VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

07.26. Lietuvės mokslininkės dėmesys Ukrainos dvasininkui

Ruslana Bubriak

Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė

2019 metais gegužės 21–23 dienomis, kaip jau rašyta,  Lvovo religijų istorijos muziejuje vyko 29-oji  tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“. Konferencijoje svarbus dėmesys buvo skirtas  Studitų ordino archimandritui palaimintajam Klementijui Šeptyckiui, minint jo gimimo 150-ąsias metines.

Ruslana Bubriak

Palaimintajam K. Šeptyckiui atidaryta paroda „Grafas  vienuolio apranga“, kurioje eksponuota  įvairių archyvų dokumentinė medžiaga (kopijos), portretinės bei vietovių nuotraukos, paveikslai, rankraščiai, palaimintojo daiktai jau tapę relikvijomis... Parodoje išskiriamos kelios svarbios dalys: vaikystė; vienuolinis gyvenimas; Unevo laikotarpis, kalėjimas.  Parodą parengė ir pranešimą „Archimandrito Klementijaus Šeptyckio persiunčiamasis ir kalėjimo laikotarpis, remiantis Vladimiro kalėjimo archyviniais dokumentais“ skaitė Ruslana  Bubriak.

Pateikiamos mokslininkės skaityto pranešimo tezės. Iš ukrainiečių kalbos išvertė dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalinio Šeptyckio Klementijaus, Ivanovičiaus, gimusio 1869 m.  asmens byla Nr. 751, pradėta 5/VI  1947 m. Užbaigta 1/V 1951“ šio straipsnio autorei perdavė dr. Aldona Vasiliauskienė  vienos iš kasmetinių Lvovo Religijų istorijos muziejaus organizuotų tarptautinių mokslinių konferencijų metu.

Lietuvos istorikė, dirbusi Vilniaus ir Šiaulių universitetuose,  Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė profesorė Aldona Vasiliauskienė, gerai žinoma Lvove, kaip Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino  tyrinėtoja, tyrinėjusi  kirilika rašytus Antrojo Lietuvos statuto nuorašus (Lvovo  nacionalinis Ivano Franko universitetas ukrainiečių kalba išleido jos monografiją). Jos mokslinių tyrinėjimų  lauke – Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys, buvęs  Lietuvos universiteto (Kaune) profesoriumi, įkūręs ir vadovavęs teorinės ir eksperimentinės psichologijos katedrą, buvo vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos įkūrėjų, įkūrus – mokslinis sekretorius. M. Reinys buvo užsienio reikalų ministras, užėmė daug įvairių visuomeninių pareigų. 1947 m. birželio 12 d. sovietinė  valdžia jį suėmė, apkaltinusi  antitarybine veikla. M. Reinys buvo nuteistas 8 metams kalėjimo ir su specialia apsauga išsiųstas į ypatingo rėžimo kalėjimą – „Vladimiro centralą“. 1953 m. lapkričio 8 d. Aukščiausias užbaigė jo kančias.

Dr. Aldona Vasiliauskienė  savo tyrinėjimuose pravedė paraleles tarp panašaus likimo lietuvio arkivyskupo Mečislovo ir ukrainiečio archimandrito Klementijaus. Jos straipsniai lietuvių kalba išspausdinti Lietuvos periodikoje, o mokslinis darbas ukrainiečių kalba – 2011 m. išleistame  mokslinių straipsnių rinkinyje „Istorija ir religija Ukrainoje“ (p. 559–579).

Aldona Vasiliauskienė 2010 ir 2012 m. po du kartus keliavo į Vladimirą prie Kliazmos. Jai buvo sudaryta unikali galimybė padirbėti prie ypatingų, buvusių užslaptintomis kalinių Mečislovo Reinio, kunigo Vlado Mirono ir  ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio bylų.  Kiekvieną kartą mokslininkei  teko susidurti su įvairiausiais sunkumais ir tik ypatingos diplomatijos dėka jai pavyko padaryti minėtų bylų  atskirų dokumentų kserokopijų bei fotonuotraukų.

Skapiškyje (Kupiškio r.) prie Koplytstulpio ir Rūpintojėlio   skapiškėnai ir Vilniaus ukrainiečiai bei lietuviai pagerbia Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį

Ukrainiečio, Studitų ordino archimandrito palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portretas

Lvovo Religijų istorijos muziejaus  parodų salėje prie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio relikvijų. Iš kairės: Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak, muziejaus direktorius Orestas Malycas  ir  pranešėja iš Lietuvos dr. Aldona Vasiliauskienė

Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak (dešinėje) konferencijos dalyviams praveda ekskursiją. Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

Dr. Aldonos Vasiliauskienės į Ukrainą atvežta kankinio palaimintojo Klementijaus Šeptyckio dokumentika, kaip jau minėta, padovanota  straipsnio autorei.

Ukrainos saugumo archyvuose saugoma  Klementijaus Šeptyckio archyvinė-kriminalinė byla Nr. 148913. Bylos viršelyje įrašyta, kad byla pradėta 1947 m. gegužės 30. Ši data nurodo K. Šeptyckio areštą, kurį pasirašė  Valstybinio saugumo ministerijos  „O“  (Ypatingo) skyriaus Lvovo srities saugumo  viršininkas Božko. Jis  nustatė, kad areštuojamasis įtariamas  nusikaltimais, padarytais pagal 54 – 1 „a“  ir 54 – 10. Už tokius „nusikaltimus“ jam grėsė sušaudymas ar laisvės netekimas 10 metų konfiskuojant visą turtą. Pagal  majorą Božko „Klementijus Šeptyckis buvo ypatinga asmenybė kuriant – formuojant nacionalistinį judėjimą ir atliko svarbų vaidmenį (OUN-UPA) praktinėje kovoje prieš sovietų valdžią“.

Majoro Božko  nurodymą dėl K. Šeptyckio arešto patvirtino general–leitenantas Voroninas.

Šiuo 1947 m. gegužės 30 d.  nutarimu pradedama ypatinga kalinio Nr. 751 dokumentika iš Vladimiro centralo. Prasideda archimandrito K. Šeptyckio persiuntimo bei kalėjimo laikotarpis, kuris jau 1947 m. birželio 5 d. buvo suimtas Unevo Lavroje. Tai galima įvardyti kaip kryžiaus kelią, kuris tęsėsi per Lovovo, Kijevo, Vladimiro (prie Kliazmos) kalėjimus: nuolatinės kratos, tardymai, etapuojant ne tik kriminalistų, bet ir  saugančiųjų kalinius vagystės, sunkios ligos ligoninės „lazaretai“.

Visa tai liudija gausybė nurodymų, sprendimų, aktų, suimtojo anketų, šaukimų tardymui, medicinos apžiūros dokumentai, aktai apie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio mirtį.

Skaitant šiuos dokumentus suprantame, kad jie irgi buvusios sistemos liudininkai. Sistemos, kurioje buvo uždrausti svarbiausi pagrindai:  Dievas, Žmonija, Gyvenimas. Kartu  tai K. Šeptyckio kantrybės, pasišventimo ir šventojo meilės liudijimas.

Blogio sistema pasistengė sunaikinti aukomis tapusiųjų atmintį. Kalinių – jie  buvo pakasami  nakčia ir slapčia – gulinčių nežinomose  prie kalėjimo esančių Vladimiro (prie Kliazmos) senųjų miesto kapinių vietose, sąrašų  ir palaidojimo vietų nėra.

Žinomas tik dviejų kalinių ekshumavimas. 1986 m. į Samarkandą buvo pervežti uzbekų rašytojo Sajido Rizo Ali-zade  palaikai. 2004 m. sutinkant Vladimiro miesto administracijai Natalija Osmak ekshumavo savo tėvo politinio veikėjo Kyrylo Osmako palaikus. K. Osmakas – Ukrainos  Centrinės Rados ir OUN veikėjas,  Pagrindinės Ukrainos Išsilaisvinimo Rados  prezidentas.

2001 m. senosiose Vladimiro kapinėse Unevo Lauros vienuoliai – studitai, nupirko nedidelį žemės plotelį ir pastatė paminklą palaimintajam Klementijui Šeptyckiui  su užrašu vienoje pusėje ukrainiečių, kitoje – rusų kalbomis.

Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios galinėje sienoje kabo Palaimintajam skirta ikona.  Parapijos klebonas Sergiejus Zujevas 2010 m. spalio 27 d. bažnyčioje organizavo konferenciją  „Kankinių kraujas – naujų krikščionių sėkla“. Pranešimą apie K. Šeptyckį skaitė iš Ukrainos atvykę vienuoliai studitai, o apie  Dievo tarną M. Reinį – dr. Aldona Vasiliauskienė. Pastebėtina, kad kitą dieną  konferencija vyko Valdimiro muziejaus salėje, kurioje dalyvavo įvairių tautų atstovai.

2010 m. spalio 28 d. Vladimiro kapinėse iškilmingai  atidengtos lentos K. Šeptyckiui ir M. Reiniui, kurios užbaigė memorialinį paminklą.

Prasmingas Studitų ordino archimandrito ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio vardo garsinimas 2019 metais, minint jo gimimo 150-ąsias metines ir Dievo tarno arkivyskupo lietuvio Mečislovo Reinio – minint 135-ąsias gimimo metines. Pranešimuose bei pasisakymuose pravesti šių dviejų garbingų asmenybių paskutiniųjų gyvenimo metų palyginimai stiprina ir mus  nūdienos sunkumuose.

Vladimiro kalėjime žuvę daug garbingų įvairių tautų sūnų. Ukrainietis studitų ordino archimandritas  palaimintasis Klementijus Šeptyckis ir lietuvis arkivyskupas Dievo tarnas Mečislovas Reinys savo kančiomis ir mirtimi paliudijo meilę Dievui, Žmonėms, likdami ištikimi pasirinktos tarnystės kelyje.

Atgal