VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

05 27. Kardinolas A. J. Bačkis: Sekminės - tai Šventosios Dvasios pavasaris

Sekmadienį visoje Lietuvoje švenčiamos Sekminės, užbaigiančios Velykų laikotarpį, minint Šv. Dvasios atsiuntimą apaštalams.

Daugiametę Sekminių atlaidų tradiciją turinčiose Vilniaus Kalvarijose vykusias iškilmingas Šv. Mišias lietuvių ir lenkų kalbomis aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. 

Pasak ganytojo, Sekminės mums atskleidžia nuostabią žinią - ką reiškia būti krikščionimis, ką reiškia būti tikinčiaisiais. "Nė vienas žmogus savo jėgomis ir pastangomis negali to pasiekti. Tikėjimo malonė yra Dievo dovana, kurią priimdamas žmogus įgyja uždavinį juo gyventi ir dalintis su kitais", - priminė kardinolas savo homilijoje.

Pasak A. J. Bačkio, dažnas yra kontrastas tarp leidimo Dievui veikti mūsų gyvenime ir užsidarymo nuo Aukščiausiojo dvasios bei pasitikėjimo vien tik savo žmogiškomis jėgomis, savo norais ir tikslais. 

"Liūdna, tačiau dažniau, užuot mylėjęs, žmogus neapkenčia, užuot buvęs džiugus, yra prislėgtas. Užuot sėjus taiką, nešamas karas, nerimas ir įtampa, užuot skleidęs kantrybę, žmogus dažnai suirzęs ir piktas. Užuot buvę malonūs kitiems, daugiau rūpinasi savimi, užuot parodę gerumą kitiems - nepatenkinti, kad jiems per mažai rodoma dėmesio. Užuot laikantis ištikimybės, sulaužomos priesaikos ir įsipareigojimai, greičiau kitiems atsakoma piktai nei romiai ir užuot suvaldę save, tampa savimeiliais ir egoistais", - vardijo kardinolas.

Sekminių iškilmės yra Vilniaus Kalvarijų atlaidų pagrindinė dalis, kurios metu suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, liudijantis tikinčiojo dvasinę brandą. 

Katalikų bažnytinę šventę lydi daug įvairių liaudies tradicijų. Senajame lietuvių kaime šventinę nuotaiką padėdavo sukurti berželių šakos. Jomis būdavo iškaišomos švarumu tviskančios pirkios. Piemenėliai žaliais vainikais karūnuodavo namo pargenamas karves ir už tai iš šeimininkų gavę kiaušinių, lašinių, sūrio keptuvėje ant laužo kepdavo kiaušinienę. 

Brandesnio amžiaus žmonės būtinai per Sekmines turėdavo apeiti savo laukus, atlikti pasėlių globos apeigas, paskui kartu susėsti, pasivaišinti sudėtiniu alumi, užtraukti dainą, aptarti bendruomenės reikalus, pasidalyti ūkiškais patarimais.

Per Sekmines taip pat būdavo paprotys suptis sūpuoklėse, laistytis vandeniu, sočiai pasivaišinti. Žmonės sakydavo: jei per Sekmines suvalgysi septynis virtinius, visus metus laimingas būsi. Po Sekminių jau galima maudytis upėse ir ežeruose - nei ligos puls, nei pikta dvasia prisikabins. 

Atgal