VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

11 28. Advento laikas neturėtų tapti tuščiu laukimu, sako kunigas R. Šalaševičius

Prasidėjęs Adventas - keturios savaitės prieš Kalėdas - yra kvietimas nemiegoti, budėti, tačiau yra tikras, realus pavojus, kad pasyviai laukdami mes galime visą savo gyvenimą tuščiai pralaukti to didžiojo mūsų gyvenimo troškimo išsipildymo.

Vilniaus arkikatedros administratorius kunigas Robertas Šalaševičius sako, kad jei į Advento laiką žiūrėsime tik kaip į dar vieną sunkios pareigos reikalaujantį laiką, mes nesuprasime, ką turime daryti ir kaip gyventi šituo laiku.

"Laukimas, kuriam kviečia Adventas, yra viso mūsų gyvenimo įvaizdis. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš maždaug 70 žmogaus gyvenimo metų bent trejus metus žmogus laukia. Laukia stovėdamas eilėje, laukia, kol jam bus duotas atsakymas, laukia susitikimų ir daugybės kitų dalykų. Tas laukimas mūsų gyvenime dažniausiai praeina tuščiai. Mes tiesiog būname. Tačiau yra pavojus, tikras, realus, kad šitaip pasyviai laukdami mes galime visą savo gyvenimą tuščiai pralaukti to didžiojo mūsų gyvenimo troškimo išsipildymo", - perspėja kunigas R. Šalaševičius.

"Žinoma, visada yra galimybė nieko nedaryti, gyventi ir Adventą, ir vėliau Gavėnią (prieš Velykas) taip, kaip visą kitą laiką gyvename. Atrodytų, ir taip daug rūpesčių - ar reikia dar papildomų, tarp daugybės pareigų ar reikia dar kažkokios papildomos pareigos, kad apsisunkintume? (...) Neseniai aptikau psichologinės literatūros, kuri kalbėjo man iki tol negirdėtą fenomeną - jis apibendrintai vadinamas "narcizistinė šeima". Tai toks šeimos modelis, kuriame visos pastangos, pirmiausia tėvų pastangos, skiriamos tam, kad šeima gražiai atrodytų iš išorės. Daugybė jėgų, pastangų skiriama tam, kad kiti apie šeimą galvotų kaip gerą, sėkmingą, kurioje yra sutarimas ir viskas vyksta pagal taisykles. Baisiausias dalykas, kad šitoje šeimoje nariai vienas kitu visiškai nesirūpina, ir tėvai savo vaikais nesirūpina, nes ir vaikai pajungiami tam, kad kurtų tokios tobulos, idiliškos šeimos įvaizdį.

Jėzaus kvietimas pabusti ir budėti artimas kvietimui savo gyvenime išsivaduoti iš bet kokių pastangų tik atrodyti gerai, tik kitiems sudaryti įspūdį, jog viskas yra gerai. Jėzus kalba apie savo sugrįžimą kaip apie netikėtą įvykį, kuriam tačiau turime ruoštis laukdami išganingo sugrįžimo, ne kažkaip apsimestinai, ne iš baimės ar nerimo, bet žinodami, kad šeimininko sugrįžimas mums atneša daugiausia, ko galime tikėtis.

Adventas yra laukimo laikas, ir yra svarbu suprasti, kokiu būdu mes laukiame. Nes jeigu mes lauksime Kristaus gimimo šventės vien tiktai išoriškai, tas laukimas mūsų gyvenimą dar baisesnį, dar tuštesnį padarys. Jeigu mes lauksime tiktai ruošdami dovanas, šventę, papuošalus namams ar darbovietėms, mes Adventą padarysime dar tuštesniu ir nykesniu laiku.

Jei mes liksime tik prie išorinių dalykų, jokiu būdu Išganytojas negalės ateiti į mūsų gyvenimą, nes Jėzus gimsta ne atnešdamas prabangą, sėkmę, pripažinimą, laimę. Jis gimsta kaip mažas kūdikėlis, kuriam reikia mūsų priėmimo. Tam, kad galėtume dar kartą priimti Jį gimstantį mūsų gyvenimuose, mūsų pasaulyje, mes turime išdrįsti pasižiūrėti į savo gyvenimą tuo drąsiu, atviru, blaiviu žvilgsniu. Mes turime atsibusti iš savo gyvenimo bėgimo, iš savo rutinos, iš galbūt įpročiu tapusių tam tikrų blogybių. Tik toks adventinis laukimas mus paruoš Kalėdų šventei, nes pati Kalėdų šventė ateis ir praeis - vos kelios dienos... Bet jei tos kelios dienos bus paruoštos šitame tikrame budėjime, kviečiant Viešpatį ateiti į tas mūsų gyvenimo sritis, kuriose tos malonės trūksta, tuomet iš tiesų švęsime džiugiai Kristaus gimimą", - sako kunigas R. Šalaševičius.

Atgal