalbą Jogailai. Šio žygio aprašyme Vygandas Marburgietis pirmą kartą paminėjo Rumšiškes. T. Baranausko teigimu, Torunės analai nurodo, kad Eigulių pilis buvo sudeginta „paskutinę birželio dieną“, taigi Rumšiškių („Runtziske“) valsčiaus lauke kryžiuočiai nakvojo liepos 1-os naktį į 2-ąją.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miestelyje, prie Kauno marių ir Pravienos upės žiočių. Medinė. Pastatyta 1860 metais liaudies architektūros formų.

Rumšiškių bažnyčia

Bažnytinėse knygose nurodoma, kad pirmoji Šv. arkangelo Mykolo koplyčia (bažnyčia) Rumšiškėse pastatyta po Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos jungtuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga. Kaip žinia, tos vedybos įvyko 1386 m. Krokuvoje. Tad pirmoji bažnyčia Rumšiškėse stovėjo nuo XV a. pabaigos. Sakoma, kad į pastatytą koplyčią (bažnyčią) karalienė Jadvyga atsiuntusi iš Trakų Dievo Motinos Marijos paveikslą, Jo garbei iki šiol pirmąjį rugsėjo sekmadienį Rumšiškėse vyksta Trakinės atlaikai. Vėlesnė bažnyčia pastatyta 1573 metais Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1673 metais bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų. 1677 metais minima šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta po 1660 metų klebono Aleksandro Giedraičio rūpesčiu. Ji 1707 ir 1721 metais gerokai remontuota. 1805, 1815, 1849 metais vyskupijos vizitacijų aktuose nurodyta sena ir maža bažnyčia. Rumšiškių parapija, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, 1849 metais perduota Žemaičių vyskupijai. 1859 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1958-1959 metais iš būsimųjų Kauno marių dugno bažnyčia ir varpinė perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Statiniai turi liaudies architektūros formų. Bažnyčia stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis, penkiasiene apside ir bokšteliu. Varpinė medinė – 3 aukštų.

LR Prezidentas Valdas Adamkus ir kun. Jonas Žemaitis apdovanojimo įteikimo ceremonijoje minint žydų genocido aukų – Holokausto dieną. Vilnius, 1999 m. balandžio 19 d.

Kun. Jonas Žemaitis teigė, kad 1959 metais išardžius bažnyčią nustatyta, kad viena jos sienų – tai buvusios bažnyčios (koplyčios), statytos 1849-ais ar dar ankstesniais metais, dalis. Prie jos ir buvo pristatytas naujo pastato trisienis. Senosios sienos rąstai, klebono nuomone, galėjo būti apie 200 metų senesni nei kiti. Tada po didžiuoju altoriumi rasta 2,5x2,5 metrų kripta. Jos aukštis šonuose buvo apie 1 metras, tačiau ties skliautu viduryje – 2,5 metro. Rasti trimis eilėmis suguldyti karstai, o ant jų viršaus – dar du maži. Karstuose kaulai sudūlėję į miltelius, išskyrus 4 didelių ir 2 mažųjų. Karstai ąžuoliniai, neobliuoti. Viename karste būta labai didelio žmogaus palaikai. Iš išlikusių drabužių buvo nustatyta, kad tarp jų būta dviejų kunigų ir vieno vyskupo palaikų. Visa tai vyskupijos nurodymu buvo parašyta, palaikai palaidoti naujosiose Rumšiškių kapinėse.
Kun. JONAS ŽEMAITIS
2012 metų rugsėjo 11 d. pažymėsime buvusio Rumšiškių klebono kun. doc. jubil. Jonas Žemaičio 11-ąsias mirties metines. Didžiausias jo indėlis yra Rumšiškių bažnyčios iškėlimo iš būsimo Kauno marių dugno rūpesčiai, protingas vietos miestelio kapinėms ir bažnyčios parinkimas.
Kun. J. Žemaitis gimė 1904 m. sausio 31 d. Žečkalnių kaime, Pilviškių parapijoje, Vilkaviškio vyskupijoje. Pradžios mokyklą baigė Žečkalnių kaime, mokėsi Pilviškių gimnazijoje. 1921 m. išvyko studijuoti į Italiją, kur baigė gimnaziją, licėjų ir aukštąsias filosofijos, pedagogikos, teologijos studijas tarptautiniame Turino institute. 1934 m. liepos 8 d. Turine įšventintas kunigu. 1934 m. grįžo į Lietuvą. 1934–1937 m. gyveno pas saleziečius Vytėnuose, kur ėjo mokytojo ir ekonomo pareigas. 1937–1938 m. Italijoje baigė muzikos studijas. 1938–1940 m. vikaravo Saldutiškio parapijoje. 1940–1946 m. Laurų vaikų namuose, Nemenčinės valsčiuje, ėjo mokytojo-direktoriaus pareigas. 1946–1949 m. – Kauno Švč. Trejybės parapijos klebonas, 1949–1950 m. – Kauno arkikatedros bazilikos vikaras bei Švč. Sakramento bažnyčios vicerektorius, 1950–1952 m. – Rumšiškių vikaras, 1952–1953 m. – Garliavoje altaristas, 1953–1955 m. – Onuškio bei Vytautavos (Trakų raj., dabar Elektrėnų dekanatas) klebonas, 1955–1956 m. – Pivašiūnų klebonas, 1956–1994 m. Rumšiškių klebonas. Iki 1972 m. dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, docentas. Nuo 1994 m. rugpjūčio 19 d. buvo Rumšiškių parapijos altaristas. Palaidotas rugsėjo 14 d. Rumšiškių bažnyčios šventoriuje.
Rumšiškių parapijos vykdomasis komitetas, vadovaujamas Juozo Matako, ir tuometinis klebonas K. Lapinskas buvo nutaręs, kad kapines ir bažnyčią derėtų perkelti į prie Dovainių esančią Išlaužą (prie poeto J. Aisčio tėvonijos). Tuo tikslu prašyta vietovėje Dovainonys II 3 ha žemės. Tai patvirtina ir Religinių kultų reikalų valdyba prie LTSR ministrų tarybos. Tai atoki nuo miestelio vieta, prie Rumšiškių – Alytaus vieškelio, netoli Dovainonių. Tačiau 1956 m. į Rumšiškes atsikėlus naujam klebonui kun. Jonui Žemaičiui, tikinčiųjų nuostata pakito. Tada vieta numatyta Byliškių k. pradžioje prie buvusios šv. Antano koplyčios. Statybai ir kapinėms įrengti prašyta 8 ha. žemės.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2700 asmenų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas. Jame tarp 159 dvasininkų ir kun. J. Žemaičio pavardė. Vilniaus aps., Laurų vaikų namuose kartu su vienuole Laura Meoci gelbėjo iš geto išneštus žydų vaikus, dalyvavo ir Stefanija Ladygienė.
 

Atgal