VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

12.14. Skapiškio vikaras kunigas Anicetas Kisielius (1920 07 23– 1945 01 14–2012 02 19)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

 

Kunigas AnicetasKisielius – Pakruojo rajono garbės pilietis– gimė 1920 m. liepos 23 d. Utenos rajono Leliūnų parapijoje.  Tėvo darbininko  Simono Kisieliaus šeimoje augo penki vaikai: trys berniukai ir dvi mergaitės.

Anicetas mokėsi  Leliūnų  (Utenos r.) pradžios mokykloje. Ją baigęs –  Utenos vidurinėje mokykloje. Besimokydamas mokykloje  aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje.

Nuo 1938 m. iki 1945 m. A. Kisielius mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1945 m. sausio 14 d.  Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas  (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03) jį kartu su dar devyniais seminaristais įšventino į kunigus.

Kunigo Aniceto Kisieliaus darbuotė parapijose.

Kun. Anicetas Kisielius dirbo vikaru šešiose parapijose: Salako  (Zarasų r.) Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios (1945 05 17–1945 11 22), Skapiškio (Kupiškio r.) Šv. Hiacinto (Jackaus) (1945 11 22 –1947 01 08), Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo  (1947 01 08 –1948 07 13), Saločių  (Pasvalio r.) Šv. Juozapo (1948 07 13 –1949 05 06), Dusetų (Zarasų r.) Švč. Trejybės (1949 05 06 –1949 07 28), Anykščių  Šv. apaštalo evangelisto Mato (1949 08 24–1949 09 30). 

Anicetas Kisielius

Keturiose parapijose ėjo administratoriaus pareigas: nuo 1949 07 28 paskirtas Dabužių (Anykščių r.) Kristaus Žengimo į dangų parapijos administratoriumidirbo beveik mėnesį. 1949 m. rugsėjo 30 d. paskirtas Aleksandravėlės (Rokiškio r.) Šv. Pranciškaus  Serafiškojo administratoriumi. Nuo 1951 03 20 administravo Spirakių (Panevėžio r.) Švč. Trejybės parapiją, nuo 1952 06 11 – Suosto (Biržų r.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapiją.

Keturiose parapijose ėjo klebono pareigas: Antazavės (Zarasų r.) Dievo Apvaizdos (1960 06 10 –1963 05 06), Biržų Šv. Jono Krikštytojo (1963 05 06 –1965 04 24), Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo (1965 04 24 –1966) ir Rozalimo (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo  parapijos klebonu , kur dirbo  41-erius metus (1966–2007).

Nuo 1980 iki 1984 metų ėjo Šeduvos dekanato dekano pareigas, kurį laiką aptaravo be kunigo likusią Klovainių (Pakruojo r.) Švč. Trejybės parapiją. 2007 m. gegužės 22 d., dėl pablogėjusios sveikatos, paskirtas Rozalimo parapijos altaristu. Rozalime kun. Anicetas Kisielius išugdė ir paruošė kunigystei Albertą Kasperavičių.

Įdomu pastebėti, kad tuo metu, kai kun. A. Kisielius vikaravo Skapiškyje (1945 11 22–1947 01 08)  gimė kun. Alberto Kasperavičiaus mama Stanislava Radauskaitė (1946 m. vasario 1 d.), o kun. A. Kisieliui išvykus iš Skapiškio po 70 metų – 2017 m. liepos 4 d. čia paskirtas kun. A. Kasperavičius, dabar tęsia kruopščių pirmtakų darbus.

Kun. A. Kisielius – kovotojas dėl tikėjimo laisvės

Kun. A. Kisielius sovietmečiu, kaip ir kiti kunigai, buvo aktyvus kovotojas už tikėjimo laisvę,  tad neatsitiktinai, kaip nepatikimas valdžiai, buvo kilotas iš vienos vietos į kitą. Jo parašų aptinkama įvairiuose valdžiai adresuotuose dokumentuose, liudijančiuose sovietų vykdomą tikėjimo persekiojimą, kunigų suėmimus, bažnyčių uždarymą, kas metai vis sunkėjančią padėtį. Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune – sovietinė valdžia kasmet nustatinėjo vis mažesnį seminaristų skaičių. Tarkim,  Panevėžio vyskupijos kunigų pareiškimas Lietuvos TSR KP CK Pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui dėl padėties kunigų seminarijoje  (Nuorašai pateikti Lietuvos katalikų Bažnyčios Vyskupams ir Vyskupijų valdytojams, Kauno Kunigų seminarijos Rektoriui).  Po šiuo 1981 m. gegužės 3 d. raštu pasirašė 113 Panevėžio vyskupijos kunigų  (trijų parašai neįskaitomi).

LKB Kronikoje išspausdintas pareiškimas – „Žvilgsnis į Bažnyčią kunigų akimis“, adresuotas Tarybų Sąjungos AT Pirmininkui Leonidui Brežnevui, Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams, kurį 1982 mliepos–rugpjūčio mėnesiais pasirašė Lietuvos kunigai, tarp jų – 130Panevėžio vyskupijos dvasininkų, įskaitant ir kun. Anicetą Kisielių. Nepasirašė tik Kurijos darbuotojai.

Kun. Anicetas Kisielius 
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Kartu su kitais kun. A. Kisielius pasirašė protesto pareiškimus Leonidui Brežnevui ir Sovietų Sąjungos generaliniam sekretoriui Jurijui Andropovui.

Kun. A. Kisielius kartu su kitais Panevėžio vyskupijos kunigais 1985 m. pasirašė ir SSSR KP generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui adresuotą laišką,  kuris baigiamas reikalavimu: „Kreipiamės į Jus, kaip valstybės Vadovą, kad minėtos antikonstitucinės neteisybės ir diskriminacijos tikintiesiems būtų pašalintos ir atitaisytos“.

Tad kun. A. Kisielius, kartu su kitais kunigais, buvo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo žadintojas.

Kun. A. Kisielius – Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje

2001 m. spalio 12d. sudegus Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčiai,  2004 m. spalio 12 d. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvaujant Suosto administratoriui kun. Henrikui Bernatovičiui, Suosto bendruomenės pirmininkei Reginai Simanavičienei ir Rozalimo klebonui (buvusiam ilgamečiam Suosto klebonui) kun. Anicetui Kisieliui bei 30 tikinčiųjų, pašventino bažnyčios kertinį akmenį.

Kunigas jubiliatas A. Kisielius niekada nestokojo geros nuotaikos, dosniai dovanodavo savo širdies šilumą kitiems, propaguodavo toleranciją, humanitarines ir žmogaus būties prasmės vertybes.  Jis rasdavo kalbą ir su ateistu, ir su tikinčiuoju, su turtuoliu ir su vargšu, su vaiku ir su seneliu.Buvo populiarus tarp nuo tikėjimo nutolusių ir nuo Bažnyčios atšalusių.

Kaip rašo kun. A. Kasperavičius kun. A. Kisielius neieškojo garbės, nevertino jubiliejų ar kitų iškilų renginių: jis buvo liaudies kunigas, mylintis paprastus žmones ir jų mylimas. Jis nebuvo švenčių žvaigždė ir nesiekė toks būti. Jam daug mieliau buvo likti paprastu ir nuoširdžiu.

Tačiau parapijiečiai, liudydami pagarbą mylimam kunigui, organizavo jo kunigystės jubiliejus, teikė jam svarbius vardus, rašė spaudoje.

1995 m. klebonas A. Kisielius paminėjo kunigystės 50-metį, o 2005 m. – 60-metį. Straipsnyje, skirtame šiam jubiliejui rašoma: „Rozalime, kurį kun. A. Kisielius vadina kurortiniu miesteliu, klebonas dirba nuo 1996 metų. Vyresnieji parapijiečiai neprisimena, kad jų klebonas kada nors būtų buvęs piktas, nejautrus ar atsisakęs pagelbėti. Tačiau pačiam kunigui labai liūdna, kad visuomenė tolsta nuo tikėjimo, dvasinių vertybių, o vis labiau vertina pinigus, turtą, puikybę, yra visiškai abejinga arba paskendusi alkoholio liūne. Vis dėlto kunigas tiki, kad turime neprarasti vilties ir tikėtis, jog nors po žingsnelį eisime į priekį“.

2009 m. Rozalimo bendruomenė kun. A. Kisielių išrinko Tūkstantmečio rozalimiečiu.

2010  liepos 29 d. Pakruojo rajono Tarybos sprendimu (Nr. T – 234) kun.  Anicetui Kisieliui suteiktas Pakruojo rajono Garbės piliečio vardas. Nuo 1995 m. tai jau šeštasis toks apdovanojimas rajone. Iki  kun. A. Kisieliaus Pakruojo rajono  Garbės piliečio vardas buvo suteiktas JAV lietuvių išeivijos veikėjui Broniui Nainiui (1920 11 15–2016 12 20), kompozitoriui Juliui Juzeliūnui (1916 02 20–2001 06 15), Švedijos Karalystės Mariestado liuteronų bažnyčios administratoriui Lars Olof Nolbergerui, akademikui Jurui Požėlai (1925 12 05–2014 11 20) ir Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui ir dekanui kun. Ričardui Rutkauskui.

Kun. Anicetas Kisielius mirė 2012 m. vasario 19 d., palaidotas Rozalimo parapijos šventoriuje prie varpinės.Kapą ženklina akmeninis kryžius, kurio postamente įrašas: „Kunigas, Jubiliatas / Anicetas / Kisielius / 1920.VII.23 –2012.II.19 / Tarnavo Rozalimo bažnyčioj / 40 metų. / Gyvenau tikėjimu, / tarnavau su meile, / išėjau su viltim, / kad regėsiu Dievą, / kurį Jums skelbiau“. Kapavietę dengia šlifuoto akmens plokštė su įrašu „Praeivi, sustok, / pasimelsk / už mane“.

Tąkart,  vasario 20 dieną, pirmadienį, 12 val. šv. Mišias aukojo iš šios parapijos kilęs Subačiaus klebonas kun. Albertas Kasperavičius ir Linkuvos klebonas kun. Edvardas Zeidotas, o 18 val. į dar vienerias šv. Mišias rinkosi Pakruojo dekanato kunigai. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Pasvalio dekanas kun. Algis Neverauskas. Įžangos žodį prieš šv. Mišias tarė Pakruojo dekanas kun. Ričardas Rutkauskas, o po jų – Rozalimo klebonas kun. Algimantas Žibėnas.

Laidotuvių (vasario 21 d.) šv. Mišias aukojo Šiaulių ir Panevėžio vyskupai Eugenijus Bartulis ir Jonas Kauneckas, koncelebravo apie 40 kunigų. Homiliją šv. Mišių metu pasakė vysk. J. Kauneckas.

Velionis buvo geidavęs, kad jo laidotuvėse atsisveikinimo žodį tartų kun. A. Kasperavičius. Kunigas priminė buvusį artimą santykį su gimtosios parapijos klebonu, vadinusiu jį savo dangui pagimdytu vaiku. „Jis ne tik man, bet ir visiems sutiktiesiems buvo tėvas, brolis, draugas, – apie velionį kalbėjo buvęs rozalimietis kun. A. Kasperavičius. – Visus malonino iš širdies einantys,visada gera linkintys jo žodžiai, gebėjimas kiekvieną priimti pagarbiai, kiekviename žmoguje matyti Dievo paveikslą. Klebonas mylėjo aliai vieną sutiktą žmogų, savo širdies gerumu užkrėsdamas visus. Buvo optimistas,todėl jo širdies neaptemdydavo blogis,turėjo subtilų humoro jausmą. Velionis neieškojo garbės,titulų ar turtų ir stengėsi žemiškoje kelionėje visiems atiduoti savo širdį“. Kun. A. Kasperavičius dėkojo altaristą slaugiusiai Danutei Svetikienei, skyrusiai savo meilę ir globą mylimam kunigui, ir sakė – kol bus tokių pasiaukojančių žmonių, tol Bažnyčia gyvuos.

Rajono vicemeras Romas Medzveckas apgailestavo, kad Pakruojo kraštas neteko neeilinės asmenybės. Pasak jo, Tėvelis kun. A. Kisielius buvo labai šviesus, atviraširdis ir malonus klebonas, visada noriai bendravęs su pačių įvairiausių pažiūrų žmonėmis. Visi, kas turėjo laimės su juo bendrauti, džiaugėsi savo gyvenime sutikę šį kunigą. Pasak vicemero, velionis Rozalime praleido beveik 50 žemiško gyvenimo metų, todėl kraštiečiai jo labai pasiges.

Atgal