Religija
04 20. Lietuvių katalikų Mokslo Akademijos XXII suvažiavimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2012 m. kovo 23 –24 d. Vilniuje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) patalpose (Pilies g. Nr. 8) vyko Akademijos XXII suvažiavimas, skirtas Katalikų akademijos 90-mečiui.
Suvažiavimas pradėtas šv. Mišiomis Šv. Jonų bažnyčioje, kurias aukojo kardinolas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas Jonas Boruta SJ (pasakęs pamokslą) ir dr. kun. Vidmantas Šimkūnas SJ.
Suvažiavimas pradėtas invokacija (LKMA centro valdybos narys, akademikas vysk. J. Boruta SJ). LKMA centro valdybos pirmininkas akademikas Paulius Subačius pateikė Centro valdybos ataskaitą, Revizijos komisijos pirmininkas akademikas Bronius Grigelionis perskaitė Revizijos komisijos pranešimą.
Per dvi dienas išklausyta 12-ka pranešimų: „LKMA įsikūrimas ir veikimas 1922 –1940“(dr. Ramūnas Labanauskas), „LKMA išeivijoje: tarp istorijos ir dabarties“(dr. Mirga Girniuvienė, JAV), „Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto šiandien: veiklos prasmės“(dr. Vytautas Ališauskas, Roma), „Mažoji akademija: pirmieji metai“(dr. Rima Malickaitė), „Trečiasis džihadas ir Vakarai“(dr. Darius Baronas), „Arkivyskupas Mečislovas Reinys LKMA istorijoje: veikla, įamžinimas“(dr. Aldona Vasiliauskienė), „Egzistencinio mąstymo ypatumai gimnazistų rašiniuose“(dr. Giedrė Rugevičiūtė), „Dvasinių ir agrarinių krašto ekologizavimo kelių paieškos“(akad. Vanda Žekonienė ir dr. Algirdas Gavenauskas), „Rūkymo ir alkoholio ryšys su socialine sveikata“(Rasa Savičiūtė), „Šiuolaikinė Vakarų medicinos iššūkiai žmonių sveikatai ir gyvybei“(dr. Vytautas Stonkus), „Žmogaus genomo savybės“(dr. Danielius Serapinas) ir „LKMA medicinos skyrius Tarptautinės gydytojų katalikų federacijos (FIAMC) ir Europos asociacijų narys“(prof. Leono Laimučio Mačiūno pranešimą perskaitė dr. Janina Irena Tartilienė.
Suvažiavimo darbą apibendrino pirmasis Lietuvoje atkurtos Katalikų akademijos pirmininkas LKMA akademikas Giedrius Uždavinys, aktyviai dalyvavęs suvažiavimo veikloje.
Iš LKMA istorijos
Katalikų akademija, būrusi visų sričių katalikus mokslininkus ir mokslo mėgėjus Nepriklausomoje Lietuvoje 1922–1940 metais, 1956 m. išeivijoje atsikūrusi (centras Roma) ir pasauliui reprezentavusi laisvų lietuvių mokslo laimėjimus, garsinusi būsimos laisvos Lietuvos ateitį, 1990 m. buvo atkurta tėvynėje, į kurią 1992 m. perkelta Lietuvių katalikų mokslo akademijos centro valdybą. Čia ji tęsia mokslinę, šviečiamąją ir organizacinę veiklą, įsiliedama ir papildydama Lietuvos mokslą.
Katalikų mokslo akademijos įsisteigimą Lietuvoje, atsikūrimą išeivijoje ir vėl grįžimą į tėvynę, lėmė daug veiksnių, besiformuojančios, o kai kur jau ir susidariusios palankios sąlygos.
LKMA kūrimo idėja buvo sumanyta dar 1908 m. –Kaune, prel. Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) (1860–1938) leistoje ,,Draugijoje”išspausdintas Pranciškaus Petro Būčio MIC (1872–1951) straipsnis „Tarptautinis katalikų mokslui aukštyn kelti susivienijimas ir Lietuva“. Šis straipsnis –atsiliepimas į popiežiaus Pijaus X Encikliką ,,Pascendi domini Gregis”(1907), skirtą modernizmo klaidoms pasmerkti. Enciklikoje buvo užsiminta ir apie instituciją, turinčią suvienyti mokslo ir kultūros pažangai dirbančius mokslininkus.
P. Būčys kalbėjo ne tik apie mokslo institucijos sukūrimo Lietuvoje būtinybę, iškeldamas katalikų mokslininkų jungimosi idėją, bet ir jų galimą stiprėjimą ir klestėjimą įsijungus į tarptautines organizacijas.
Kitas LKMA ideologas –A. Dambrauskas. Tačiau dėl tarpusavio nesutarimų su Vilniuje veikusia „Mokslo draugija“Akademija tąkart nebuvo įkurta.
Akademijos vadovybė
LKMA Įstatai patvirtinti ir įregistruoti Kauno miesto ir apskrities įstaigose 1922 m. rugpjūčio 12 d., o steigiamasis aktas priimtas spalio 22 d. Steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkta centro valdyba. Pirmuoju LKMA pirmininku (1922–1926 m.) išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas (1873–1959), vėliau –A. Dambrauskas (1926–1938) ir 1938–1940 metais Stasys Šalkauskis (1886–1941).
Pirmuoju Katalikų mokslo akademijos moksliniu sekretoriumi buvo išrinktas prof. kun. Mečislovas Reinys (1922–1926). 1926–1933 m. šias pareigas ėjo kun. Pranciškus Penkauskas (1889–1950), vėliau – Petras Malakauskas (1889–1948) ir Zenonas Ivinskis (1908–1971).
1940 m. LKMA, kaip ir kitos katalikiškos institucijos ar organizacijos sovietinių okupantų buvo uždaryta. Neatgaivino ji savo veiklos ir vokiečių okupacijos metu.
Artėjant sovietų armijai ir Lietuvai vėl gręsiant būti antrą kartą sovietų okupuotai, daugelis inteligentų traukėsi į Vakarus. Čia, išeivijoje ryški dr. Stasio Antano Bačkio veikla nuo 1952 m. stengiantis suburti į užsienį pasitraukusius mokslininkus ir atgaivinti Katalikų Akademiją. Intensyvių pastangų dėka į italų kalbą išversti, esamoms sąlygoms pritaikyti Įstatai 1956 m. spalio 9 d. buvo įregistruoti Italijos policijoje.
Antrajame LKMA laikotarpyje 1956–1992 m. Akademijai vadovavo vysk. Vincentas Padolskis (1956–1959), vėliau daugiau 30 metų (1959–1992) vadovavo Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26), kuris 1992 m. Akademijos Centrą perkėlus į Lietuvą buvo išrinktas pirmuoju LKMA Garbės pirmininku.
Lietuvoje atkurtos LKMA pirmininkai: prof. Giedrius Uždavinys (1992–1997), dr. vysk. Jonas Boruta SJ (1997–2006), o nuo 2006 m. dr. Paulius Subačius.
LKMA veiklai vadovauja visų LKMA narių renkama Centro valdyba. Centro valdyba pasiskirsto pareigomis: pirmininkas, vicepirmininkai (mokslo, kultūros, leidybinei sričiai, finansams), moksliniai sekretoriai, išeivijoje buvo ir knygininkai-archyvarai. Be to renkama 3 asmenų revizijos komisija.
LKMA skyriai
LKMA struktūroje stambesnis vienetas –skyriai, o smulkiausias –sekcijos.
Išeivijoje, ten, kur buvo įsikūrusios stambesnės lietuvių gyvenvietės, buvo steigiami LKMA skyriai (tada vadinti židiniais). Skyrių kūrimas turėjo kelis tikslus: sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau lietuvių galėtų įsijungti į mokslinę veiklą, kad jų neribotų dideli nuotoliai ir finansinės išlaidos; dirbdami mokslinį darbą jie supažindindavo tų vietovių įvairių tautų gyventojus su lietuvių pasiektais mokslo laimėjimais; taip buvo keliamas susidomėjimas lietuvių tauta ir, aplamai, Lietuva. Be to LKMA skyrių atlikti darbai papildė Katalikų akademijos veiklą garsinant pavergtos Lietuvos padėtį, kovojant dėl jos laisvės, žadinant viltį ir tikėjimą būsima nepriklausoma Lietuva.
Per 36 veiklos išeivijoje metus, tokių skyrių buvo įkurta 12: Čikagoje (1956 10 17), Niujorke (1962 12 15), Bostone (1963 11 17), Detroite (1964 02 09), Monrealyje (1964 05 22), Toronte (1964 12 09), Daytone (1965 01 24), Miunchene (1966 02 20), Otavoje (1970 gegužės mėn.), Putname (1971 gruodžio mėn.), St. Petersburg –Beach (1981 10 17), Los Angeles (1983 liepos mėn.). Paminėta ir Lietuvos krašto taryba 1990–1992 m. pradžioje priklausiusi LKMA Centro valdybai Romoje. Visi skyriai dirbo kaip atskirose vietovėse ar miestuose veikianti organizacija, priklausanti Centro valdybai, esančiai Italijoje.
Lietuvoje atkurtoji Katalikų akademija spėriai augo narių skaičiumi, tad čia irgi kūrėsi skyriai: Vilniuje (1990 02 17), Klaipėdoje (1991 04 17), Kaune (1992 01 31), Panevėžyje (1992 02 08), Šiauliuose (1992 07 01), Anykščiuose (1992 11 24) Alytuje (1994 05 22), Utenoje (1994 05 28), Telšiuose (1996 09 24). Išskirtinė padėtis buvo Vilniaus skyriuje, kuriam ilgą laiką vadovavo Lietuvos krašto tarybos valdyba, vėliau nemažą laiką LKMA Centro valdyba, kol pirmuoju Vilniaus skyriaus vadovu buvo paskirtas prof. Napalys Kitkauskas.
Tačiau tenka apgailestauti, kad kai kurių skyrių, mirus jų vadovams, veikla nutrūko. Taip, tarkim, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Utenos skyrius nunyko mirus jo pirmininkui dekanui kun. Petrui Adomoniui (1922 01 22–1948 04 25–2001 04 16), Panevėžyje –mirus mons. Jonui Juodeliui (1921 05 21–1947 06 29–2006 01 07), Alytuje –kun. Pranui Gavėnui SDB (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 08), o Anykščiuose –iš ten po įkūrimo netrukus išvykus kunigui.
LKMA veiklos kryptys: mokslinė, leidybinė, organizacinė, šviečiamoji –tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo.
Suvažiavimai, leidiniai
LKMA mokslinės veiklos išraiška –pranešimai LKMA bei kitų institucijų organizuotuose seminaruose, konferencijose, simpoziumuose, suvažiavimuose ir pan.
Kaip minėta, LKMA 2012 m. kovo 23–24 d. Vilniuje organizavo jau XXII suvažiavimą (pirmajame laikotarpyje visi trys suvažiavimai įvyko Kaune: 1933, 1936, 1939); išeivijoje –vienuolika (ten, kur buvo įkurti LKMA skyriai); o atkūrus Akademiją Lietuvoje jau aštuntas suvažiavimas (suvažiavimai vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose).
Svarbi mokslinių darbų išraiška –spausdinti darbai. 2002 m. išleistoje LKMA darbų bibliografijoje pateiktos VII serijos: LKMA Suvažiavimų darbai, LKMA Metraščiai, Fontes historiae Lituaniae (Lietuvos istorijos šaltiniai), Rinktiniai raštai, Negęstantys žiburiai, Kiti leidiniai, be to išskirti trijų LKMA skyrių (Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių) leidiniai.
LKMA nariai tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai be mokslinės veiklos aktyviai dirbo įvairiose sferose: politikoje, žurnalistikoje įvairiose mokslo srityse, visuomeninėje veikloje. Gebėjo atsiliepti į laikmečio aktualijas, ypatingą dėmesį skyrė dorovei, dvasingumui, savo tautos istorijai. Formavo tautos požiūrį apie bolševizmą ir nacizmą, Lietuvos bei lietuvio įvaizdį išeivijoje ir t.t.
Tada dar vyskupas M. Reinys, sveikindamas pirmojo (1933) ir antrojo (1936) LKMA suvažiavimo dalyvius yra kalbėjęs:
„Bažnyčia ne tik remia mokslą ir meną, bet ir verčia prisidėti prie mokslo pažangos ... mūsų tautos egzistencija bus patikrinta tik kultūros aukštumu. Tai verčia katalikus mokslininkus susirūpinti ne tik grynojo mokslo, bet ir žmonių bei tautos egzistencijos klausimais. Katalikybė, kaip sintetinė pasaulėžiūra, čia nurodo pagrindines gaires... Antras svarbus dalykas esąs ta laisvė, kurią duoda Katalikų Bažnyčia mokslininkams ir mokslo darbą dirbantiems. Bažnyčia yra net kaip dogma pažymėjusi, kad visi mokslai kiekvienas turi savo sritį ir savo metodus. Vadinasi, garantija ir mokslui, ir kiekvienam mokslininkui nepaprastai didelė... Bažnyčia remia mokslą ir meną. Tačiau maža to –Bažnyčia net verčia dėtis prie mokslo pažangos... Mūsų tautos egzistencija bus patikrinta tik kultūros aukštumu. Tai verčia katalikus mokslininkus susirūpinti ne tik grynojo mokslo, bet ir žmonių bei tautos egzistencijos klausimais. Katalikybė, kaip sintetinė pasaulėžiūra, čia nurodo pagrindines gaires”
LKMA suvažiavimui išleistas 32 puslapių leidinėlis „Lietuvių katalikų mokslo akademijos XXII suvažiavimas. LKMA –90“, kuriame LKMA Centro valdybos pirmininkas akademikas Paulius V. Subačius ir LKMA mokslinis sekretorius akademikas Arūnas Streikus pristato tarp XXI ir XXII suvažiavimų atliktus darbus, išskirdami Bendrąją veiklą, Konferencijas ir kitus renginius, Leidybą, Narystę. Pateiktos ir skaitytų pranešimų santrumpos.
.jpg)
(1).png)
