Religija
06 02. Skapiškio penktokams kalbėta apie Švento Bazilijaus Didžiojo ordiną
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Skapiškio (Kupiškio r.) straipsnio autorės sodybą lanko ir atvykstantys svečiai, ir Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai. Atvykstantys išgirsta įdomių pasakojimų iš Ukrainos religinių, kultūrinių ryšių su Lietuva, išgirsta apie žymias Lietuvos ir Ukrainos asmenybes, pamato veikiančios parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ eksponatus.
Gegužės 23-ąją Skapiškio pagrindinės mokyklos penktokai su auklėtoja Nijole Bagdonavičiene, mokyklos direktore Birute Zaborskiene, jau kelintą kartą apsilankė sodyboje, kurioje pastoviai veikai nuolat pildoma paroda, skirta ukrainistikai. Prie šio būrelio vėliau prisijungė ir miestelio seniūnas Valdas Juškevičius.
Džiaugiamasi gauta dovana – vaistais „Miserikordinas“. Iš kairės: Skapiškio vidurinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, Tomas Kurkauskas, Gabija Janulionytė, Paulius Vilimas, Aušrinė Kvedaravičiūtė, Martynas Rauduvė, Augustas Šyba, penktos klasės auklėtoja mokytoja Nijolė Bagdonavičienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Dr. A. Vasiliauskienė atvykusiems pasakojo apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino – vienintelio ordino įkūrimą Lietuvoje. Tai Rytų (graikų) apeigų katalikų ordinas. 1617 m. Šv. Juozapato (Ivano Kuncevičiaus) ir Veljamino Rutskio iniciatyva įkurtas ordinas po trejeto metų minės savo 400 metų sunkios ir sudėtingos istorijos jubiliejų. Vienintelis Lietuvoje įkurtas ordinas tapo svarbia veikiančia jėga įgyvendinant 1596 m. priimtą Bažnytinės Brastos uniją.
Vienuolių ukrainiečių veikla ne tik dvasinėje, bet ir švietimo, kultūros, mokslo sferose atlikti darbai tapo žinomi visoje LDK. Tad jie iš Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios ir prie jos veikiančio vienuolyno buvo kviečiami į įvairias teritorijas. Taip XVIII a. viduryje pakviesti į Padubysio vietovę (netoli Šiaulių), ukrainiečiai pastatė bažnyčią, vienuolyną, mokyklą. Jų veiklos dėka beaugantis miestelis buvo pradėtas vadinti Bazilionais – taip įamžintas vienuolių bazilijonų vardas. Nepaisant, kad okupantai miestelio vardą stengėsi pakeisti, tačiau žmonių kalboje likosi Bazilionų pavadinimas, kuris galutinai įtvirtintas.
Prie parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ stendų. Iš kairės sėdi: Skapiškio vidurinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, penktos klasės auklėtoja mokytoja Nijolė Bagdonavičienė, Aušrinė Kvedaravičiūtė ir Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius. Stovi iš kairės: Augustas Šyba, Tomas Kurkauskas, Paulius Vilimas, Gabija Janulionytė ir Martynas Rauduvė
Bazilionų mietelyje veikianti vidurinė mokykla aktyvaus direktoriaus Rimanto Gorio iniciatyva saugo, kaupia ir brangina savo istorinę atmintį – žinias apie vienuolius bazilijonus. Bazilionų mokyklos kolektyvas, raginamas direktoriaus R. Gorio, aktyviai įsijungė į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui organizuojamas konferencijas ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje. Mokykloje kaupiamai ukrainistikai buvo išskirta speciali vieta bibliotekoje. Nebesutalpinus eksponatų, jiems buvo skirta speciali, straipsnio autorės vardu pavadinta klasė (klasė atidaryta 2013 m. gruodžio 19 d.).
2009 m. prie mokyklos buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirta skulptūra. Tai pirmoji skulptūra ukrainiečiams Lietuvoje (antroji skulptūra – Tarasui Ševčenkai pastatyta Vilniuje 2011 m.) ir vienintelė skulptūra pasaulyje, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Penktokėliai susidomėję klausė, kaip nedidelio miestelio mokykla, suradusi mecenatų, įsijungusi į įvairius papildomus darbus, galėjo pastatyti tokią didžiulę 4 metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą.
Bazilionų vidurinėje mokykloje nuolat lankosi ukrainiečiai: pasauliečiai mokslininkai ir vienuoliai – dvasininkai. Tad čia ne kartą lankėsi jau šviesios atminties kunigas t. Vasilijus Zinko OSBM. Dvasininkas, klausydamas pasakojimų apie ukrainiečių atliktus šioje vietovėje darbus, prisiminė: „Ne tik ukrainiečiai lietuviams paliko gražių darbų. Žinau lietuvaitę – Vandą Rimkevičiūtę, kuri Brazilijoje, įstojusi į Švč. M. Marijos seserų tarnaičių kongregaciją (pasirinko s. Rafailos vardą) daug nuveikė ugdydama ukrainiečių bei portugalų jaunimą. Jai buvo suteiktas Prudentopolio miesto garbės vardas, o po jos mirties viena gatvių pavadinta jos vardu. Buvau tos vienuolės dvasios vadovu, esu užsirašęs jos pasakojimų. Pabandysiu parašyti knygą“. Gana greitai knyga buvo parašyta ir išleista Lvove, vienuolių bazilijonų leidykloje. Atvežęs šią knygą į Bazilionų vidurinę mokyklą ir pajutęs mokinių susidomėjimą lietuvaite, dirbusia Brazilijoje, susirūpino šios knygos išvertimu į lietuvių kalbą. Po įvairių peripetijų, knygą, t. Vasilijaus Zinko prašymu į lietuvių kalbą ėmė versti dr. A. Vasiliauskienė. Knyga buvo ne tik išversta, bet parašyti jai komentarai, o viena knygos dalis skirta, į Amžinybę iškeliavusiam pačiam kunigui Vasilijui Zinko OSBM. Knygos, kurios taip nekantriai laukė, t. Vasilijus Zinko OSBM nebespėjo išvysti.
Dr. A. Vasiliauskienė atvykusiems moksleiviams bei pedagogams rodė tik ką į Lietuvą atvežtą knygą – mokslo monografiją „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“ istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (680 puslapių monografija išleista Romoje 2014). Pasakojo apie sudėtingą aštuonerių metų darbą (vertimas, o svarbiausia komentarai, kuriems medžiagos ieškota Ukrainos bibliotekose, archyvuose, muziejuose, tartasi su žinomais istorikais, religijotyrininkais. Ir tai buvo galima padaryti, nes pora metų dirbta Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete). Visiems talkinusiems knygos įvadinėje dalyje įrašytos padėkos...
Penktokėliams priminta, kad 1514 m. prie Oršos, kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis gebėjo nugalėti žymiai didesnę maskvėnų kariuomenę. Atsidėkodamas Dievui už šį stebuklą kunigaikštis Vilniuje pastatė dvi cerkves. Viena – Švč. Trejybės mūrinę bažnyčia pastatyta vietoj buvusios medinės. 1609 m. ši stačiatikiams priklausiusi bažnyčia ir vienuolynas buvo perduoti unitams (Rytų apeigų katalikams). Tad šįmet Švč. Trejybės bažnyčia švęs savo 500 metų jubiliejų. Vienuolyno ansamblis – vienas unikaliausių visoje Europoje. Birželio pradžioje į Vilnių, Švč. Trejybės bažnyčią susirinks ukrainiečiai – Rytų katalikų apeigų vyskupai – sinodo nariai į posėdžius, kartu bus paminėtas bažnyčios 500 metų jubiliejus, pergalės prie Oršos 500 metų jubiliejus ir bus pristatyta knyga „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“ istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“. Tai naujas ukrainiečių ir lietuvių religinės, mokslo ir kultūrinės veiklos aspektas.
Buvo priminta, kad prie šios sodybos namo pastatytame Rūpintojėlio pamate įmūryta žemių iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto kapinių, kur nežinia kur palaidota daug žymių įvairių tautų žmonių. Tarp jų ir lietuvis Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys ir ukrainietis studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis. Apie juos pažadėta papasakoti kito susitikimo metu. Priminta, kad Skapiškyje lankėsi ir studitų ordino vyskupas iš Kijevo – Josifas Milianas.
Skapiškio pagrindinės mokyklos penktokai su auklėtoja Nijole Bagdonavičienė prie Rūpintojėlio (kairėje) ir Koplytstulpio (dešinėje). Iš kairės: Martynas Rauduvė, Tomas Kurkauskas, Paulius Vilimas, Gabija Janulionytė, Lukas Aleliūnas, Aušrinė Kvedaravičiūtė, Augustas Šyba, mokytoja Nijolė Bagdonavičienė ir Tomas Lesmonavičius
Dr. A. Vasiliauskienė penktokėliams, jų auklėtojai N. Bagdonavičienei, mokyklos direktorei B. Zaborskienei, seniūnui V. Juškevičiui iš Vilniaus atvežė ne tik saldainių, o svarbiausia – po dėželę neįprastų vaistų „Miserikordinas“. Vaistai – tai gražus vėliavos spalvų rožinis, su Dievo Gailestingumo paveikslėliu ir maldele ir su aprašu, kaip ir įprasta vaistams, kaip juos naudoti. Ši dovanėlė – netikėtai malonus siurprizas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkinga mokytojai Nijolei Bagdonavičienei ir jos auklėtiniams, besirūpinantiems tvarka ir švara gėlyno esančio prie M. Reiniui pastatyto Koplytstulpio ir M. Reinio mirties 60-čiui bei pirmajai piligrimystei įprasminti pastatyto Rūpintojėlio.
Atgal
