Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, kuris vyksta jau aštuntą dieną. Lietuvos kariuomenė pakomentavo situaciją, siūlo gyventojams ir toliau stengtis gyventi įprastą gyvenimą, per daug nepanikuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savaitę Rusijos armijos gyvosios jėgos nuostoliai pasiekė maždaug 9 tūkst. žmonių, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Ir vėl godojame tas pačias godas: kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje vidury Europos pasaulio išpuoselėtas diktatorius ryšis tiesioginei agresijai prieš savo tikėjimo ir etninius brolius? Ne, nepasimokyta nei iš prieškario, nei iš 2008 m. karo Kaukaze, nei iš 2014 m. Krymo aneksijos, nei iš pietryčių Ukrainos atplėšimo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainoje turėtų atsirasti humanitarinis koridorius iš Rusijos okupuotų teritorijų norintiems pasitraukti civiliams gyventojams. „Mes turime kelti klausimą apie humanitarinį koridorių Ukrainos viduje iš dabar Rusijos okupantų kontroliuojamų teritorijų, kad civiliai, kurie yra bombarduojami ir nežmoniškose sąlygose, kad jiems būtų sudaryta galimybė pasitraukti iš tų teritorijų“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą telefonu kalbėjo su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris.  Pokalbio metu aptartas Putino pradėtas karas prieš Ukrainą, saugumo padėtis rytiniame NATO flange, pabrėžta visokeriopos paramos Ukrainai svarba. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Šiandien įvykusiame nuotoliniame susitikime Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka bei Lenkijos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotras Glińskis pasirašė ketinimų deklaraciją 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „desperacija“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   „Tai reikia vertinti rimtai, tai yra rimtas grasinimas, bet jis yra desperatiškas. Tai yra Kremliaus desperacija“, –sekmadienio vakarą sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas. Pokalbyje Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

 Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Varšuvoje dalyvavo NATO vadovų ir Bukarešto devyneto valstybių vadovų susitikime. Susitikimuose buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai. Bukarešto devyneto susitikimas įvyko prieš NATO viršūnių susitikimą.

Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugumui – todėl šiandien turime būti su savo broliais ukrainiečiais. Jau kelias savaites atsakingai ruošiamės priimti nuo karo bėgančius Ukrainos žmones. Esame pasiruošę keliems scenarijams – priimti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių žmonių. Susitikome su savivaldybių merais, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo atstovais ir tarėmės dėl bendrų veiksmų priimant pabėgėlius. Net tos savivaldybės, kurios nebuvo pateikusios informacijos apie galimybes priimti ukrainiečius, aktyviai siunčia žinutes ir siūlo pagalbą patalpomis, transportu ir kitomis priemonėmis.

Ukrainos reikšmę Rusijai sunku pervertinti. Pasakyti, kad Rusija su Ukraina – imperija, o be Ukrainos – ne imperija, reiškia atskleisti tik mažutę dalelytę šios reikšmės. Rusija kildina savo tautą ir valstybę iš Kijevo Rusios, Ukrainos istorija jai – sava istorija, egzistuoja net mistinės aliuzijos į dieviškąją Trejybę: apie trivienę rusų tautą, kurią sudarančios trys dalys – didžiarusiai, ukrainiečiai ir baltarusiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvos ir Lenkijos vadovams, atvykusiems į Kijevą išreikšti palaikymo. Jo teigimu, ir kitos Europos Sąjungos šalys galėtų pasekti Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu bei aiškiau kalbėti apie Ukrainos galimybes Europos Sąjungoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad Kinija, tikėdamasi vežti krovinius per Klaipėdos uostą bei siekdama apeiti Europos Sąjungos (ES) pasienio anglies dioksido mokesčio sistemą, investavo į infrastruktūrą aplink Astravo atominę elektrinę (AE). „Žinome, kad Astravo AE buvo pastatyta ir su Kinijos pagalba. Visi kalba apie Rusijos investuotus 10 mlrd. eurų, bet mažai kas kalba apie 5 mlrd. eurų investuotus į infrastruktūrą aplink Astravo AE“, –„Lietuvos verslo forumo“ diskusijoje teigė V. Janulevičius.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą. Sankcijos, kurios daugiausiai reiškia jų taikiniais tapusių asmenų aktyvų įšaldymą ir draudimą atvykti į 27 šalių Bendriją, yra pirmasis žingsnis iš virtinės planuojamų baudžiamųjų priemonių, kurių gali būti imtasi, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išplės agresiją prieš Ukrainą ir pasiųs pajėgas už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra stiprus atsakas Rusijai, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ sertifikavimą yra stiprus ir laiku priimtas atsakas į Rusijos karinę eskalaciją Ukrainoje. Kiekvienas Putino žingsnis Ukrainoje turi turėti kainą“, – tviteryje antradienį parašė ministras.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos. Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: tai – valstybė už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų“, – pirmadienį tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vasario 22 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiks su į Ruklą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christin Lambret. Ministrai aptars įtampą regione dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus. Ministrė Ch. Lambrert taip pat susitiks su Rukloje dislokuotais savo šalies kariais, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe.

Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje. „Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime. Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.