VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

08 03. Lietuvos ir pasauliniai duomenys. Religingumo ir ateizmo indeksas

Tik mažuma pasaulio gyventojų, daugiausiai gyvenančių Kinijoje ir Vakarų Europoje, deklaruoja esantys ateistai.

Pasaulinis savo religingumo suvokimo pasiskirstymas: religingi: 59 proc., nereligingi: 23 proc., ateistai: 13 proc.

Tik nedidelė pasaulio dalis XXI amžiuje laiko save ateistais. 13 proc. pasaulio gyventojų teigia esą ateistai, daugiausiai jų susikoncentravę Rytų Azijoje, kur 47 proc. Kinijos ir 31 proc. Japonijos gyventojų laiko save ateistais. Taip pat Vakarų Europoje, kur 14 proc. gyventojų apibūdina save ateistais. Tačiau didesnė dalis žmonių mano esantys religingi, taip teigia 59 proc. įvairių šalių gyventojų. Kita dalis gyventojų apibūdina save „nereligingais“, tokių pasaulyje yra 23 proc.

Lietuvoje tik 1 proc. gyventojų laiko save ateistais, 69 proc. lietuvių laiko save religingais, 22 proc. – nereligingais.

Tai parodė pasaulinė apklausa, atlikta 57 valstybėse. Apklausą atliko seniausia ir didžiausia visuomenės nuomonės apklausų atlikėjų asociacija WIN-Gallup International. Asociaciją atstovaujančios šalys apima daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų. Šio pranešimo duomenys yra dalis globalaus tyrimo Tarptautinis Vilties Barometras, kuris yra kasmetinė asociacijos tradicija, 1977 metais inicijuota ir sukurta Dr.George Gallup.

Kas yra religingumo ir ateizmo indeksas?

Religingumo indeksas parodo  dalį gyventojų, kurie apibūdina save „religingais žmonėmis“ atsakydami į klausimą: Nepriklausomai ar Jūs lankote, ar nelankote maldos vietas, ar Jūs save laikote religingu žmogumi, nereligingu žmogumi ar įsitikinusiu ateistu?

Ateizmo indeksas  parodo dalį žmonių, kurie į viršuje pateiktą klausimą atsakė, kad jie yra įsitikinę ateistai.

WIN-Gallup International “Religingumo ir ateizmo indeksas”, kuris matuoja žmonių savęs suvokimą apie jų religingumą yra pagrįstas interviu su daugiau nei 50,000 vyrų ir moterų, kurie buvo atrinkti 57 pasaulio šalyse, 5 žemynuose.  Tyrimas pateikia tęstinius duomenis atskleidžiančius nuostatų pokyčius nuo 2005 metų.

Religingumas yra aukštesnis tarp neturtingų žmonių: žmonės su mažiausiomis pajamomis yra 17proc.  religingesni nei žmonės, turintys aukščiausias pajamas.

Religingumas yra mažesnis tarp aukštąjį išsimokslinimą turinčių gyventojų: aukštąjį išsimokslinimą turintys žmonės 16proc.  mažiau religingi nei turintys vidurinįjį išsimokslinimą.

Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų laiko save religingais ir beveik nėra ateistų. Nuo pasaulinio vidurkio nesiskiriame dalimi žmonių, priskiriančių save „nereligingiems“. Pasaulyje tokių yra 23 proc., o Lietuvoje 22 proc. Taigi, esame daugiau religinga šalis, nors 2005 metais laikančių save religingais buvo beveik dauguma - 75 proc. Tačiau palyginus su tokiomis šalimis kaip Vietnamas,  Šveicarija (sumažėjo save laikančiais religingais 23 proc.), Prancūzija (sumažėjo save laikančiais religingais 21 proc.) ar Pietų Afrika (sumažėjo save laikančiais religingais 19 proc.), Lietuvoje save laikančių religingais žmonėmis skaičius sumažėjo nežymiai.

Tyrimo metodologija:

57 šalyse buvo atliktos reprezentatyvios apklausos, kurių metu buvo apklausta 51,927 įvairių šalių gyventojai. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra +3-5proc.  su 95proc.  tikimybe. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu (35 šalys, apklausta 33,890 respondentų), kitose telefonu (11 šalių, apklausta 7,661) arba internetu (11 šalių, apklausta 10,376).  Apklausos buvo vykdomos 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais bei 2012 metų sausio mėnesį.

Bendras vidurkis buvo paskaičiuotas pagal kiekvienos šalies suaugusiųjų gyventojų dalį.

Lietuvoje apklausą vykdė WIN/Gallup International asociacijos narė UAB RAIT. Tyrimo metu buvo apklausta virš 1000 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko 2011 metų gruodžio mėnesį.

Atgal