VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

01.25. Kunigas Antanas Vaškevičius (1913 11 30–1942 12 19–1994 09 23)

Dr. Aldona Vasiliauskie

Antanas Vaškevičius karo metu įšventintas į kunigus dirbo 17  parapijų užimdamas vikaro, administratoriaus, klebono bei altaristo pareigas. Be to,  dar keturiose parapijose klebono ar administratoriaus pareigose pavadavo sergančius kaimynystėje kunigus. Iš 52 darbo metų beveik pusę amžiaus dirbo Lietuvai kenčiant sovietinę okupaciją.

Kelias į kunigystę

Antanas Vaškevičius gimė 1913 m. lapkričio 30 d. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos  Gaižiūnų kaime, gausioje valstiečių žemdirbių Onos Grigaliūnaitės ir Igno Vaškevičiaus šeimoje.

Mokėsi Rimkūnų kaimo pradžios mokykloje (1925–1928). Baigęs tris skyrius šešerius metus kartu su broliu ir seserimis dirbo tėvų ūkyje. Sulaukęs 19-kos, privačiai pasiruošęs įstojo į Linkuvos gimnazijos 4-tą klasę. Per 1930–1935 m. užbaigė šešias klases.1936 m. įstojo į Kunigų seminariją Kaune. Mokėsi septynerius metus:  dvejus metus licėjiniuose kursuose, vienerius –  filosofijos ir ketverius– teologijos studijų.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. sausio 12 d. seminarijos pastatai nacionalizuoti. Mokytasi bažnyčiose, vienuolynuose ir privačiuose namuose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui,  vokiečiai, okupavę Lietuvą,  seminarijai grąžino beveik visa atimtą turtą. Seminarija veikė  nepatirdama didesnių trukdymų.

1942 m. vasario 28 d. klierikas A. Vaškevičius  įšventintas į subdiakonus, o  gruodžio 19 d. –  į kunigus. Arkivyskupas  Juozapas  Skvireckas (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13– 1959 12 03) pašventino 18 naujų kunigų, nenujausdamas, jog tai daro paskutinį kartą savo gyvenime.

Seminariją 18– ka naujai įšventintų kunigų baigė 1943 m. pavasarį.

A.Vaškevičiui mokantis seminarijoje, pasikeitė trys jos rektoriai: 1932–1940 m.  dirbo kun. Pranas Penkauskas (1889 02 24–1913 06 03–1950 12 02), 1940–1941 m. būsimasis vyskupas Vincentas Brizgys (1903 11 10–1927 06 05–1992 04 23), 1942–1945 m. – kun. dr. Pranas Petraitis SDB (1907 02 05–1932 12 17–1948 09 13)

Seminarijos rektorius kun. dr. Pranas Penkauskas, inspektorius dr. Leonas Lukošiūnas  (1905 12 07–1929 05 25–1988 12 12) ir prefektas kun. dr. Vytautas Mankeliūnas (1912 07 27–1936 08 02 – artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus) apie kun. A. Vaškevičių rašė, kad mokėsi vidutiniškai, tačiau turi gerą praktinę orientaciją, švelnus, nors stokoja ištvermės.

Kunigo darbas parapijose

Tarnaudamas kaimiškose parapijose, kun. A. Vaškevičius palaikė ryšius su laisvės gynėjais, rūpinosi jų dvasiniais poreikiais, o nuo sovietinių represijų dažnai išsisukdavo: pajutęs grėsmę, vyskupijai palaikant, keitė parapijas. Kai kuriose iš jų dirbo vos po kelis mėnesius. Nepaisant persikėlimų, vis dėlto kelis kartus buvo suimtas ir tardytas, o artimieji – ištremti.

Net aštuonerius metus kun. A. Vaškevičius administratoriumi dirbo Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje (1957–1965), o ilgiausiai – 10 metų (1966–1976)  buvo Panemunėlio Šv. Juozapo Globos parapijos klebonas.

 

Onutė Leknickienė Skapiškyje džiaugiasi kun. A. Vaškevičiaus atsiminimui paliktu jo išdrožtu kryžiumi

Genutė Drutienė prie kadaise su klebonu A. Vaškevičiumi pasodintos sidabrinės eglutės

Remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, galima sudėlioti kun. A. Vaškevičiaus (vikaro, administratoriaus, klebono, altaristo) darbo chronologinę statistiką.

* Pirmoji kunigystės darbo vieta – vikaras Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijoje. Vos pradėjęs dirbti, 1943 m. gegužės 4 d. vikaras A. Vaškevičius siunčiamas dviem mėnesiams į Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo parapiją pavaduoti besigydantį kleboną kun. Juozapą Matulevičių (1900 01 07–1925 06 14–1987 09 16).

* Po kelių mėnesių (1943 m. rugpjūčio 26 d.) kun. A. Vaškevičius paskiriamas Traupio Šv. Onos parapijos vikaru. Čia dirbo iki 1945 m., talkindamas kunigams Jurgiui Šimonėliui (1898 01 08–1928 03 24–1957 11 26) ir Juozapui Mėliui (1881 09 06–1909 08 30–1969 08 14). Kun. A. Vaškevičius, itin susilpnėjus regėjimui, rašo laišką vyskupui, prašydamas dalinės dispensos nuo brevijoriaus maldos.

Dirbdamas Traupyje, kun. A. Vaškevičius 1945 m. kovo 31 d. deleguojamas į Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapiją pavaduoti klebonąkun. Igną Šaučiūną (1905 12 16–1933 04 01–1991 03 08). Traupyje darbavosi iki birželio 27 d., kol atvyko naujai paskirtas kun. Matas Nakas (1886 11 20–1912 05 13–1958 12 13).

* 1945 m. birželio 18 d. kun. A. Vaškevičius paskiriamas Vaškų Šv. Juozapo parapijos vikaru (kooperatoriumi), o po dviejų mėnesių (1945 08 21) deleguojamas į  Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio parapiją administratoriaus pareigoms. Dar po dviejų mėnesių (1945 10 29) – vikaru į naują Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją. Nuo 1946 m. gruodžio 24 d. pavaduoja susirgusį Upytės Šv. Karolio Boromiejaus parapijos kleboną, išvežtą į Panevėžio ligoninę.

* 1947 m. vasario 3 d. savo prašymu kun. A. Vaškevičius perkeltas vikaru į Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapiją, tris mėnesius talkino klebonui Antanui Survilai (1885 12 07–1910 02 20–1961 05 31), ėmė tvarkyti miestelio kapines.

* Dar po trijų mėnesių (1947 05 08) – vikaras į Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje.

* 1947 m. birželio 29 d. paskirtas Smėlynės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratoriumi ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru, nurodant apsigyventi Zarasuose. Dirbo dvejus metus. Smėlynėje, talkinant parapijiečiams, sutvarkė kapines. Deja, Smėlynės bažnyčia valdžios buvo uždaryta.

* 1949 m. gegužės 6 d. kun. A. Vaškevičius paskirtas Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratoriumi. Kunigo iniciatyva kai kas suremontuota bažnyčioje, aptvertas šventorius. Tačiau klebonijos mūrai itin paveikė sveikatą, o butą pasisamdyti – nebuvo galimybių, todėl 1956 m. pradžioje prašosi perkeliamas į kitą vietą.

Aštuonerių metų darbas Adomynėje  ir  pusantrų – Palėvenėje

1957 m. kovo 16 d. kun. A. Vaškevičius buvo perkeltas administratoriumi į Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapiją, pakeisdamas čia dirbusį kun. Povilą Varžinską (1922 11 25–l948 12 19–2012 07 31).

1960 m. kovo 19 d. pasirodė straipsnis „Tiesoje“ (Nr. 66) – dėl klebonijos Adomynėje statybos, kuriame kaltinamas kun. Antanas Vaškevičius. 1960 m. rugpjūtį, kun. A. Vaškevičiui išvykus gydytis į Druskininkus, jį pavadavo Svėdasų klebonas kun. Antanas Survila (1885 12 07–1910 02 20–1961 03 14).

Po aštuonerių darbo metų Adomynėje kun. A. Vaškevičius 1965 m. balandžio 24 d. paskiriamas Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu, o balandžio 26 d. Religijos reikalų tarybos Įgaliotinis Justas Rugienis jam išdavė Kulto tarnautojo registracijos pažymėjimą  Nr. 152.

DešimtmetisPanemunėlyje

Nuo 1966 m. lapkričio 4 d. kun. A. Vaškevičius – Panemunėlio Šv. Juozapo Globos parapijos klebonas. Čia dirbo dešimt metų – iki 1976 m.

1966 m. lapkričio 9 d. Įgaliotinis J. Rugienis pasirašė  naują Kulto tarnautojo registracijos pažymėjimą Nr. 634.

1973 m. rugsėjo mėnesį kunigas gydėsi Kauno respublikinėje klinikinėje ligoninėje (daryta nosies operacija). 1974 m. birželio 8 d. Panemunėlio klebonui kun. A. Vaškevičiui talkinti paskirtas vikaras kun. Povilas Miškinis.

Darbas Andrioniškyje

Kun. Antanas Vaškevičius 1976 m. balandžio 28 d. paskirtas Andrioniškio Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonu ir čia dirbo penkerius metus (1976–1981). 1976 m. birželio 30 d. klebonui kartu su Viešintų altarista kun. Pauliumi Paškevičium (1892 07 16–1918 05 01– 1981 05 25 ) pavesta aptarnauti Viešintų Šv. arkangelo Mykolo  parapiją, kol sirgs jos klebonas.

Klebonas A. Vaškevičius, kaip ir ankstesni Andrioniškio kunigai, gyveno kun. Juozo Niurkos (1913 02 06–1937 05 22–1976 09 28) pastatytame parapijos name. Jo rūpesčiu atlikta įvairių remonto darbų: pertvarkytos klausyklos, zakristijoje išdažytos grindys, išdekoruota klebonijair įvesta kanalizacija (1976).  Sutvarkytas bažnyčios prieangio panelis (jam gendant, 1980 m. iškaltas plokštėmis ir presuotu kartonu), įrengta vitrina skelbimams, zakristijoje pastatytas altorius, sutvarkytas bažnyčios stogas (1977). 1978 m. šventoriuje pastatytas (atstatytas) misijų kryžius, perstatyta  krosnis  zakristijoje, padarytas  naujas  kilnojamas  altorius,  praplatinti

vartai į šventorių. 1980 m. nudažytas bažnyčios stogas, radiofikuota bažnyčia, subalansuoti bažnyčios varpai. Be to, klebono iniciatyva suderinti vargonai ir fisharmonija, pakeisti trijų bažnyčios langų stiklai, aplink bažnyčią prie sienos užpila metro pločio žvyro juosta, įsigyta gotiška aukso spalvos kapa, 6 kamžos vaikams,  21 m. spalvoto tako.

Iškėlus kun. A. Vaškevičių, jo vieton paskirtas kun. Jonas Labakojis (1930 02 15–1954 09 12–2010 03 15) čia dirbo beveik 17 metų (1981–1998).  Trylika paskutiniųjų kunigystės metų

1981 m. lapkričio 27 d. kun. A. Vaškevičius buvo paskirtas Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos klebonu. (Apie tai  bus atskiras straipsnis).

1983 m. liepos 14 d. buvo paskirtas Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos administratoriumi, bet skyrimo raštas sovietų valdžios prižiūrėtojų buvo sulaikytas. 1983 m. rugpjūtį, klebonui išvykus atostogų, Skapiškyje jį pavadavo Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Laimingas Feliksas Blynas (1922 04 15–1945 04 29–2002 03 26).

1983 m. spalį kun. A. Vaškevičius gydėsi Vilniaus Antakalnio klinikinėje ligoninėje (po venų operacijų). 1984 m. gegužės 30 d. paskirtas Dambavos parapijos administratoriumi, tačiau, negaudamas buto apsigyventi, buvo atleistas nuo pareigų. 1984 m. liepą gydėsi Valkininkų sanatorijoje.

Taigi, kun. A. Vaškevičius, 1981 11 27–1984 05 30 m. dirbdamas Skapiškyje, nemaža laiko praleido gydydamasis.

1984 m. rugpjūčio 22 d. kun. A. Vaškevičius paskirtas altaristu į Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapiją, o po dvejų metų (1986 08 21) – KrekenavosŠvč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos altaristu. Dėl prastos sveikatos negalėdamas vykti į Krekenavą, prašo leisti apsigyventi Anykščiuose ir ten gydytis.

1986 m. spalio 30 d. kun. A. Vaškevičiui, kaip ligoniui,  leista apsigyventi Anykščių Šv. Mato parapijoje ir gydytis. Jis talkino klebonui monsinjorui Albertui Talačkai (1921 11 19–1947 06 29–1999 12 12). 1987 m. rugsėjo 25 d. kun. A. Vaškevičiui pavedama administratoriaus teisėmis aptarnauti Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos parapiją, kol sirgs kun. J. Labakojis.

Mirė kun. Antanas Vaškevičius Anykščiuose 1994 m. rugsėjo 23 d.

Palaidotas Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventoriuje. Antkapį puošia skardos stogeliu apdengta didelė medinė Rūpintojėlio skulptūra (1991 m.). Jos apačioje įrašas: "Kunigas Antanas Vaškevičius 1913-1994. Kristus sako: aš esu gyvenimas ir prisikėlimas". Kapą dengia lauko akmenų grindinys ir granito plokštė. Kun. A. Vaškevičiui skirtame „In memoria“ rašoma: „Anykščių šv. Mato bažnyčios šventoriuje parimo išraiškingas Rūpintojėlis, kurį iš anksto buvo užsisakęs kunigas Antanas Vaškevičius, kad, Viešpačiui pasišaukus, paliktų jį savo kūno ir atminties sargyboje... Kun. Antanui teko daug dirbti Anykščių apylinkėse: Traupyje, Surdegyje, Dabužiuose, Burbiškyje, o į pačius Anykščius buvo jau 20-asis ir paskutinis paskyrimas... Rūpintojėlio sergstimas gerbiamo ir mylimo kunigo kapas bus anykštėnų lankomas, o jų maldos prašys Aukščiausiojo ramaus atilsio ir amžinosios šviesos ganytojui“.

Atgal