VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

01 21. Lurdas (3): ukrainiečiai Lurde

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčia

Lurde beveik nėra pastoviai gyvenančių ukrainiečių. Yra keletas šeimų apylinkėse (dirbę miestuose ir išėję į pensiją, apsigyveno vaizdingose Lurdo apylinkėse). Į Mišias ateina kitų tautybių tikintieji.

Rytų apeigų katalikai ukrainiečiai Lurde tampa vis plačiau žinomi nuo 1968 m., kai Šventojo Rožinio bazilikoje buvo įrengta Ukrainiečių koplyčia, vėliau – Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Rytų apeigų katalikų bažnyčia.

Bažnyčia – maldininkams ukrainiečiams iš viso pasaulio. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo  Rytų apeigų katalikų bažnyčia Lurde – pasididžiavimas Ukrainai ir jos vardo garsinimas pasaulyje. 2010 m. Lvove išleistos knygos „Lurdas. Istorija, Švč. M. Marijos Apsireiškimai. Šventovės“ autorius t. Bohdanas Savčukas išskiria tris ukrainiečių maldininkų sroves Lurde:

1. diaspora, nuo 1982 m. pašventinus bažnyčią;

2. iš Ukrainos, Ukrainai atgavus nepriklausomybę pirmoji grupė 195 žmonės atvyko 1991 m. rugsėjyje;

3. ukrainiečiai iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos, atvykę į šias šalis darbams.

Bažnyčioje dirbo kunigai t. Nikolajus Vasylijus Pryjma ir  t. Petro Gaj. Dabar darbuojasi kun. t. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM. Kunigams talkina Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Rytų apeigų katalikės vienuolės. Dabar darbuojasi s. Pavla Babyj SSMI ir Demjana Ivanec SSMI (apie pastarąją bus kalbama plačiau).

Kunigai

T. Nikolajus Vasylijus Pryjma (1914–1949–2004 12 17) pradžioje buvo Tulūzos parapijos ir jos apylinkių klebonas. Jo pastangų dėka Tulūzoje atsirado gatvės: Ukrainos, Kijevo, paminklas T. Ševčenkai, o Lurde – bažnyčia.

Po 55 metų tarnystės Dievui ir žmonėms t. Pryjma iškeliavo į Amžinybę. Kunigo pageidavimu jo palaikai nuvežti į Ukrainą ir 2005 m. sausio 9 d. palaidoti prie Bočivo kaimo (Peremyšlianų r.) bažnyčios.

T. Petro Gaj, kilęs iš Australijos. Buvęs lotynų apeigų katalikas pasirengė ir gavo teisę aukoti šv. Mišias Rytų (graikų) apeigomis. 2004 m. vyskupas Michailas Grynčyšynas pakvietė jį į vyskupiją ir paskyrė Lurdo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčios administratoriumi.

T. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM Lurde darbuojasi nuo 2012 m. Apie jį plačiau dar bus kalbama.

Koplyčia

1968 m. buvo gautas leidimas Šventojo Rožinio Bazilikoje ukrainiečių tikintiesiems, ukrainietišku stiliumi papuošti vieną koplyčią. Diasporoje buvo surinkta lėšų. Altorių tapė  ir koplyčią puošė ukrainiečių dailininkai iš Paryžiaus, Detrioto, Australijos. Altoriaus apačioje įrašas „Ukrainos altorius“. Koplyčia veikė iki 1982 m., kol buvo pastatyta bažnyčia. Vėliau koplyčia perduota kitiems, nors paveikslai liko tie patys.

Bažnyčios statyba

Ukrainiečių bažnyčios statymo Lurde iniciatorius kardinolas Josyfas Slypyjus. Būdamas Lurde ir, pasimeldęs prie grotos, jis išsakė savo pageidavimą, turėti ukrainietišką bažnyčią. Statybą laimino ne tik kardinolas, bet ir šventasis Jonas Paulius II.

Andriejaus Pervozvancevo brolija ėmėsi daugelio organizacinių darbų. Tačiau svarbiausią darbą atliko Tulūzos, o vėliau Lurdo ukrainiečių klebonas t. Vasylis Pryjma.

Lėšos plaukė iš viso pasaulio. Aukojo ne tik ukrainiečių diaspora, bet ir kitų tautų tikintieji. Architektas Myroslavas Nemciv – ne tik dovanai parengė bažnyčios projektą, bet ir paaukojo du tūkstančius dolerių.

Šventovė tapyta vadovaujant meno profesoriui E. Novosilskiui iš Krokuvos. Ikonostasą tapė P. Cholodnas.

Bažnyčia neįprastai sujungta su klebonija, administracinėmis bei ūkinėmis patalpomis.

Foje (tarp šventovės ir administracinės dalies) esančiuose stenduose ir ant stalų pateikta medžiaga iš Ukrainos bažnyčios padėties sovietmečiu, veikla pogrindyje, Graikų apeigų katalikų bažnyčios istorija diasporoje, laisvos Ukrainos bažnyčia tarp kitų bažnyčių. Nuotraukose – grupės maldininkų, pabuvojusių Lurde.

Seserys vienuolės

Pašventinus bažnyčią, talkinti kun. V. Pryjmai buvo atsiųstos trys seserys – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys tarnaitės iš diasporos. Jos rūpinosi organizaciniais klausimais, ūkiu, patalpomis.

1989 m. t. V. Pryjma persikėlė į Lurdą. Seserys priimdavo iš viso pasaulio atvykstančius ukrainiečius, vedė ekskursijas, organizavo procesijas (Eucharistines ir Šventojo Rožinio). Vienas  seseris vyresniųjų pageidavimu bei nurodymu, keitė kitos vienuolės.

Ukrainiečių viešbutis

Nuo 1986 m. pradėjo veikti ukrainiečių viešbutis įsikūręs visai netoli bažnyčios – kitoje Ukrainos gatvės pusėje. Jis buvo pavaldus Ukrainos Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčios ekzerchatui. Deja, jau keletas metų jis nebeveikia.

T. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM

Nuo 2012 m. kaip jau minėta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Rytų apeigų katalikų bažnyčioje Lurde darbuojasi vienuolis bazilijonas  t. Hermanas (Vasylis Nyčakas). Supažindinsime su dvasininko 40 metų gyvenimo keliu. Savo 40-metį jis minės tais pačiais 2018 metais kai, kaip jau žinome bus minimos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Apsireiškimo Bernadetai Lurde 160-osios metinės.

Kelias į vienuoliją.

Peremyšlianuose Stefanijos Repetos (gim. 1956) ir Stepano Nyčako (1945–2000) šeimoje 1978 m. kovo 23 d. gimę dvynukai buvo pakrikštyti Vasyliaus ir Volodymyro vardais. Po keturių metų – 1982 m. gimė sūnus Romanas, dar po keturių (1986)– jaunėlis Ruslanas.

Pradžioje Nyčakai gyveno kaime netoli Peremyšlianų, vėliau persikėlė į miestą, kuriame ir gimė keturi sūnūs. Stefanija dirbo siuvimo fabrike, Stepanas – nagingas meistras – buvo mūrininkas, mūrijo krosnis, pečius. Jis buvo visur pageidaujamas: žmonės malkomis kūreno pečius, o mūrininkų tame krašte beveik nebuvo.

Vasylis mokėsi Peremyšlianų vidurinėje mokykloje, tačiau baigęs 9 klases, įstojo į žemės ūkio profesinę mokyklą Peremyšlianuose. Per tris metus baigė vidurinę mokyklą įgijo traktorininko ir kombainininko specialybes.

Baigęs mokslus, galvojo, kokį pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią. Apsisprendžiant jam daug padėjo vienuolis bazilijonas t. Andrij Šahol, kuris, atvykęs į Peremyšlianus, pamokslo metu kalbėjo apie dvasininkus ir vienuolius – jų pašaukimo kelią, kad tai labai svarbu ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams – ir visiems. Tad pašaukimas Dievo tarnystei buvo netikėtas.

Noviciatas,  studijos Lenkijoje, Ukrainoje, Romoje

1996 m. liepos 22 d. Vasylis Nyčakas įstojo į  bazilijonų vienuolyną.

Po dviejų metų noviciate, 1998 m. buvo perkeltas į Zoločivą. 1998 m. rugpjūčio 19 d. davė pirmuosius – laikinuosius įžadus. Tuo metu vienuolyno igumenu buvo būsimasis vyskupas t. Vasylis Tučapec OSBM, rektoriumi  - t. Dionizijus Zavediukas OSBM. Zoločive vienerius metus lankė parengiamąjį kursą. Po metų, nusprendęs nebetęsti mokslo, išvyko į vienuolyną Bučiačyje (igumenas t. Ivanas MajkovičiusOSBM). Čia buvo metus (1999–2000).

2000 m. br. Hermanas OSBM  buvo išsiųstas tęsti mokslo į Peremyšlį (Lenkija). Pradžioje rektoriumi buvo t. Timotiejus Fešas (Timotej Feš), vėliau jį pakeitė  t. Julijanas Kovalis (Julijan Koval).

Ukrainiečių Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčia. Iš ukrainiečio kunigo t. Bohdano Savčuko knygos „Lurdas. Istorija. Švenčiausios Mergelės Marijos Apsireiškimai. Šventovės“

 Bažnyčios statytojas kun. t. Nikolajus Vasylijus Pryjma (1914–1949–2004 12 17)

Prie Ukrainiečių Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčios. Iš kairės: Sigita Zmijauskienė, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM,  t. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM  ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Bernadetos tėvų name – muziejuje. Iš kairės: Sigita Zmijauskienė, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM  ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Svečiai iš Lietuvos gėrisi s. Demjanos SSMI tapytomis ikonomis. Iš dešinės: s. Demjana (Nadija Ivanec) SSMI, Sigita Zmijauskienė ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM

Prie  Lurdo Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios šventoriuje Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius

Prie kan. Nikodemo Kasperiūno kapo Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios šventoriuje, esančio prieš Lurdą. Iš dešinės:  Viktorija  Mišeikaitė – Eigirdienė, Ona Mišeikienė, Sigita Zmijauskienė, Renata Janonienė ir dr. Aldona Vasiliauskienė

 Briuchovičių bazilijonų vienuolyno koplyčioje po diakonato šventimų. Iš kairės į dešinę: t. diak. Pranciškus (Ivanas Hurniakas) OSBM, t. diak. Marko (Mykola Fedakas) OSBM, protoigumenas t. Joanas (Rostyslavas Školykas) OSBM, t. Sergijus (Volodymyras Krutovskis) OSBM, vyskupas Vasylis  (Volodymyras Tučapecas) OSBM, t. Pantalejmonas (Denysas Trofimovas) OSBM, t. diak. Emiljanas (Volodymyras Nyčakas) OSBM, t. diak. Pavlo (Marijanas Dolišnis) OSBM, t. diak. Adrijanas (Vasylis  Savčynas) OSBM, t. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM

Po trijų mokslo metų 2003 m. sugrįžo į Ukrainą, įstojo į Dvasinę seminariją Lvove (rektorius Bohdanas Prachas – Bohdan Prach). 2003 m. liepos 6 d. – davė amžinuosius įžadus. Mokydamasis pradžioje gyveno Šv. Onufrijaus vienuolyne, o 2005–2006 paskutinius mokslo metus – Briuchovičiuose (rektorius t. Pavlo Jasinovskij OSBM, vicerektorius t. Artemij Novyckij OSBM). Čia jis parengė mokslo darbą apie kurčnebylio išgydymą pagal šv. Morkaus Evangeliją.

2006 m. birželio 25 – įšventintas į kunigus

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vadovybė, atkreipusi dėmesį į darbštų bei gabų studentą, t. Hermaną 2006 m. išsiuntė studijuoti į Romą. Čia jis 4 metus studijavo Šv. Anzelmo universitete. Studijas t. Hermanas baigė apgindamas baigiamąjį licenciato darbą „Šventosios paslaptys Pavelo Jevdokimovo darbuose“.

Pastoracinė veikla: Portugalija, Anglija, Ukraina, Prancūzija.

Baigęs mokslus sugrįžo į Ukrainą, tačiau po poros mėnesių buvo išsiųstas į Lisaboną (Portugalija). Ten gausi ukrainiečių parapija. Atvykęs jau rado besidarbuojančius du kunigus – vienuolius bazilijonus. Portugalijos vyskupas ukrainiečiams pilnam naudojimui davė bažnyčią (kitų kunigų bei kitomis kalbomis šv. Mišių ten nėra). Portugalijoje dirbo 2010–2011 metais.

Bazilijonų vyresnybė t. Hermaną išsiuntė į Londoną, mokytis anglų kalbos. Talkindamas Šv. Pauliaus katedroje(St. Paul's Cathedral) Londone, jis gyveno pas vienuolius benediktinus ir kartu su jais mokėsi anglų kalbos.

Išmokęs kalbą, 2011 m. rugsėjyje sugrįžo į Ukrainą, kurioje dirbo pusę metų: tris  mėnesius Briuchovičiuose ir tris mėnesius Čortkyve (prie Bučačio).

 Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Rytų apeigų katalikų bažnyčioje Lurde.

Iš Ukrainos t. Hermanas OSBM 2012 m. buvo pasiųstas į Prancūziją. Pradžioje gyveno netoli Lurdo su vienuoliais benediktinais – mokėsi prancūzų kalbos. Iš ten atvyko į Lurdą.

Lurde t. Hermanas OSBM padeda atvykstantiems piligrimams: veda ekskursijas po Lurdo Sakrariumą, Bernadetos muziejų (pasiekia ir šalia Lurdo esančią Bartres vietovę) ir kt.

T. Hermanas kalba 6 kalbomis (be gimtosios ukrainiečių kalbos, rusų, lenkų, prancūzų, anglų, italų).

Po 3,5 metų darbo Prancūzijoje 2015 m. buvo nuvykęs į Ukrainą. 2016 m. rugpjūtyje jo laukė maloni kelionė į Ukrainą dar ir todėl, kad brolis dvynys Emilijanas (Volodymyras Nyčakas) OSBM, Zoločive priėmė amžinuosius įžadus.  Jis 13 metų vėliau (2009 m. rugsėjo 5 d.) įstojo į vienuolyną, o 2011  m. rugpjūčio 19 d. davė pirmuosius įžadus. 2016 m. gruodžio 25 d. Briuchovičiuose Emiljanas įšventintas į diakonus.

T. Hermanas kalbėjo, kad „Ukrainiečių Rytų apeigų katalikų bažnyčia, pastatyta Lurde – unikumas:

1.vienintelė vienos tautos – ukrainiečių bažnyčia;

2.bažnyčia pastatyta viso pasaulio ukrainiečių lėšomis. Tai svarbus faktas sovietmetyje, liudijantys, kad ukrainiečių – Graikų apeigų tikėjimas – neužgesęs, nesunykęs“.

S. Demjana (Nadija Ivanec) SSMI

Tėvui Hermanui OSBM Lurde talkina Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo Rytų apeigų katalikių seserys vienuolės Demjana  Ivanec  ir  Pavla Babyj  SMMI (ukrainietiškas trumpinys СНДМ)

Nadijos – vaikystės ir jaunystės fragmentai

Lvovo srities Mokrytino kaime (tarp Krechivo ir Žovkvos) Ivannos Savkos – Ivanec ir Mychailo Ivanec šeimoje 1972 m. spalio 18 d. gimusi jauniausia dukrelė buvo pakrikštyta Nadijos vardu. Šeimoje dar augo du sūnūs Bohdanas ir Stepanas bei dukra Marija.

Ivanecai dirbo kolūkyje: Ivanna – sąskaitininke,  Mychailas – traktoristu. Dabar abu pensininkai. Kaip pasakoja s. Demjana, tėvai nenorėjo stačiatikių bažnyčios, tad jie pogrindyje lankė Graikų apeigų katalikų bažnyčią. Pas juos į namus naktimis ateidavo tėvai bazilijonai, aukojo Mišias, melstis ateidavo ir kaimynai.

1989 m. Mokrotyno kaime baigusi vidurinę mokyklą, Nadija tris metus dirbo Žovkvos stiklo gamykloje.

Nadija nieko nežinojo apie vienuolyną bei seseris vienuoles. Graikų apeigų katalikų bažnyčiai išėjus iš pogrindžio Ivanecų šeima šv. Mišioms eidavo į Žovkvą pas vienuolius bazilijonus. Kartą išpažinties metu t. Josyfas Budajus OSBM paklausė jos ar nenorėtų stoti į vienuolyną. Po kurio laiko, vėl atvykęs į Žovkvą ir sutikęs Nadiją, vėl jos paklausė „Ar eisi į vienuolyną?“  Nadijai buvo nuostabu, kad kunigas ją prisiminė ir rūpinasi. Kunigas jai davė seserų, gyvenusių Lvove Pasečnoje gatvėje adresą.

Nadija – vienuolė Demjana

Nadija nuvažiavo į Lvovą, susirado seseris ir susitarė, kada atvažiuos.  Grįžusi į namus, tėvams nieko nesakė, nenorėjo, kad jaudintųsi, atkalbinėtų. Pasakė tik pasirengusi važiuoti vėlai vakare, o anksti ryte išvažiavo. Mama labai verkė – tėvams pradžioje tai buvo šokas. Tačiau greitai nusiramino ir tapo patenkinti, matydami, kad dukra laiminga.

1993 m. įstojo į vienuolyną Lvove (pasirinko vienuolinį Demjanos vardą), vėliau į Stryjų, o tada – Žovkvą (pradžioje Žovkvoje nebuvo vienuolyno). Čia buvo tris metus.

S. Nadijos studijos, vienuolinė veikla, dailės darbai

Po pirmųjų įžadų (juos davė Červonograde 1997 m.) buvo paskirta į Ivano Frankivską. Du metus dirbo prie vyskupo Sofron Dmyterko.

Perkelta į Lvovą 1999 m. įstojo į Menų akademiją, studijavo ikonų tapybą. Lvove gyveno centriniuose vienuolyno namuose (Pasečnoje gatvėje) Šešerių metų studijas apvainikavo darbas apie Žovkvos teritorijos ikonas, kurį sėkmingai apgynė. Diplominis darbas – nutapyta koplyčia Nadvirnoje, Žovkvos seserų vienuolyno koplyčioje – ikona.

Studijuodama po pirmojo kurso išėjo akademinių atostogų – jų metu dirbo Lvove. Po ketvirto kurso, apgynusi bakalaurinį darbą, išėjusi akademinių atostogų metus gyveno Nadvirne ir tapė koplyčią.

Nadija nuo vaikystės mėgo piešti. Piešia ir dabar.  Išleisti jos parengti bukletai, su jos nutapytomis ikonomis dalyvavo ne vienoje parodoje.

2008 m. paskirta į Truskavecą – metus buvo vienuolyno vyresniąja. Po to vėl į Lvovą. Čia du metus (2009–2010) dirbo vienuolyno vyresniąja. 2011 m. dirbdama Lvove daug piešė – tapė.

2012–2013 m. dirbo seserų vienuolyne Romoje (Vio Cassia) – talkino virtuvėje.

2013 m. vasarą sugrįžusi į Ukrainą, buvo paskirta dirbti į socialinį centrą Lvove – tai  privatūs seserų vienuolių išlaikomi mergaičių socialinės globos namai – bendrabutis. Vienuolės globoja gausių ir neturtingų šeimų mergaites ar našlaites, kurios nori mokytis, bet neturi galimybės, neturi, kur gyventi. Vienuolių globojamuose namuose gyvendavo 23 mergaitės (tiek buvo vietų). Čia s. Demjana vyresniąją dirbo du metus (2013 m. vasara – 2015 m. vasara).

2015 m. rugsėjyje buvo paskirta į Lurdą.

Lurdai Lietuvoje

Kalbant apie Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimus Lurde, būtina pažymėti, kad daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą žy­mi gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­detos skulptūros.

Be Prancūzijos, pa­na­šių gro­tų at­si­ra­do ir ki­to­se ka­ta­li­kiš­ko­se ša­ly­se.

Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti 1898 m. Palangoje. Lietuvoje žinoma 30 Lurdų: Ablingoje, Bijotuose, Gardame, Griškabūdyje, Inkakliuose, Kaltinėnuose, Kartenoje, Kintaučiuose,  Kretingoje, Kuršėnuose,  Nemakščiuose, Nemunaityje, Palangoje, Pamūšyje, Papilėje, Pašilėje, Pienionyse, Plateliuose, Plokščiuose, Plungėje, Raseiniuose, Saločiuose, Sedoje, Skapiškyje, Stakiuose, Sutkuose, Šarkėje, Šiluvoje, Švedriškėje, Varniuose.

Apie Kretingos Lurdą Kretingos krašto enciklopedijoje 2013 m. rašyta Jolantos Klietkutės. Ji aiškina, kad 1933 m. minit 75-ąsias Švč. M. Marijos (Pranciškonų ordino globėjos) Apsireiškimo Lurde metines. Lurdo grotos atitikmens steigimu Kretingoje rūpinosi broliai pranciškonai, ypač vienuolyno gvardijonas t. Augustinas Dirvelė, šiuo tikslu 2 kartus lankęsis Prancūzijos Lurde... Amerikos lietuvė tretininkė Liudvika Gedminaitė užsakė pagaminti, parvežė į Lietuvą ir dovanojo Kretingai skulptūras, lietas iš ketaus, taip pat dovanojo įrangą altoriui (visa tai kainavo apie 4.500 lt). 1933 m. rugpjūčio 1 d. Lurdas Kretingoje buvo pašventintas.

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios šventoriuje Lurdą pastatė ilgametis (1925–1956) parapijos klebonas kan. Nikodemas Kasperiūnas (1872 01 02–1896 05 18–1956 02 13). Deja, nepavyko išaiškinti tikslaus Lurdo pastatymo laiko, galima manyti, darbo Skapiškyje pradžioje – iki 1930 m. Straipsnio autorė iš vaikystės pamena, kad kanauninkas, kalbėdamas brevijorių, dažniausiai vaikščiodavo po šventorių, o maldas užbaigdavo suklupęs prie Lurdo. Ir klūpodavo ilgai, ilgai... Kanauninkui N. Kasperiūnui mirus, kunigai, žinodami jo didelį pamaldumą Nekalčiausiajai Mergelei Marijai, ilgametį Skapiškio kleboną palaidojo šventoriuje prieš Lurdą. Neteisingai rašo tyrinėtojai teigdami, kad Skapiškio Lurdas – antkapinis paminklas kunigui. Kaip matėme, tai nėra kanauninko N. Kasperiūno apgalvotas ir iš anksto pasistatytas antkapinis paminklas.

Autorė nuoširdžiai dėkoja Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos kunigui dr. Mindaugui Ragaišiui už straipsniui pateiktas vertingas pastabas ir patikslinimus.

 

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo ir kopijuotos iš knygų

 

 

Atgal