Religija
11 12. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia ir parapija
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvoje šiuo metu yra 17 bažnyčių tituluotų vienintelio Lietuvos šventojo – Karalaičio Kazimiero vardu. Kauno arkivyskupijoje – dvi: Lančiūnavos (Kėdainių dekanatas) ir Žemaitkiemio Ukmergės dekanatas); Panevėžio vyskupijoje – dvi: Baltriškės (rektoratas, Zarasų dekanatas) ir Kamajai (Rokiškio dekanatas); Telšių vyskupijoje – keturios: Baubliai (II-ji Budrių parapijos bažnyčia, Palangos dekanatas), Klaipėda (Klaipėdos dekanatas), Saugos (Šilutės dekanatas) ir Vėžaičiai (Gargždų dekanatas); Vilkaviškio vyskupijoje – penkios: Aleksotas (Aleksoto dekanatas), Alytus (Alytaus dekanatas), Igliauka (Marijampolės dekanatas), Kučiūnai (Lazdijų dekanatas), Lekėčiai (Šakių dekanatas); Vilniaus arkivyskupijoje – keturios: Medininkai (Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero, Nemenčinės dekanatas), Pavoverė (Švenčionių dekanatas), Naujoji Vilnia (Vilniaus dekanatas) ir Vilnius (rektoratas, jėzuitų).
Dabartinė (t. y. trečioji) Kamajų šv. Kazimiero bažnyčia 2013 metais minėjo istorijos šimtmetį, nors, pasak Rokiškio rajono architekto Laisvučio Aleksandro Trumponio, ji užbaigta statyti tik 1909 m. Apie Kamajus straipsnio autorės išspausdinta pora straipsnelių „Lietuvos aide“ (2013. Liepos 3. Nr. 145, 146, 147. P. 5 ir 2013. Rugpjūčio 3. Nr. 167, 170, 171. P. 3). Šis straipsnis praplėstas nauja medžiaga, patikslintos kunigų gyvenimo datos, iškelti pastarųjų metų darbai, o ypač nuo 2011 m., kada į Kamajų Šv. Kazimiero parapiją buvo paskirtas kun. Andrius Šukys.
Pirmoji ir antroji bažnyčios
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1635 m., antroji – 1737 m. ir trečioji – mūrinė 1897–1903 m.
Antroji bažnyčia įvardyta kaip 3 klasės bažnyčia. Žinoma, kad 1860 m. Kamajuose klebonavo kun. Ignotas Macevičius, kartu eidamas ir Obelių dekano, kuriam priklausė Kamajai, pareigas. Klebonui talkino vikaras Juozapas Jarockis. Kamajų parapijai priklausė Salų koplyčia, kurioje dirbo kun. Stanislovas Jankievičius (Jankevičius). Parapijoje buvo 7133 katalikai.
1872 m. Kamajuose dirbo klebonas kun. Juozapas Gauduševičius, vikaras – Juozapas Lukovičius. Parapijai priklausė koplyčia Salose, kuria rūpinosi kun. Apolinaras Kulakovskis. Parapijoje buvo 7 934 katalikai.
1904 m. Kamajuose administratoriumi nuo 1889 m. dirbo Jonas Jokimas (1845–1874–?); vikarais nuo 1903 m. Juozapas Lavdanskis (1864–1887–?) ir nuo tų pačių 1903 metų Domininkas Budvytis (1875–1900–?), filiją Salose nuo 1899 m. aptarnavo Jonas Jarošiūnas (1864–1887 –?). Po metų paskiriamas naujas vikaras kun. Vladislovas Venslavskis (1880 07 02–1905 12 21–po 1940) – daugiau vikarų nėra. Be Salų atsiranda koplyčia Duokiškyje, kurią aptarnauja kun. Kazimieras Mačanis (Mačionis ?). Parapijoje tuo metu buvo 9043 parapijiečiai.
Trečioji bažnyčia Kamajuose
Trečiąją bažnyčią Kamajuose suprojektavo inžinierius iš Rygos Florijonas Vyganovskis (suprojektavęs Josvainių, Panemunėlio, Pabiržės ir kt. bažnyčias, taip pat Kauno bazilikos koplyčią). 1896 m. buvo sudarytas Kamajų bažnyčios statybos komitetas (susirašinėjimas dėl statybos leidimo vyko jau nuo 1892 m. ir 1895 m. gautas neigiamas gubernatoriaus atsakymas).
Senoji bažnyčia buvo nugriauta 1897 m., per kelis metus pastatyta nauja – mūrinė bažnyčia. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve (PVKA) esantis bažnyčios inventoriaus aprašas liudija, kad bažnyčios statyba baigta 1903 m.; Elenchuose nurodyti 1905 metai, o architektas L. A. Trumponis teigia, kad bažnyčios statyba vyko 1903–1909 m.
Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia yra beveik gryno neogotikos stiliaus, dvibokštė, raudonų plytų, netinkuota (tinkuotas tik vidus), skardos stogu, su buvusiomis medinėmis apskardintomis bokštų smailėmis, kurios Kamajų miesteliui suteikdavo ryškų akcentą, matomą net už 8 kilometrų.
Kryžminio plano Kamajų bažnyčia didelė (ilgis 48 m., plotis – 24 m., aukštis iki skliautų viršaus – 21 m.; mūrų aukštis iki smailių beveik 31 m., buvusių medinių apskardintų smailių aukštis apie 24-26 m., bendras buvusių bokštų aukštis iki kryžiaus viršaus apie 57,5 m.) trinavė, raudonų plytų fasado, stogai skardiniai, skliautus remia galingi pilioriai su ornamentuotais kapiteliais. Bažnyčioje trys ąžuoliniai neogotikiniai altoriai, sakykla ir aštuonios klausyklos, vargonai. Vitražai per karą buvo sunaikinti.
Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje prie Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC portreto. Parapijos klebonas kun. Andrius Šukys su viešnia J. Matulaičio gyvenimo ir veiklos žinove – tyrinėtoja Genovaite Gustaite
Duokiškio Šv. Onos bažnyčios šventoriuje – varpinės fone Kamajų Šv. Kazimiero parapijos vokalinė grupė. Iš kairės: Dovilė Dručiūnaitė, Aušra Galvydytė, kun. Kostas Balsys, kun. Andrius Šukys, grupės vadovė Vilma Steputaitienė, Monika Nakaitė, Lina Matiukaitė, Akvilė Vigelytė, Raminta Čibinskaitė
Kun. Andrius Šukys kartu su „Vox animae“ grupe gieda Nemunėlio Radviliškio bažnyčioje
Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios vidus dekoruotas 1912 m. menininko Aleksandro Zaborskio iš Šiaulių.
1915 m. į Kamajus komendoriumi paskirtas kun. Konstantinas Steponavičius.
1915 m. gegužės 29 d. sudegė visai nemažas Kamajų miestelis. Išliko tik kažkokiu stebuklu bažnyčia, klebonija (kiti klebonijos trobesiai taip pat supleškėjo) ir kelios žydų trobelės miesčiuko pakraštyje. Iš krautuvių išliko tik dvi pačios menkiausias. Gaisras prasidėjo 8 val. ryte. Dėl didelės sausros ir nepaprastai smarkaus vėjo, taip pat neturint miestelyje tinkamų gesinimo įrankių nebuvo beveik ne galima gesinti. Buvo susigriebta šauktis Rokiškio ugniagesius, bet kadangi už poros varstų nuo mietelio pasirodė perkrautos telegrafo vielos – reikėjo važiuoti arkliais. Tat kol ugniagesiai atvyko – visa jau beveik baigė degti. Be pastogės liko daugiau kaip 1 500 žmonių... Gaisras prasidėjo, kaip žmonės spėja dėl padegimo.
1909–1922 m. klebonu dirbo kun. Vincentas Velžys (1870 (kitur 1860)–1891–mirė 1934 10 16 ). 1921 m. vikaru paskirtas Adalbertas Novodzelskis (1892 01 18–1917 03 30–po 1940). Tuo metu Kamajams priklausė dvi filijos: Salos (kuratorius kun. Julius Paliukas) ir Duokiškis (kuratorius Antanas Keraitis, 1879 11 02–1903 09 02–1952 03 30), 1923 m. tapęs Kamajų klebonu ir čia dirbęs iki 1933 m. 1921 m. Kamajuose gyveno 5 500 katalikų.
Žinoma, kad parapijoje darbavosi kun. Parauskas (tai galėtų būti Petras Purauskas arba Matas Purauskas).
1922 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius MIC (1861 09 30–1886 05 17–1914 05 17–1945 05 30).
1922–1923 m. Kamajuose klebonu dirbokun. Jonas Rudminas (1865–1888–1928 11 25), 1923–1932 m. Kamajų klebonas kun. Antanas Keraitis.
Rengiant Lietuvos Bažnytinės provincijos teritorinius planus (1923–1924 m.), buvo numatytos vyskupijos, pertvarkyti dekanatai, perskirstytos jiems priklausiusios parapijos. Kamajų Šv. Kazimiero parapija, iki tol priklausiusi Obelių dekanatui, buvo priskirta Utenos dekanatui.
1926 m. Kamajuose dirbo tik vienas kunigas – klebonas Antanas Keraitis, Salų kuratoriumi – nuo 1923 metų iki 1930 m. dirbo kun. Petras Purauskas (1873 02 13–1898 05 30–po 1940), Duokiškis 1926 m. jau – savarankiška parapija. Nuo 1928 m. kleb. A. Keraičiui į pagalbą paskirtas tik ką įšventintas į kunigus vikaras kun. Mykolas Banaitis (1902 09 13–1928 04 24–1978 07 17).
Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios ir Utenos dekanato parapijiečiai 1927–1940 metais:
1929 m. vikarą kun. M. Banį pakeitė tik ką įšventintas į kunigus naujas vikaras kun. Adolfas Bausys (1903 12 03–1929 05 25–1945 12 19), dirbęs iki 1933 m. Kamajų filiją Salas aptarnavo kuratorius kun. Jonas Gudonis (1887 11 22–1917 01 21–1949 09 03), nuo 1920 m. dėstęs tikybą Žemės ūkio mokykloje, dirbęs iki 1938 m., tada jį pakeitė kun. Mykolas Grigaliūnas (1907 12 17–1931 05 30–1982 03 12).
1925–1929 m. vyko susirašinėjimai su vyskupijos kurija dėl Kamajų bažnytinės žemės servitutų, miškų ir kt. 1930–1931 m. klebono A. Keraičio iniciatyva buvo drenuota bažnytinė žemė.
1924 m. leista Kamajų klebonui daryti bažnytinės žemės mainus su Kamajų dvaro (porceliuojamo) ir miestelio žeme, kad ji būtų viename plote ir arčiau bažnyčios (Duokiškyje žemė už – 10 km., vienkiemis Šapivoliškės už 2, 1/2 km).
Duokiškio parapijai atsiskyrus nuo Kamajų, iškilo žemės klausimas ir 1927 m. nuo Kamajų bažnyčios nemokamai atskirtas anksčiau nuomuotos duokiškiečių sklypas – padėdami statyti Kamajų bažnyčią jie pilnai užsimokėjo, kiek vertas tas sklypas (Panevėžio vyskupijos kurijos Bažnyčios turtų valdymo tarybos įsakymas 1927 06 13 Nr. 2773).
Kamajų bažnyčia nuo senų laikų kasmet gaudavo iš Kamajų dvaro savininko grafo Reinoldo Pšedzecko veltui po 8 1/2 sieksnių beržinių malkų.
1930 m. sausio 28 d. Nr. 38 Panevėžio vyskupijos kurijos Bažnyčios turtų valdymo tarybos įsakymu patvirtintas Kamajų bažnyčios komitetas (Petras Čepas, Antanas Balbota, Jonas Jagas, Tomas Kriukelis, Juozas Meliūnas, Stanislovas Danys, Juozas Baranauskas, Jonas Smalstys, Jonas Černiauskas, Kazimieras Nakas, Ignotas Baltuška) ir Bažnyčios palaikymo taryba (Petras Čepas, Juozas Meliūnas ir kandidatu Ignotas Baltuška). Komiteto ir tarybos pirmininkas kleb. A. Keraitis.
1932–1944 m. Kamajų parapijos klebonas kun. Jonas Kriščiūnas.
Nuo 1933 m. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbo klebonas kun. Jonas Kriščiūnas (1896 02 16–1919 05 04–1968 12 24). Kam talkino vikarai: 1932–1937 m. kun. Jonas Lapinskas (1904 06 13–1930 06 14–1985 06 04) ir tais pačiais metais paskirtas vikaras kun. Kazimieras Rankelė (1901–1927–1937 04 11), tačiau 1934 m. jį pakeitė ką tik į kunigus įšventintas kun. Juozapas Varnas (1909 07 11–1934 05 26–1990 07 09). 1937–1939 m. kun. Petras Vasiliauskas (1909 01 22–1934 05 26–po 1940), 1938–1940 m. kun. Jonas Stajušaitis (1914 11 05–1938 06 11–1945 09 09).
Bažnyčioje yra Goebelio – Karaliaučiaus firmos 1934 m. pagaminti 12 balsų vargonai, giedojo choras (12 vyrų ir 17 moterų), skamba 1805 m. Rygoje gamintas varpas, o trys varpai, išvežti į Rusiją, nesugrąžinti.
1936 m. Kamajų klebonas kun. J. Kriščiūnas paskiriamas ir Utenos vicedekanu. Klebonas rado jau nuo 1932 m. čia vikaraujantį kun. Joną Lapinską (1904 06 13–1930 06 14–1985 06 04). 1937 m., kun. J. Lapinską iškėlus į Kazliškį, į Kamajus paskirtas vikaras kun. Petras Vasiliauskas (1909 01 22–1934 05 26–po 1940), po metų jį pakeitė kun. Jonas Stajušaitis (1914 11 05–1938 06 11–1945 09 09).
1936 m. perstatyta su naujais priedais špitolė, perstatytas tarnų namelis, pertvarkyta malkinė. Užtinkuoti bažnyčios pasienyje ištrupėjimai ir nudažyti.
1937 m. buvo nudažytas klebonijos stogas, špitolėje įrengta salka, nauju stogu apdengtas klojimas, 4 – 5 metrais prailginta salė.
Minimi 1937 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbę penki bažnyčios tarnai: vargonininkas Adolfas Burakauskas (jam kas mėnesį mokama 40 zl.), zakristijonas Jurgis Judikevičius (15 zl.), varpininkas Pranas Mažeika (10 zl.), panaktinis Vladas Dudonis, skalbėja Teresė Makutėnaitė (2500 zl. metinė alga).
1938 m. penkiais metrais buvo prailginta parapijos salė, išremontuotas jos vidus. Beneficijoje – gontais uždėtas klojimo stogas, nudažyti kai kurių trobesių stogai.
1938 m. rugsėjo 17 d. Kamajuose buvo metinė tretininkų šventė. Tretininkų direktorius klebonas kun. J. Kriščiūnas aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą. Linkėjo visiems gražaus sugyvenimo, meilės, tobulumo.
Pagal 1936 m. apyskaitą saugomą Panevėžio vyskupijos kurijos archyve (PVKA) Kamajų parapijoje gyveno 4 410 katalikų ir 391 kitatikis (lenkų 3, stačiatikių 2, sentikių 7, kalvinų 1, žydų 381). 1938 m. šis skaičius kiek pakito – 4 462 katalikai ir 386 kitatikiai (stačiatikių 4, sentikių 6, reformatų 1, žydų 375).
PVKA 1936–1938 m. apyskaitų dokumentuose atsiskleidžia ir Kamajų religinis – kultūrinis gyvenimas, kurį liudija organizacijos, spauda, mokyklos.
1936–1938 m. parapijoje veikė dešimt Katalikiškų brolijų ir draugijų. Kas metai, priėmusieji Pirmąją Šv. Komuniją įsirašydavo į Rožančiaus ir Škaplierių brolijas. Tarkim, 1936 m. įsirašė 115 (52 berniukai ir 63 mergaitės), 1938 m. – 133 (61 berniukas ir 72 mergaitės).
Pateiksime 1936 m. Kamajuose veikusių Katalikiškų brolijų ir draugijų narių skaičių. Pastebėtina, kad narių skaičius kasmet augo, nors ir ne taip ženkliai: tai Maldos Apaštalavimo grupė jungusi 905 asmenis (77 vyrus ir 828 moteris) – analogiškai: Švč. Sakramento 424 (12–412), Tretininkų 186 (3–183), „Pavasario“ federacija 80 (18–62), Jaunesniųjų pavasarininkų 116 (49–57), (1937 ir 1938 m. apyskaitose pastarieji nebeminimi), Angelo Sargo 260 (102–158), Lietuvių katalikių moterų sąjunga 42, Katalikų vyrų 57 ir Šv. Vincento a Paulo 46 (11–35).
Kun. A. Šukys praveda Gyvojo rožinio procesiją Panevėžio Katedros šventoriuje
Maldininkai Gyvojo rožinio procesijoje
Keturios organizacijos 1936–1938 m. bažnytiniuose dokumentuose įvardytos kaip neutralios ir priešingos tikybai. Tai Tautininkų sąjunga – 22 nariai, Jaunosios Lietuvos sąjunga 61 narys (32 vyrai ir 29 moterys), analogiškai: Šaulių sąjunga 60 (41–18) ir Vilniui vaduoti sąjunga 21 (16–5).
Įdomus faktas, kad Kamajus 1936–1938 metais pasiekdavo nemaža spaudos ir kas metai keitėsi – didėjo užsisakomų katalikiškų laikraščių. Tarkim, jei 1936 m. ateidavo 404 katalikiški laikraščiai, tai 1937 m. jų skaičius išaugo iki 456, o 1938 m. – iki 616. Jie 1936 m. kamajiškiai prenumeruodavo 366 neutralių laikraščių, tai 1937 m. jų sumažėjo iki 265. 1936 m. Kamajus pasiekdavo 143 priešingi tikybai laikraščiai, 1937 m. jų sumažėjo iki 101. Negausi „geltonosios“ spaudos prenumerata nuo devynių 1936 m. sumažėjo iki keturių 1938 m.
1936 m. apyskaitose džiaugiamasi, kad kas antra šeima skaito spaudą, o 1938 m. konstatuojama, kad beveik visi skaito spaudą, turbūt todėl, kad buvo samdyti laikraščių platintojai.
Be to, Šv. Kazimiero parapijoje veikė parapijinis knygynas, kuris 1936 m. jau turėjo 210 knygų ir dar buvo nupirkta 60 naujų. 1938 m. pažymėta, kad parapijinis knygynas turėjo 39 skaitytojus (17 vyrų ir 22 moteris).
Kamajų parapijoje veikė šešios mokyklos: Kamajuose (tikybą dėstė vikaras kun. J. Lapinskas ir klebonas kun. J. Kriščiūnas, Kamajėliuose (kun. J. Kriščiūnas), o Kryliuose – Kalviuose, Kuliuose, Minčiūnuose ir Robliuose – kun. J. Lapinskas, jį iškėlus – mokė naujai atkeltas vikaras kun. Petras Vasiliauskas, o pastarąjį iškėlus, tikybą minėtose mokyklose dėstė kun. J. Stajušaitis.
Gyvojo rožinio ketvirtojo slėpinio scena – Kristų, atneštą į šventyklą, sutinka Simeonas ir pranašė Ona
Po vienos iš prof. Algimanto Nako organizuotų Mokslo istorijos konferencijų 2012 m. gruodžio 6 d. Iš kairės prof. Algimantas Nakas, kun. Nerijus Pipiras (tada dar diakonas), kun. Andrius Šukys ir dr. Aldona Vasiliauskienė
1936 m. gimnaziją lankė 12 kamajiškių, aukštojo mokslo siekė 4; 2 mokėsi karo mokykloje ir keletas ūkio mokykloje; 1937 m. gimnaziją lankė 16, universitete studijavo 3, 2 – karo mokykloje; 1938 m. gimnaziją lankė 18 kamajiškių, studijavo 4, 2 mokėsi karo mokykloje ir keletas ūkio bei technikos mokyklose.
Aktyvų religinį – kultūrinį gyvenimą Kamajuose 1936–1938 m. sąlygojo ir parapijiečių gausa, ir jaunimo siekis žinių bei mokslo, kurį nutraukė prasidėjęs karas, o visą religinį gyvenimą prislopino sovietinė okupacija.
Karas, pokaris
1944 m. liepos mėnesį miestelis ir gretimi kaimai beveik dvi savaites atsidūrė fronto linijoje: mediniai pastatai sudegė, mūriniai buvo apgriauti. Bažnyčia nesudegė, bet buvo sunkiai apdaužyta artilerijos sviedinių, neteko bokšto smailių.
1944 m. rugpjūčio raporte vyskupui K. Paltarokui klebonas kun. J. Kriščiūnas rašė: Bokštas vienas nuo pusės nugriautas, kitas nors ir stovi, bet labai sušaudytas... Šventoriuje krito 3 didelės bombos... apie 30 parapijiečių žuvo, daug ūkininkų liko be gyvulių.
Sovietmečiu apie restauraciją nebuvo nei kalbos – tad bokštų smailės baigtos griauti, mūro bokštai uždengti lėkštais stogeliais – taip tęsėsi per 60 metų.
Iškėlus kun. J. Kriščiūną Kamajuose dirbo kunigai 1945 06 10 – klebonas Stanislovas Masilionis (1908 01 13–1936–1962 01 23), vėliau keturis metus (1958–1962) dirbęs Salake ir ten miręs. 1948 m. birželio 4 d. apskrities Vykdomojo komiteto nutarimu Kamajų, Duokiškio ir Salų parapijų valdytojams neužregistravus savo parapijų pas Religinio kulto reikalų Įgaliotinį valsčiaus vykdomasis komitetas nutarė paimti į valstybinį fondą neišvardintų parapijų ariamą žemę, pievas, daržus, sodus, išskyrus šventorių. Šio nutarimo įvykdymo kontrolę pavesta valsčiaus žemės ūkio skyriui, vedėjui drg. Juozaponiui.
1947–1950 m. Kamajų Šv. Kazimiero parapijos administratoriumi dirbo kun. Steponas Pelešynas (1908 10 11–1933 04 01–1984 07 21). 1950 m. Kamajuose jis buvo areštuotas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio.
Kurį laiką dirbo į Kamajus buvo paskirtas kun. Julijonas Burkus (1909 01 07–1940 06 15– 1974 02 04), iš Zarasų atvykęs 1954 m. pabaigoje lapkričio 24 d. parašė raštą kancleriui apie tai kad nėra nei bažnytinio antspaudo, nei štampo. Tuo metu Kamajų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku dirbo Šimėnas.
1959–1974 m. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbo klebonas kun. Antanas Gobis (1906 05 04–1937 05 22–1995 06 14). 1959 m. lapkričio 10 d. buvo surašytas inventorius, kurį perėmė naujasis kun. A. Gobis.
1960 m. atliktas bažnyčios kapitalinis remontas: perdengtas stogas, suremontuota bažnyčia. 1969 m. sudarytas bažnytinis komitetas.
1974 birželio 4 d. Kamajų Šv. Kazimiero parapiją perėmė kun. Petras Kiela (1921 01 15–1946 06 16–2001 07 15), dirbęs čia iki mirties. Per 27 darbo Kamajuose metus kun. P. Kiela nemaža atliko bažnyčios remontų, puošybos ir tvarkymo darbų. Jau per pirmus metus bažnyčia buvo išdekoruota, sutvarkyta elektros instaliacija, įvesti garsiakalbiai, sutvarkyta didelė dalis bažnyčios stogo. Įtaisyti 7 šviestuvai, naujos trejos durys, perdažytos grindys, pertvarkyti parapijiniai namai. Padarytos naujos durys, 20 kėdžių, įsigyta 24 m. kiliminio tako, „Betliejus“, Šv. Kazimiero vėliava, 4 albos, 4 kamžos, restauruotas kryžius prie calūno. Suderinti vargonai, sudėti antri langai bažnyčioje, įrengti nauji vandens surinkėjai. Perdažytos bažnyčios grindys, paneliai, suolai, į bažnyčią įvestas naujas kabelis, perdažytas bažnyčios stogas. Remontuotas – praplėstas gyvenamasis bustas – namas. Prie nutekėjimo vamzdžių išcementuoti takai, perdažytas lavoninės stogas, paremontuotas ūkinis pastatas. Paauksuotas didysis altorius, nudažytas bažnyčios stogas, įsigyta jubiliejinė vėliava ir arnotas
Pradėta galvoti apie bokštų smailių atstatymą, jau laisvėjant politiniam klimatui pradėtos kaupti lėšos.
1990 m. jau buvo sukaupta lėšų ir įsigyta dalis medžiagų bokštų smailėms atstatyti. Kun. Petras Kiela 1991 m. buvo užsakęs projektą, kurį 1992 m. parengė PRPI, tačiau pinigams nuvertėjus, numatytiems darbams jų nebeužteko.
1987, 1993–2001 m. kaip altarista Kamajuose dirbo kun. Bronislovas Simsonas (1925 09 18–1949 09 25–2001 08 06), miręs ir palaidotas Kamajuose; 1989 ir 1990 m. –kun. Jonas Skirelis (1951 03 05–1984 05 27–2002 04 28), palaidotas Salose.
1990 m. lapkričio 6 d. klebonas vyskupijos kurijai praneša apie nacionalizuotus pastatus ir kam jie šiuo metu naudojami: buvusi mūrinė klebonija (dabar ten verslai). Kamajų bažnytinis komitetas sutinka nuomos pagrindu leisti ten įrengti ligonių – senelių slaugos namus;
Svirnas – įrengta virtuvė; Mūrinis tvartas – grūdų sandėlis; Pirtis – jau nugriauta. Du klojimai: vienas sudegė, kitas – nugriautas. Senelių prieglauda – butai; Prieglaudos pirtis – nugriauta;
Parapijos salė sovietmečiu paversta kultūros namais.
1991 m. kun. A. Kiela bažnyčioje įrengė naują į žmones atgręžtą altorių; 1992–1993 m. įsigijo Šv. Kazimiero vėliavą, katafelį. 1996 m. buvo nudažytas bažnyčios stogas.
2000 m. – Krikščionybės jubiliejui pastatytas Kryžius.
2001 m. rugsėjo 1 d. Kamajų parapiją perėmė kun. Raimondas Kazlauskas, čia dirbęs iki 2011 m. balandžio 29 d.
2001 m. buvo suremontuoti bažnyčios išoriniai laiptai.
Kun. R. Kazlausko sprendimu 2006 m. dalis šventoriuje stovėjusios ir dar nesugedusios medienos buvo panaudota bažnyčios grindims remontuoti ir vidaus apdailai. 2007 m. balandžio 26 d. L. A. Trumponis, tuometinis Rokiškio rajono architektas, pateikė Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios bokštų smailių atstatymo projektą.
Po 2007 gegužės 28 d. audros buvo nuplėštas vieno bokšto laikinas stogas, o kito bokšto apgadintas. Susidariusi palanki situacija nebedengti laikinų stogų, iškėlė idėją atstatyti bokštų smailes. Dėl finansinės paramos bokštų smailių atstatymui Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas kreipėsi į tuometinį Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą. Deja, Kamajų Šv. Kazimiero bokštų smailės ir šiandieną neatstatytos...
2011 m. balandžio 29 d. (dekretas Nr. 85/11) Kamajų šv. Kazimiero parapijos klebonu ir Duokiškio šv. Onos bei Salų šv. Kryžiaus parapijų administratoriumi paskirtas kun. Andrius Šukys, gegužės 29 d. parapiją perėmė iš čia beveik 10 metų dirbusio kun. Raimondo Kazlausko.
Parapija šiandien
Nuo 2011 metų birželio mėn. Kamajų parapijoje dirbta įvairiomis kryptimis. Pradžioje iš surinktų tikinčiųjų aukų remontuota klebonija, tvarkytos bažnyčios erdvės, pertvarkyti Kamajų šventoriuje palaidotų kunigų kapai.
Po keletos metų įregistruoti parapijai priklausantys sovietmečiu nusavinti pastatai, tvarkomi žemės sklypai, parengta inventorizacinė turto knyga.
Pirmaisiais kun. A. Šukio tarnystės metais didžiausias dėmesys sutelktas šeimų lankymui ir parapijiečių sąrašui sudaryti. Išrinktos parapijų tarybos, susipažinta su seniūnijos institucijomis ir kaimų bendruomenėmis, sukurta parapijos bendruomenės interneto svetainė.
2011 m. birželio 24 dieną kartu su vysk. J. Kaunecku iškilmingai švęstas Sutvirtinimo sakramento teikimas Kamajų parapijos jaunimui.
Parapijos gyvenimas siejamas su liturginiu kalendoriumi ir siekiama tikinčiųjų bendradarbiavimo, atliekant konkrečius darbus ir vykdant evangelizaciją: 2011–2014 m. vyko Vilniaus Bernardinų ir Kamajų parapijų bendras projektas (vad. P. Minkevičius ir V. Steputaitienė), skirtas jaunimo bendradarbiavimui ir sielovadai.
2013 m. birželio 23 d. Kamajų bažnyčios šventoriuje autoriaus Narcizo Vilučio ir kun. A. Šukio iniciatyva pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, skirtas Šv. Jonui Krikštytojui.
2014 m. vyskupas Lionginas Virbalas suteikė Sutvirtinimo sakramentą Kamajų gimnazijos jaunimui.
2013–2014 metais Kamajų bažnyčios šventoriuje vyko medžių likvidavimo darbai: parapijiečių surinktomis aukomis iškirsti medžiai, ilgus metus kėlę pavojų bažnyčiai. Iki šiol seniūnijos rūpesčiu šalinami medžiai ir kapinių teritorijoje, esančioje kitoje šventoriaus pusėje.
Nuo 2014 m. Kamajų parapija bendradarbiauja su kaimo bendruomenėmis: gavėnios metu bendruomenės vadovauja Kryžiaus kelio pamaldoms, advento metu – rūpinasi kalėdiniu bažnyčios puošimu.
2015 m. atnaujinta bažnyčios presbiterinė dalis: altorius, sakykla ir kiti simboliai sukurti ir padovanoti Kamajuose gyvenančio meistro Jurij Babidorič. Kraštiečio K. Šešelgio iniciatyva patobulintas įgarsinimas bažnyčioje.
2015 ir 2016 metais Kamajų parapijos Jaunimo iniciatyva išleisti du „Kamajų katekizmo“ numeriai, kurių tikslas viešinti miestelio, parapijos ir bažnyčios istoriją bei dabartį.
Nuo 2015 m. vyksta kitokio pobūdžio šeimų lankymas, kurio metu su parapijos tikinčiaisiais bendrauja ir parapijos dvasininkas kun. A. Šukys, ir savanoriai.
Kasmet vyksta sakralinės muzikos koncertai: restauruotais vargonais (mecenatas Irmantas Tarvydis) groja šalies vargonininkai; Utenos senosios muzikos ansamblis „Vox animae“ (vad. V. Šeduikienė), kuriame gieda ir kun. A. Šukys, yra nuolatinis Kamajų parapijos švenčių dalyvis.
Parapijoje yra Sielovados grupė, kurios tikslas burti pasauliečius savanorystei, rengti šventes ir susitikimus, organizuoti išvykas ir piligrimines keliones. Šeimų ir jaunimo pastoracija, Suaugusiųjų ir Jaunimo giedotojų grupėmis rūpinasi mokytoja metodininkė Vilma Steputaitienė, dirbanti Kamajų A. Strazdo gimnazijoje. Didžiųjų švenčių proga mokytojos suburtas kolektyvas gieda bažnyčioje. Kitokį šermenų giedojimą V. Steputaitienė pristato su kolege mokytoja Ramune Glinskiene.
Parapijos katechetė V. Steputaitienė nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose, metodiniuose renginiuose, organizuoja įvairaus pobūdžio sielovados renginius ir šventes įvairiose parapijose ir kituose dekanatuose.
Sielovados grupė, kuriai priklauso ir V. Steputaitienė, rūpinasi Šeimų lankymo metu dalinama katechetine medžiaga: kasmet leidžiamu leidiniu „Parapijiečiai klausia“, vaikams skirtu „Angelų laišku“. Parapija yra nuolatinė leidinio „Kamajų strazdukų giesmės“ partnerė.
Bažnyčios aplinka ir puošimu, pritaikytu atitinkamiems liturginiais laikotarpiams, rūpinasi kamajiškė Laima Nakienė, parapijos ūkiu – Jurijus Papariga. Nuolatinis parapijos globėjas ir rėmėjas iš Kamajų seniūnijos kilęs K. Šešelgis.
Kas keletą metų vykdoma Vaikų ir jaunimo katechezė. Kamajų bendruomenės namuose organizuojamos filmų peržiūros, diskusijos, debatai, protmūšiai. Kasmetsuaugusieji džiaugiasi sielovados popietėmis: 2013 m. – 2014 m. – Šv. Rašto studijomis, 2015 m. – „Susitikimais su kunigu“, 2016 m. „Pašnekesių ciklu“.
Nuo 2011 m. lapkričio 23 d. įkurtas Labdaros ir paramos fondas „Kamajų plėtros paramos fondas“ (prezidentas Kęstutis Zaborskas), kurio tikslas – atstatyti į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktos neogotikinės bažnyčios smailes. Pradėjus vykdyti projektą, suvokta, jog pirminė darbo dalis yra bažnyčios stogo kapitalinė renovacija. Šiuo metu yra parengtas architekto Aurimo Širvio projektas, ieškoma rėmėjų.
2016 m. spalio 1 d. per tradicinę Kamajų seniūnijos šventę „Kuc kuc Kamajuos“ visuomenei pristatyta VŠĮ „Versmės“ leidyklos knyga „Kamajai“ (sudarytojas Venantas Mačiekus). Monografijoje aprašyti žmonių ir bendruomenių gyvenimai, analizuota šnekta, pristatytas kraštovaizdis, surašyta istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Dalis veikalo skirta Kamajų bažnyčios ir parapijos istorijai.
2016 m. rugsėjo mėn. Kamajų parapijoje lankėsi vyskupas Linas Vodopjanovas.
Pagal 2016 m. lapkričio mėn. parapijiečių surašymo duomenis Kamajų parapijoje pastoviai gyvena per 1100 žmonių: 60 proc. kaimuose, 40 proc. pačiame Kamajų miestelyje.
Gyvojo Rožinio draugija parapijoje vienija per 80 maldininkų (vad. Sigita Turkevičienė).
Gyvojo Rožinio draugijos veikla Kamajų parapijoje
Gyvojo Rožinio draugijos nariai kasdien meldžiasi rožinio maldą, dalyvauja parapijos tarnystėse. Draugija Panevėžio vyskupijoje rugsėjo mėnesį ypatingai švenčia Šv. Kryžiaus Išaukštinimo iškilmę. Tą dieną draugijos nariai lanko kryžius, juos renovuoja, tvarko aplinką, uždega žvakelę, meldžiasi. Kamajų parapijoje 2016 m. rugsėjo 14 d. iškilmėje dalyvavo Kauno šv. Kazimiero progimnazijos atstovai. Vykdydami projektą ir lankydamiesi šv. Kazimiero vardu nominuotose bažnyčiose Lietuvoje, susitiko su parapijos nariais: mokiniai ir pedagogai darė interviu, fotografavo, rinko informaciją parodai bei leidiniui, kuris ateityje pristatys visų šv. Kazimiero bažnyčių gyvenimus ir tradicijas. Malonų įspūdį svečiams paliko Kamajų bažnyčioje Šv. Kazimiero paveikslas, procesijos altorėlis, dailininkės M. O. Čepukienės procesijos vėliava.
Kasmetinį ataskaitinį Kamajų parapijos Gyvojo Rožinio draugijos susitikimą šiais metais vainikavo šv. Mišios ir koncertas, kurį dovanojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras „Krantas“ (vadovai Dovilė Mačiukaitė – Krasauskienė ir Leonidas Abaris). Šventėje dalyvavo Rokiškio dekanato parapijų draugijos atstovai, delegacija iš Panevėžio.
Švenčiant Rokiškio miesto gimtadienį ir minint Panevėžio vyskupijos 90-metį, Gyvojo Rožinio draugijos nariai dalyvavo istorinėje bažnytinių vėliavų eisenoje Rokiškio miesto pagrindinėje aikštėje.
Kasmetinėje Kamajų seniūnijos šventėje „Kuc kuc Kamajuos“ draugijos nariai dalyvavo debatuose, kuriuos skirtingomis temomis vedė parapijų sielovadininkai, pedagogai, dvasininkai, žurnalistai.
Tarnysčių grupės Kamajų parapijoje
Nuo kun. A. Šukio tarnystės pradžios yra įkurtos tarnysčių grupės. Tačiau kad šios grupės pradėtų veikti kryptingai didžiulis indėlis priklauso parapijos klebonui kun. Andriui Šukiui. Jo iniciatyva Kamajų parapijoje susikūrė įvairios tarnysčių grupės, kurių centre savanoriai pasauliečiai: aktyvios Rožinio maldos irGavėnios tarnystės grupės, kuriosstengiasigeriau pažinti gavėnios liturginį laikotarpį ir suvokti Kryžiaus kelio praktiką.
Liturginės tarnystės grupės dėka susirinkusieji klausosi Dievo žodžio, kurį skaito pasirengę pasauliečiai. Pateikiama aktuali visuotinė malda, parengiamos ir atnešamos atnašos, liturgijos metu renkamos aukos, pasirūpinama visais reikmenimis bei ženklais, skirtais šv. Mišių šventimui.
Puošimo tarnystė pasižymi skirtingų liturginių laikotarpių simbolių parengimu ir puoselėjimu.
Bendravimo ir piligriminė tarnystė skatina ieškoti pažinčių tarp skirtingų parapijų, dekanatų, vyskupijų.
Gailestingumo metų proga parapijoje įkurta Gailestingumo tarnystėsgrupė, kurios tikslas Gailestingumo litanijos, Gailestingumo vainikėlio ir kitų praktikų populiarinimas ir aktualizavimas šiandieninėje parapijoje. Susipažinta su ses. Faustinos Kovalskos gyvenimu, reprezentuota informatyvi medžiaga.
Advento ir Kalėdų tarnystės grupės nariai prieš šventes parūpina advento vainiką ir kalėdaičius visiems, norintiems jų įsigyti. Kartu parengia ir Kūčių vakaro maldos skrajutę. Parapijos tikintieji kviečia aukoti labdaros organizacijai „Caritas“, susipažįsta ir pristato šios organizacijos veiklą.
„Marijos radijo“ tarnystė pasižymi Marijos radijo klausymusi ir bendruomene malda.
Informacijos tarnystės komanda praneša apie bažnytinį gyvenimą, bendrystės ir maldos susitikimus.
Maldų už dvasininkus tarnystė išreiškiama malda už vyskupijos vyskupą ir kunigus.
Aukų rinkimo tarnystės grupė rūpinasi parapijos finansais.
Ligonių lankymo tarnystės savanoriaimeldžiasi už ligonius, parengia ligonius dvasiniam pokalbiui ar Išpažinties sakramentui.
Svarbi ir Religinių knygų platinimo tarnystė.
Lektorių bei Giedojimo ir šlovinimo tarnystės kviečia žmones skaityti Dievo žodį per šv. Mišias bei giedoti Eucharistijos metu bei per pamaldas. Jauni žmonės savanoriauja stovyklose ir kitose vaikų bei jaunimo užimtumo veiklose.
Sekmadienio šventimo tarnystės dėkasusirinkusieji išgyvena sekmadienį – kaip Viešpaties dieną. Šalia svarbiausio įvykio – šv. Mišių – organizuojama veikla, kurioje išsakomos vertybės, požiūriai, kiti aktualūs dalykai agapės metu.
Prisimenant jubiliejinį Gyvojo Rožinio kongresą
2014 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko X-asis jubiliejinis Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio kongresas, skirtas Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo dešimtmečiui ir Šeimų metams paminėti „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).
Jubiliejiniame X-jame kongrese buvo meldžiamasi „Džiaugsmo slėpiniai“. Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovės Nijolės Gylienės kvietimu slėpinių tekstus parengė Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. Andrius Šukys pagal šviesios atminties uteniškės poetės Aldonos Jurgelėnaitės Grigaravičienės (1930–2013) mąstymus.
X-o kongreso metu Rožinis buvo einamas procesijos būdu apie Katedrą. Slėpinių vaizdiniai buvo sukurti režisierės Ingos Talušytės trupės aktorių, įkūnijusių Evangelijos personažus: Švč. Mergelė Marija – Justina Vanzodytė, Šv. Elzbieta – Jolanta Miciūnaitė, šv. arkangelas Gabrielius – Inga Talušytė, šv. Juozapas – Paulius Steponavičius. Pranašė Ona – Lina Narbutienė, pranašas Simeonas – Gediminas Narbutasir kiti.
Tekstus, kaip minėta, parengė Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. Andrius Šukys. Stotelių inscenizacijos mintis jam gimė jau Utenoje, kai buvo parengti „Šviesos slėpiniai“.
Pasitelkus minimalias vaizdines priemones aktualiai perteikta „Džiaugsmo slėpinių“ Evangelijos žinia nūdienos visuomenei. Penktasis slėpinys – Viešpaties atradimas šventykloje buvo Eucharistinės procesijos įžanga.
Eucharistinėje procesijoje, giedojo Panevėžio Gyvojo Rožinio moterų choro ir kiti procesijos dalyviai, kuriems vadovavo Panevėžio Šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas Antanas Aleksandravičius.
Atlaidų proga maldininkai dalyvavo procesijoje, kurioje vėliavas nešė Panevėžio vyskupijos dekanatų atstovai ir svečiai, pasipuošę tautiniais drabužiais.
Rožinio procesija paliko gyvą įspūdį. Net ir dabar, praėjus daugiau porai metų, malonu girdėti, kad daugelis šventės dalyvių, melsdamiesi „Džiaugsmo slėpinius“ mintyse mato buvusios Gyvojo Rožinio procesijos, vadovautos kun. A. Šukio, vaizdus.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Atgal
