VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

03.04. Prisimenant Lietuvos ir Ukrainos šventuosius – Kazimierą ir Juozapatą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

 

Lietuva negali pasigirti šventaisiais ar palamintaisiais –Altoriaus garbėje yra tik trys: šventasis Kazimieras (1458 10 03–1484 03 04) ir du palaimintieji:  arkivyskupas  Jurgis Matulaitis MIC (1871 04 13–1898 11 20–1918 11 30–1927 01 27) bei arkivyskupas  Teofilius Matulionis (1873 06 22–1900 03 04–1929 02 09–1962 08 20), kuris palaimintuoju paskelbtas 2017 m. birželio 25-ąją Vilniuje. 1987 m. palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, jam dabar užvesta kanonizacijos – kėlimo į šventuosius byla.

Į Altoriaus Garbę

Naujos Beatifikacijos– kėlimo į Altoriaus garbę –  bylos pradėtos Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Asmenys, kuriems pradedamos Beatifikacijos bylos, vadinami Dievo tarnais.  Iki 2018 m. sausio mėn. 1 d. tokios bylos užvestos dešimčiai  lietuvių: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887 11 23–1910 05 29–1940 03 10–1946 11 18), kun. Alfonsui Lipniūnui (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28), s. Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880 01 06–1940 04 17), Sibiro maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorei Adelei Dirsytei (1909 04 15–1955 09 26) ir skirtinguose šimtmečiuose gyvenusioms dviem dvidešimtmetėms, žuvusioms saugant nekaltybę, Elenai Spirgevičiūtei (1924 09 22–1944 01 03) ir Barborai Žagarietei (XVII – XVII a.). Barbora gimė, augo, žuvo ir jos palaikai iki 1963 m. buvo saugomi Žagarėje (miestelis netoli Latvijos sienos), todėl liaudis ją ir pavadino Žagariete. 2011 m. rugpjūčio 27 d. Beatifikacijos byla pradėta Pasaulio tautų teisuolei, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjai vienuolei Marijai Rusteikaitei DP (1892 01 09–1949 12 14). 2016 m. spalio 30 d. beatifikacijos byla pradėta blaivybės apaštalui kun. Ignacui Dionyzui  Štachui (1797–1821 11 28–1854 10 28), 2016 m. gruodžio 11 d. – Šiauliuose pristatyta 2003 m. gegužės 31 d. Sankt – Peterburge pradėta Beatifikacijos byla kankiniui kun.Pranciškui  Budriui (1882 10 24–1907–1937 12 16), kilusiam iš Kryžių kalno, Meškuičių parapijos (Šiaulių vyskupija).

Keletas paralelių tarp lietuvių ir ukrainiečių dvasininkų

Straipsnio autorė, įžvelgdama tarp lietuvių ir ukrainiečių dvasininkų nemažai bendrumų,  periodikos puslapiuose bei mokslo leidiniuose lietuvių ir ukrainiečių kalbomis  rašė apie kunigus, vyskupus, arkivyskupus, supažindindama su jų gyvenimu be veikla. 

Paralelės tarp lietuvių ir ukrainiečių plačiai išvysčiusių veiklą diasporoje atskleistos A. Vasiliauskienė monografijoje „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“.

Dvasininkai –  tiek lietuviai, tiek ir ukrainiečiai –  darbavosi ne tik savo tėvynėje, bet ir išeivijoje, į kurią buvo priversti emigruoti dėl politinių pokyčių – sovietinės okupacijos. Atskleistos dviejų kunigų gyvenimų paralelės: mokslininkų, mecenatų, visuomenės veikėjų ukrainiečio dr. kun. Dmitrijaus Blažejovskio (1910 08 21–1939 04 02–2011 04 23)ir lietuvio prel. dr. Juozo Prunskio (1907 12 22–1932 05 22–2003 04 26).

Tėvynėje likę dvasininkai – tiek eiliniai kunigai, tiek vyskupai – sovietinės valdžios buvo terorizuojami: atsisakiusieji paklusti, buvo kalinami kalėjimuose, lageriuose ar baudžiami tremtimi – kentėjo  Sibire. Periodikoje ir mokslinėje literatūroje straipsnio autorės nutiestos paralelės tarp dviejų arkivyskupų: lietuvio Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) ir ukrainiečio Volodymyro Sterniuko (1907 02 12–1931 06 19–1964 07 02–1997 09 29). Arkivyskupas Volodymyras Sterniukas bei jo vardo įamžinimas Ukrainoje pristatytas ir tikintiesiems Lietuvoje – išspausdinti straipsniai periodinėje spaudoje. 

Šventasis Kazimieras Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunimo globėjas (1458 – 1484). Lankstinuko viršelis

Šv. Juozapato ikona puošianti Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią. Nuotraukos autorės

Rasta ryšių tarp kardinolo ukrainiečio Josyfo Slipyjaus (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22– 1965 01 25–1984 09 07) ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos narių išeivijoje, t. y. Romoje. Straipsnio autorė supažindino su kardinolo gyvenimu, veikla, jo kančiomis Sibiro kalėjimuose, lietuvių kalinių pagalba Sibire jam susirgus. Aprašė jo ryšius su lietuviais kunigais, kardinolui jau gyvenant Romoje.

Lietuvos periodikoje autorės pristatytas ir studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis  (1869 11 17–1915 08 28–1944 rudeny –1951 05 01). Remiantis buvusių KGB archyvų bylomis, išvestos paralelės tarp dviejų Vladimiro (prie Kliazmos) centralo, t. y. ypatingo griežtumo kalėjimo, kalinių – kankinių: lietuvio Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio ir ukrainiečio studitų ordino archimandrito palaimintojo Klementijaus Šeptyckio. Ukrainiečių mokslininkai supažindinti su Dievo tarnams kun. Alfonsui Lipniūnui (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28) ir arkivyskupui M. Reiniui skirtais paminklais Lietuvoje.

Periodikoje rašyta apie iš Ukrainos atvykusių ir diasporos mokslininkų ukrainiečių bei vienuolių bazilijonų domėjimąsi M. Reiniu, šio Dievo tarno atminimui organizuotas konferencijas, kuriose dalyvavo ukrainiečiai. Rašyta apie Dievo tarno M. Reinio vardo garsinimą Ukrainoje. Minimos kartu švęstos šv. Juozapato ir Dievo tarno M. Reinio šventės.Dievo tarnų –  arkivyskupo Mečislovo Reinio ir kun. Alfonso Lipniūno, ukrainiečiai supažindinti ir su Dievo tarnaite Barbora Žagariete ir periodikos puslapiuose, ir mokslinėje spaudoje.

Šv. Juozapatas

Vilnius – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino lopšys – buvęs vienu tolerantiškiausių miestų Europoje, įvairiais amžiais subrandino šventumui tokias kitų tautų asmenybes kaip s. Faustina,  kun. Mykolas Sopočko, Rapolas Kalinauskas OCD popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas palaimintuoju (1983 06 22), o 1991  11 17 – Šventuoju,  jėzuitas Andrius Bobola, 1657 m. Polesės Janove miręs kankinio mirtimi (šventuoju paskelbtas 1938 m.) ir daugelis kitų. Šventasis Kazimieras turėjo ir turi daug pasekėjų, besilygiuojančių į šventąjį, sekančių jo pavyzdžiu, Rytų apeigų katalikas (unitas) Ivanas Kuncevičius – šv. Juozapatas apie 1580–1609–1617–1623 11 12).

Šv. Juozapatas – vienintelis Rytų (Graikų) apeigų katalikų šventasis, tuo primena Lietuvą, nes mes turime irgi tik vieną šventąjį – Kazimierą. Tačiau Ukrainoje  Graikų apeigų katalikų bažnyčios padėtis šiuo atveju kiek kitokia: 2001 m. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II, lankydamasis Ukrainoje,  palaimintaisiais paskelbė 28 Dievo tarnus, tarp jų penkis  vienuolius bazilijonus.

Šv.  Juozapatui – vienam Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino kūrėjų, šventumui subrendusiam Lietuvoje, straipsnio autorės skirta publikacijų Lietuvos rajoninės bei respublikinės spaudos puslapiuose ir ukrainiečių kalba leidžiamame „Parapijos žodyje“ („Parapijalne slovo“). Rašyta apie šv. Juozapato asmenybę, jam  skirtus paminėjimus – pagerbimus bei šventes ne tik Lietuvoje (Vilniuje), Ukrainoje (Voluinės Volodymyre) bet ir Romoje, pristatyta Ukrainoje išleista šventajam skirta monografija, į Lietuvą, t. y. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčiai  (parapijai) atvežtas ikonas bei

relikvijas. Pirmąsyk  nutiestos paralelės tarp dviejų šventųjų: lietuvio karalaičio Kazimiero ir ukrainiečio Ivano Kuncevičiaus, atlikti  šventojo Kazimiero ir Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno gyvenimų palyginimai. Šv. Kazimieras minimas sąsajose su Tarasu Ševčenka.

Šv. Kazimierui skirta nemažai svarbių tyrinėjimų. Vienas pirmųjų darbų – prof. Zenono Ivinskio knyga. Publikuoti prof. kun. Pauliaus Rabikausko SJ (1920 08 16–1948 07 25–1998 03 07), vysk. Kazimiero Paltaroko (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03) mokslo darbai, parengti Mintauto Čiurinsko istoriniai šaltiniai, išleista dr. Vytauto Ališausko studija,  nagrinėjami šventajam skirti paveikslai, ikonografija, išleistas straipsnių rinkinys. Vienuolis salezietis, leidėjas, žurnalistas,  rašytojas, vertėjas, visuomenininkas, Alytaus miesto garbės pilietis kun. Pranas Gavėnas SDB (1918 10 11–1949  07 03–2000 02 07) 1971–1991 m., gyvendamas Brazilijoje, užsienio kalbomis platino žinias apie Lietuvos šventąjį. Apie šv. Kazimierą jis išleido knygas portugalų, esperanto bei lietuvių kalbomis, yra leidinių ir kitomis užsienio kalbomis. Šv. Kazimiero palaidojimo vietai – Vilniaus arkikatedros koplyčiai – parengtas vadovas.

Vyskupas Kazimieras Paltarokas rašė: „Nereikia manyti, jog šventieji kitaip gimė ar augo. Jie tik kitaip gyveno ir mirė su šventumo garsu. Tam įrodymas – karalaitis Kazimieras. Jis buvo persisunkęs tikėjimo dvasia, kuri gaivino religingą jo gyvenimą ir leido jam sutvarkyti aistras, kurios atsiliepia jaunime“. Jisai karaliaus karūną bei skeptrą pakeitė Išpažinėjo lelija bei amžinu dangaus vainiku.

 

Atgal