VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

03 23. Unikali Degučių bažnyčia stulbino netikėtais radiniais

Baigta restauruoti ir konservuoti vienintelė Europoje trikampė medinė Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia Šilutės rajone, ne kartą apstulbinusi restauratorius netikėtais radiniais.

Restauruojant bažnyčios vidų buvo atidengti net keturi dažų sluoksniai, senojo bažnyčios polichrominio dekoro fragmentai. Darbų metu buvo nuvalyta ir konservuota lubų tapyba, paryškinti ant sijų išlikę dekoro elementai, išsaugotas virš sakyklos esantis mėlynos spalvos su augaliniais motyvais tapybinis dekoras, suvienodintas sienų spalvinis tonas ir kita. Ant vienos lubų sijos rastas užrašas, kad pastarasis bažnyčios interjero - lubų, sienų, frizo, vargonų tribūnos dažymas buvo atliktas po 1984 m. Nutarta išsaugoti šį atidengtą užrašą.

Be to, ši šventovė keliskart apstulbino netikėtais radiniais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų aptikti aukso siūlais siuvinėti bažnytiniai drabužiai. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje - į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma, XVIII a. paveikslo fragmentas.

Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila. Parapija visada buvo maža, todėl neturtinga, tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug tepasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta - 1840 m., XIX a. pabaigoje ir 1923-1938 m. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į programą "Lietuvos baroko kelias".

Atliktus darbus priėmusi komisija, sudaryta iš Restauravimo tarybos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei Šilutės savivaldybės specialistų, pasidžiaugė, jog prieš tai eksterjerą sutvarkiusi bendrovė UAB "Žibai" sutaupė pinigų, kurių pakako ir interjerui atgaivinti.

Visi šios išskirtinės kultūros vertybės tvarkybos darbai įgyvendinti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei Lietuvos biudžeto lėšų, praneša Kultūros paveldo departamentas.

Atgal