Religija
06.27. Šventojo Bazilijaus Didžiojo ordinui – 400 metų.8. T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM: ketvirčio amžiaus veiklos Lietuvoje įvertinimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
25-eri aktyvaus darbo metai Lietuvoje padarė t. Pavlo (Petro Jachimecą) OSBM gerai žinomą lietuviams.
T. Pavlo Jachimecas OSBM – aktyvus Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacijos nuo jos įkūrimo pradžios (2000 m.) dalyvis, o dar nuo 1991m. dalyvavo Vilniaus ukrainiečių bendrijos veikloje. Kunigas ne tik skaitė pranešimus Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtose bei kitose konferencijose, rašė straipsnius, kurie publikuoti ir lietuviškoje, ir ukrainietiškoje spaudoje, Vienas iš svarbių t. Pavlo OSBM troškimų – išaiškinti ir įamžinti lietuvius dvasininkus, sovietmečiu padėjusius ukrainiečių jaunuoliams, siekusiems studijuoti Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune. 2015 m. Ukrainoje pasirodė svarbi mokslinė studija „Tiesa išlaisvins“, kurioje t. Pavlo (kartu su bendraautore A. Vasiliauskiene) parengė minėtą straipsnį apie Panevėžio dvasininkus (protonotarą Bronių Antanaitį ir mons. Juozapą Antanavičių).
T. Pavlo darbų įvertinimas
Aktyvi nuoširdi dvasinė bei plačiašakė visuomeninė – mokslinė-kultūrinė t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM veikla pažymėta gausiais įvertinimais Lietuvoje ir Ukrainoje: jis sulaukė padėkų, (keletą gavęs iš buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), garbės raštų, vyriausybinių apdovanojimų: Ukrainos prezidento Leonido Kučmos sveikinimo raštą (1996), Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos medalį „Už darbą ir laimėjimus“ (2009), Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vadovybės padėkass, Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) Atminimo medalį (2002), Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso atminimo medalį (2003), Lietuvos Respublikos vyriausybės padėkas – sveikinimus (2011), Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, Šiaulių universiteto rektorių (2007, 2009, 2011), Kupiškio rajono (2010, 2015) padėkas.
T. Pavlo Jachimecas OSBM apdovanotas Kijevo Rusios krikšto 1025-mečiui ir Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios (UGKC) Kijevo Patriarchaliniam Kristaus Prisikėlimo Soboro pašventinimui skirtu medaliu (2013). Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios išėjimo iš pogrindžio – legalizacijos 25-mečio medalis įteiktas 2014 m.
T. Pavlo Jachimecui OSBM labai svarbus 2013 metais gruodžio 4 d. popiežiaus Benedikto XVI suteiktas vardinis Palaiminimas. Šį brangų dokumentą kunigui atvežė jo sesuo Miroslava SSMI t. Pavlo Jachimec OSBM minint ketvirtį amžiaus kunigystės.
Apdovanojimai Panevėžyje
2016 m. lapkričio 22 d. t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, gavęs paskyrimą į Ivano Frankivske esantį Kristaus Karaliaus vienuolyną, išvyko iš Lietuvos. Tačiau gruodžio 15 d. atvyko dalyvauti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje jau seniai suplanuotame renginyje, skirtame Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Šis renginys buvo skirtas ir atsisveikinimui su Lietuvoje pamėgtu ukrainiečių dvasininku. Apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, laukiant 400 metų jubiliejaus, kalbėjo dr. Aldona Vasiliauskienė.
T. Pavlo Jachimecui už 15 metų darbą – glaudžius ryšius su Bazilionų mokyklos (Šiaulių r.) kolektyvu dėkojo mokyklos direktorius Rimantas Gorys. Šiaulių universiteto rektoriaus prof. Donato Jurgaičio vardu dėkojo doc. dr. Irena Ramaneckienė, įteikdama ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dedikuotą kalendorių.
T. Pavlo susitikimas su Šventuoju Popiežiumi Jonu Pauliumi II
Konferencijų ciklas, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui paprastai užbaigiamas padėkų įteikimu. T. Pavlo Jachimecas OSBM (kairėje), vienuolių bazilijonų vardu įteikia padėką Šiaulių universiteto rektoriui prof. Donatui Jurgaičiui (dešinėje).
Į Skapiškį supažindinti su čia veikiančia paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“ t. Pavlo Jachimecas OSBM, atsivežė svečią iš Romos, Švč. Marijos Madžiore bazilikos kanauninką, vyskupą Irinėjų (Ihorį Bilyką) OSBM (sėdi). Po susitikimų su parapijiečiais visi sutojo bendrai fotografijai prie Rūpintojėlio ir Koplytstulpio
Bazilionų mokykloje atidarant Barboros Mejerytės klasę. Dešinėje Romualdas Ozolas, šalia jo t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM
T.Pavlo OSBM(kairėje) pirmininkauja monografijos pristatymo posėdžiui Lvovo religijų istorijos muziejuje. Kalba t. Martynas (Martynas – Borysas Chaburskis) OSBM(dešinėje). Sėdi protoigumenas t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM (dešinėje), viduryje – monografijos „Vasilijaus Zinkostudija“SesuoRafaila”: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ autorė dr. Aldona Vasiliauskienė
T. Pavlo – antrame plane – panoro pasijusti moksleiviu. Knygeles, kurias varto moksleiviai, iš Vilniaus atvežė ir padovanojo dr. Aldona Vasiliauskienė.
Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje prie t. Pavlo parūpintos Šv. Juozapato ikonos (atvežta iš Ukrainos). Iš kairės t. Jaokymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM irt. Maksymas(MychailasPišta) OSBM
Kupiškėnų vardu dėkojo Kupiškio r. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius. Skapiškio mokyklos direktorės Birutės Zaborskienės bei Skapiškio seniūno Valdo Juškevičiaus vardu dėkojo Skapiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Regina Stanienė, dėkojo panevėžiečiai. Buvo perskaitytos padėkos, įteikti suvenyrai, o bazilioniškiai užrišo tautinę juostą, kad t. Pavlo amžiams nematomais saitais būtų pririštas prie mokyklos. Mokyklos direktorius R. Gorys įteikė dar ir Rūpintojėlio skulptūrėlę, kad Kristus lydėtų kiekvieną t. Pavlo žingsnį.
Visą renginį ekrane buvo matomi vaizdai iš t. Pavlo lankymosi mokykloje, dalyvavimo įvairiuose renginiuose, netgi iš konferencijų Ukrainoje.
Renginys Panevėžyje tarsi užbaigė t. Pavlo Lietuvoje gautus apdovanojimus.
Keletas pastebėjimų
Labai užimtas – paskendęs darbuose kunigas Pavlo OSBM itin produktyviai gebėjo išnaudoti laiką: tarkim ilgose kelionėse į Ukrainą (kartais net 6 valandas stovint pasienyje ir laukiant leidimo įvažiuoti) kunigas melsdavosi – kalbėdavo Rožinį, Gailestingumo Vainikėlį, klausydavo įrašų (jų turėjo begalę): Evangelijų, žymių bazilijonų kunigų ir vyskupų pamokslų, maldų bei giesmių.
Kartu su kunigu keliaujantys lietuviai išmokome maldas ukrainiečių kalba, kartu su t. Pavlo, turinčiu absoliučią klausą ir nenusakomo skambesio balsą, giedojome ir lietuvių, ir ukrainiečių kalbomis giesmes. Ypač daug giesmių t. Pavlo skirdavo Švč. Mergelei Marijai. Kelionėse klausėme t. Pavlo pastebėjimų tikėjimo klausimais ir be paliepiamų pamokymų mokėmės dvasingumo... Bet kokį sunkumą ar bekylančią įtampą kunigas gebėjo greitai nuslopinti, pasakydamas šmaikštų žodį ar pradėdamas juoktis. Kai kuriuos tas jo užkrečiantis juokas pradžioje net suglumindavo, tačiau greit visus įtraukdavo į juoko verpetą ir bet kokia įtampa staiga dingdavo – skambėdavo nuoširdus juokas.
Jei tik turėdavo laiko, niekam neatsisakydavo padėti, nuvežti, net jei jam reikėdavo keliauti į priešingą pusę: t. Pavlo visos kelionės buvo „pakeliui“.
Darbų gausa visą laiką vertė dvasininką skubėti. Drįsčiau sakyti, kad t. Pavlo net negalėjo neskubant eiti – vis bėgte, pabėgom. Kartais net buvo sudėtinga kartu eiti. Gerokai nutolęs, pasisukęs ir, matydamas atsilikusius, sustodavo ir šypsodamasis laukdavo prisiartinančiųjų.
Plačiašakė t. Pavlo veikla, gausybė darbų, užgoždavo kai kuriuos įsipareigojimus – neleido visko atlikti laiku. Priminus neįvykdytus pažadus, t. Pavlo pripažindavo savo kaltę, mušdavosi į krūtinę „Esu kaltas...“ ir stengdavosi kaip galima greičiau „pasitaisyti“ – atlikti ką pažadėjęs ir pamiršęs.
T. Pavlo nenorėjo varginti kitų, netgi brolių vienuolių, norėjo, kad jie patys matytų, net pašaliniams gerai matomus darbus, kuriuos reikia padaryti – tarkim, nukasti sniegą nuo bažnyčios laiptų ar padaryti kažką kitą – kunigui sunku buvo paliepti, tad stengėsi viską daryti pats...
Pats būdamas be galo sąžiningas, negalėjo įsivaizduoti sukčių, tad nelaimei – remontuojant vienuolyną ir bažnyčią – pakliuvo į jų rankas...
T. Pavlo daugeliui yra maldingumo, tikėjimo liudijimo pavyzdys: visus mokė besąlygiškai pasitikėti Dievu, melsti Švč. Mergelės Marijos globos ir gyventi darant gerus darbus taip, kad ši akimirka tarsi būtų paskutinę – jau kitą sekundę Aukščiausiasis tave gali pasišaukti į Amžinybę.
T. Pavlo pirmiausia mąstė apie kitus, dėl visų aukojosi. Iš pavyzdžių gausos pateiksiu vieną – man įspūdingiausią. Švč. Mergelės Marijos seserų tarnaičių (Rytų apeigų katalikių) vienuolyną Žovkvoje (Ukraina), kur buvo susitarta, kad straipsnio autorė galės kuriam laikui apsistoti, pasiekėme gerokai po vidurnakčio. T. Pavlo paklausė ar nebus sunku pasėdėti mašinoje ir palaukti kelias valandas, kai seserys jau kelsis, nes dabar jas reikėtų prikelti iš miegų ir nebeliktų laiko pailsėti. Neišgirdęs prieštaravimo, t. Pavlo po ilgos beveik be sustojimų kelionės iš Vilniaus, nepaisant nuovargio iki ryto skaitė maldas. Po trejeto valandų, kada užsidegė pirmoji švieselė lange, kunigas paskambino į duris ir mus džiugiai sutiko vienuolyne esančio naujokyno sesuo magistrė – jauniausia t. Pavlo sesuo Miroslava (Marija Jachimec) SSMI. Be abejo, ji priekaištavo savo broliui, kad jis ne tik pats sėdėjo mašinoje, bet leido „kankintis“ pirmąsyk į vienuolyną atvykusiai viešniai.
Kokiu laiku iš Lietuvos į vienuolynus Ukrainoje beatvykdavo, t. Pavlo visada dalyvaudavo 6 val. rytmetinėse maldose. Tuo pačiu ir mes, lietuviai, kartu su juo keliavusieji, būtume jautęsi nepatogiai, jeigu būtume ilgiau ilsėjęsi, nors t. Pavlo niekada nieko primygtinai neragindavo – tik primindavo, kada maldos, kada pamąstymai ir kada šv. Mišios. Tad lietuviams, manau, juo labiau ir ukrainiečiams t. Pavlo tapo pamaldumo pavyzdžiu.
T. Pavlo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, vienuoliai bazilijonai yra jo šeima, kurią jis itin brangina. Tad neatsitiktinai, Lietuvoje, visus, kurie nors kiek domėjosi Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinu, stengėsi įjungti į bendrą veiklą ir kiek galėdamas padėti. T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM visas pastangas kreipė žinių apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną sklaidai: Lietuvoje ir Ukrainoje organizuotas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtas konferencijų ciklas, glaudžiai bendravo su Bazilionų, Rietavo „Aušros“ katalikiška vidurine bei Skapiškio mokyklomis, įvairiomis švietimo institucijomis, masinės informacijos priemonių (radijo, spaudos, televizijos) atstovais – ši veikla turėjo vieną pagrindinį tikslą – garsinti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną ir taip parengti Lietuvą didingam 400 metų ordino jubiliejui.
Bazilijonų ordino kūrėjo Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) vyskupiškajame herbe pasirinktus žodžius: „Tegul visi būna viena!“, savo darbais liudija ir kunigas – vienuolis bazilijonas t. Pavlo (Petro Jachimecas).
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Atgal
.jpg)
(1).png)
