VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

11.21. "Siuvinėtas dangus" - liturginės tekstilės paroda Bažnytinio paveldo muziejuje

Bažnytinio paveldo muziejuje lapkričio 23 d. atidaroma paroda "Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV-XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai". Joje pristatomas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių.

 "Siuvinėtas dangus" - liturginės tekstilės paroda Bažnytinio paveldo muziejuje

Prieš ketverius metus vykusioje parodoje "Šilkas ir auksas" Bažnytinio paveldo muziejus rodė įspūdingą liturginės tekstilės rinkinį, skirtą drabužiams, pasiūtiems iš prabangių audinių, austų XV-XVIII a. Europoje veikusiose šilko audimo manufaktūrose. 
Naujoji paroda tęsia tuomet pradėtą istoriją ir pateikia naują, savitą, daugiasluoksnį pasakojimą. Kiekvienas siuvinėtas drabužis yra unikalus kūrinys, jame vaizduojami ornamentai ir figūrinės kompozicijos yra neatsitiktiniai, jie susiję su drabužio paskirtimi, funkcija, simbolinėmis prasmėmis.
Liturginiai drabužiai įamžina istorinių asmenybių - žymių fundatorių, vyskupų, dvasininkų - atminimą ir padeda neužmiršti kuklių siuvinėtojų, pamaldžių aukotojų istorijų. Pristatoma nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, atskleidžiami teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, rodomi pamaldumo šventiesiems ženklai.
Paroda taip pat nušviečia 2005 m. prasidėjusį vertybių grąžinimo Katalikų bažnyčiai procesą: per 12 metų Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn sugrįžo daugiau kaip 400 vienetų bažnytinės tekstilės objektų. Didžiausią jų dalį sudaro Vilniaus katedrai priklausę liturginiai drabužiai ir kiti katedroje naudoti tekstilės reikmenys. 
Pagrindinė Vilniaus arkivyskupijos šventovė išsaugojo pačius seniausius ir vertingiausius Lietuvos istorinės tekstilės pavyzdžius, XV a. pab. - XVI a. pr. siuvinius - viduramžių ir Renesanso epochų liudininkus - ir didžiulį vėlesnių amžių tekstilės lobyną. Parodoje pirmą kartą rodomas Švenčionėlių bažnyčios arnotas su įspūdingomis gotikinio stiliaus šventųjų figūromis. Chronologiškai vėlyviausi drabužiai - šv. Jono Pauliaus II arnotas, kurį jis dėvėjo 1993 m. lankydamasis Lietuvoje, žymių Lietuvos dvasininkų paskolinti meniški apdarai.
Ekspozicija sudaryta chronologiškai, žiūrovas parodoje gali lengvai perskaityti meninių stilių kaitos pasakojimą. 
Istorija prasideda trumpa įžanga apie išlikusį viduramžių ir Renesanso sandūros paveldą, vėliau eina įspūdingas auksu tviskantis barokas, jį keičia lengvas ir grakštus rokoko gėlynas bei antikinėmis alegorijomis kalbantys klasicizmo laikotarpio drabužiai. 
Parodos dalių eksponatai kontrastuoja savo skaičiais. Pavyzdžiui, iš viduramžių ir Renesanso Lietuvoje yra keturi vienetai, net tris iš jų galima pamatyti šioje parodoje. O turtingiausią tekstilės klestėjimo laikotarpį - baroko ir rokoko - pristatanti parodos dalis sudaryta iš daugiau kaip 40 eksponatų. 
Atskiroje salėje rodoma XIX-XX a. liturginė tekstilė, atskleidžianti to meto stilių, technikų, simbolių įvairovę.

 

Atgal