VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

10 21. Kas tai atsitiktinumas ar Dievo valia

Vaclovas Volkus

Marija, Marija, skaisčiausia lelija,

Tu švieti aukštai iš Dangaus...

Su Aldona Ignatavičiūte – Tuskevičiene susipažinome 2010 metais Kaune vykusiame „Poezijos ir kitų meno mėgėjų asociacijos respublikiniame renginyje“. Besišnekant paaiškėjo, kad mes žemiečiai – jonaviečiai, esame baigę tą pačią Jonavos pirmąją vidurinę mokyklą, tik Aldona mokėsi žemesnėje klasėje.

Būdami bendraamžiais, negalėjom aplenkti savo jaunystės dienų, draugų, bendramokslių. O jie su savo likimais liko gyvi karo ir pokario patriotinės kovos liudytojais. Savo akimis matėme, ausimis girdėjome bombų sprogimus ir gaisrą, sunaikinusį Jonavą, ir netektis, trėmimus, Gulagus, žuvusius už Tėvynės laisvę, išniekintus ant gatvių grindinių, pamestus prie stribinių – okupantų ant durtuvų atneštą ir iškentėtą smurtą ir neteisybę.

Po kiek laiko būdami Jonavoje su žmona apsilankėme Aldonos namuose. Į akis krito meniška buto kambarių aplinka. Pokalbis vėl grįžta į anuos pokario gimnazistiškus metus. Aldona prisimena svajojusi studijuoti architektūrą. Bet pokario tikrovė pasirinkimą koregavo. Pasirinkusi mokytojo profesiją 35 savo gyvenimo metus atidavė savo gimtajam rajonui. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Žeimių, vėliau Jonavos I-oje vidurinėje mokykloje.

Besišnekant atsirado bendrapažįstamų, bendraamžių kėdainiečių. Tai iš gausios kėdainiečių šeimos kilę trys broliai Henrikas, Česlovas ir Albinas. Vienas jų Česlovas, baigęs Veterinarijos akademiją, buvo įsikūręs prie Kauno Sargėnuose. Bendravo su Jonavos parapijos kunigu prelatu Vincentu Pranckiečiu. Apie vieną šių įdomių žmonių susitikimą pasakoja Aldona: „Susipažinau su Česlovu, kuris papasakojo apie keistą metalo supirktuvėje matytą laužą, kuris sąvartyne iš pirmo žvilgsnio pasirodė kaip storas žmogaus ūgio vamzdis, primenantis žmogaus figūros kontūrus. Smalsumo ir susidomėjimo paskatintas paprašiau sąvartyno vadovo kol kas šio keisto, molio apnešto tuščiavidurio geležies gabalo neišvežti. Susitarėm. Atsilyginau už paslaugą”. „Kažkokio man nesuprantamo jausmo raginamas” – prisimena Aldona Česlovo pasakojimą, „parsivežiau radinį į namus, kruopščiai nuvaliau nuo aplipusių žemių ir molio, įsitikinau, kad tai moters statula su nulaužta nuo peties ranka, kita be plaštakos, akių vietoje tik akiduobės ir daugybė sužalojimų korpuse. Radinio restauracija, specialistų nuomone, kainuotų 7-8 tūkstančiai litų. Tokių pinigų pas mane nebuvo. Iš kur atvežė ir kas atvežė šį geležies gabalą nustatyti nepavyko”. Apie tai Česlovas tarėsi būdamas Jonavoje ir su savo bičiuliu kanauninku Vincentu Pranckiečiu. Priėjo išvados, gal galėtų tą darbą atlikti meniškos prigimties buvusi mokytoja, dabar pensininkė Aldona Tuskevičienė. Kada kreipėmės su pasiūlymu, Aldona nustebo, girdi: „Aš nesu tos srities specialistė, neturiu tam patalpos, specialiai skirtų tam darbui įrankių, darbo įgūdžių, niekada savo gyvenime nebuvau susidūrusi nei su tokio pobūdžio pasiūlymais, nei su darbu. Sakau: ką jūs, nesugebėsiu, ne, ne”, bet... tuo pačiu viduje kažkokia mane valdanti jėga stūmė, drąsino ryžtis: „Tu padarysi, tu privalai padaryti“. Neturėdama jėgų atsispirti tam vidiniam balsui – sutikau.

Neilgai trukus 2009 m. rudenį Česlovas atvežė radinį. Su sūnumi ir draugu krovinį iškrovė mano gyvenamo namo pusrūsio patalpoje. Įsivedžiau galingesnę šviesą, užsidėjau chalatą, sukaliau stelažą, su draugių pagalba statulą užkėliau ant jo, pradėjau darbą. Centimetrą po centimetro, tirpstant rankų pirštams, gramdžiau laiko apnašas, rūdis, šveičiau, su spec. glaistu užglaisčiau korpuse esančius pažeidimus, vėl šveičiau. Atstačiau ranką, kitos rankos plaštaką. Didelės įtampos ir kruopštumo pareikalavo akių atstatymas. Galiausiai su specialiu tirpalu nuvalius korpusą, paruošiau statulą spalvinimo darbams. Nudažiau tokiomis spalvomis, kurios mano manymu, simbolizuotų Marijos šventumą”, - pasakoja Aldona. – „Darbo eigoje išryškėjo statulos gimimo metai, tai 18..., tolesnius skaičius dėl išrudijimų neįžiūrėjau“.

Po kruopštaus ir atidaus pusmečio darbo, draugėm drąsinant, kiek tai dar materialiai padedant, bažnyčios atstovai darbą įvertino gerai. Atvykę Marijos statulą paprašė neatlygintinai padovanoti bažnyčiai. Aldona be jokių sąlygų sutiko. Šv. Mergelės Marijos statula buvo Jonavos bažnyčios klebono kun. A. Mikitiuko iškilmingai pašventinta ir Česlovo tragiškos mirties metinių proga pastatyta Jonavos šv. Jokūbo parapijos kunigo V.Grigoravičiaus įrengtoje nuolatinės Adoracijos - Švč. Sakramento garbinimo koplyčioje.

Šie du kilnūs, nesavanaudiški žmonės, inteligentiškos išvaizdos malonių veido bruožų senjorė Aldona ir atletiško sudėjimo Česlovas, atsidūrę netikėtoje situacijoje, neprarado sveikos nuovokos, nesusigundė tuo pasinaudoti, likimo ar Dievo valios raginami padarė neįtikėtinai gerą ir kilnų darbą – prikėlė žmonių paguodai iš metalo laužo - sąvartyno į altoriaus garbę Švč. Mergelę Mariją.

Kaip ir šiandien, kaip ir visada - prie Švč. Mergelės Marijos kojų vasarą ar žiemą pastoviai žydi ir žydės įvairiaspalvės gėlės. Ateina ir ateis žmonės su atvira širdimi, nuoširdžia malda nusilenkti Dangaus karalienei, paprašyti paguodos ir malonių, nelaimių - atvejais dvasios stiprybės. Ateina ir ateis su giesme „Marija, Marija, skaisčiausia lelija, tu švieti aukštai iš dangaus...”

Atgal