Vilniaus apylinkės teismas ieško būdų, kaip Rusijoje gyvenančiam buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui įteikti Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus. Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui yra pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

Saugumo ir gynybos analizės centro „Locked N` Loaded” socialinio tinklo paskyroje penktadienio vėlų vakarą paskelbtas Rusijos pradėto karo Ukrainoje pirmosios 50 dienų apibendrinimas. Tikslai keičiasi Specialistai rašo, kad sulaukia daug klausimų ir prašymų apibendrinti šio karo penkiasdešimt dienų. Įvertinimas atliktas apibendrinus pagal strateginį, operacinį, taktinį dėmenis.

„Mūsų terminalas gali aptarnauti visas tris Baltijos šalis praktiškai 90 procentų. Ir tai mums sutiekia didelį pasitikėjimą“, – teigė D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad Lietuva nuo 2015 metų galėjo iš Rusijos nebepirkti dujų visiškai. Pasak jos, SGD terminalą Lietuva statėsi, nes visada žinojo, kad Rusija energetiką naudoja kaip geopolitinį ginklą, politinių sistemų papirkinėjimo ir korumpavimo priemonę – tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) informavo, kad Rusijos specialiosios tarnybos planuoja teroristinius išpuolius savo teritorijoje: gyvenamųjų pastatų, ligoninių ar mokyklų sprogdinimą, ar išpuolius prieš Belgorodą ar vieną iš Krymo miestų, „siekiant konsoliduoti rusus prieš ukrainiečius".

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Trečiadienio popietę šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais Kyjive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Baltijos šalių ir Lenkijos Prezidentai su Ukrainos vadovu aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių. Lietuvos Prezidentas susitikime pabrėžė, kad karinė parama Ukrainai ypač svarbi šiuo laikotarpiu, nes būtent ji gali nulemti karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen surengė spaudos konferenciją apie savo užsienio politiką. *Skėtinė tezė - “tautų koncertas”; būtina stumti į šalį daugiašališkumo principus, užtikrinti galimybę veikti savarankiškai (pvz., bendradarbiauti ne daugiašaliuose formatuose, o dvišaliu pagrindu; vykdyti slaptą diplomatiją ir pan.) ir matyti viską per valstybės interesų prizmę.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. visą pasaulį pasiekė sukrečianti karo Ukrainoje žinia, o Rusijos nusikaltimai šioje šalyje darosi vis aršesni, baisesni, keliantys siaubingus išgyvenimus šiai tautai ir visai dorovingai pasaulio visuomenei bei valstybėms.

JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje.    Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs.    Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją.    Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais.    Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą.    Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“.    Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename.    Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.

Rusijos agresyvumas, despotizmas ir papročių vulgarumas aiškinami įvairiai. Vieni šiuos bruožus kildina iš Bizantijos, kiti – iš Aukso Ordos kultūrinio paveldo. Visgi viską aiškinti šiais veiksniais būtų pernelyg paprasta. Bizantijos dukra – ir laisvę mylinti Ukraina, o Aukso Ordos palikuonys yra ir Krymo totoriai, stovintys laisvės ir tiesos pusėje, ištikimiausi ukrainiečių sąjungininkai. Panašu, jog tautų charakterį sąlygoja daug įvairių veiksnių. Vienas jų – tautos šaknys.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė Viena. Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. „Vizitas įvyks informavus Berlyną, Briuselį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį“, siekiant paskatinti dialogą, teigė šeštadienį Ukrainoje viešėjusio K. Nehammerio atstovas spaudai.

Balandžio 8 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susitikęs su Islandijos užsienio reikalų ministre Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadottir,  aptarė saugumo situaciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, paramą Ukrainai, ir būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą. „Siekiame stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame pakraštyje, kad NATO realus pastiprinimas ateitų greitai, o NATO gynybos planus ir sprendimus būtų galima įgyvendinti itin sparčiai“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kartu padėkodamas Islandijai už dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos.

Rusijos valstybiniame tinklapyje RIA „Naujienos“ buvo išspausdintas straipsnis, kurio pavadinimas „Ką Rusija turėtų padaryti su Ukraina“.

Amerikiečių televizijai duotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina stiprinti Baltijos valstybių saugumą šiame regione dislokuojant daugiau NATO sąjungininkų pajėgų. Šalies vadovo teigimu, tai būtų pats geriausias atgrasymas Rusijai. „Lietuva, kaip tai galima pamatyti žemėlapyje, yra sumuštinis tarp stipriai militarizuotos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, kurią galima vadinti Rusijos dalimi. Taigi šios dvi šalys yra stipriai militarizuotos, mes matome ten daug karinės įrangos, raketinių sistemų, karių. Taigi tai yra priežastis, kodėl mes turime reaguoti“, – interviu TV MSNBC teigė G. Nausėda.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra skylėtos, o Vakarų reakciją į Kremliaus sukeltą karą Ukrainoje – nepakankama. Taip ji kalbėjo interviu Jungtinių Valstijų televizijai CNBC.

Visą pasaulį pribloškė, iki pat širdies gelmių sukrėtė rusų kariaunos įsiveržimas į Ukrainą. Pylėsi srautas pažadų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino bei kitų aukštų pareigūnų, kad nepuls šios šalies… Tačiau tikrovė paliudijo, kad rusų oligarchinės valdžios pažadai sudilusios kapeikos neverti, tai tik šlykštus melas ir įžūliausias cinizmas.

Būtų smagu panagrinėti po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovo Valdemaro Tomaševskio sparneliu pasislėpusio ir Seimo nariui Česlovui Olševskiui tarnaujančio buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinsko sapaliones

Pastaruoju metu vis plačiau spėliojama, ar Putinas imsis atominio ginklo panaudojimo. Pasaulio istorijoje branduolinis ginklas prieš gyventojus buvo panaudotas tik du kartus. Prisimenant Hirošimos atakos istoriją atominiu ginklu, vien spėliojimai apie tokį sprendimą šiais laikais kelia siaubą. Bomba „Little Boy“ buvo numesta iš bombonešio ir susprogdinta 600 metrų aukštyje, kad sprogimo banga paveiktų kuo daugiau teritorijos. Tos atakos metu per pirmą akimirką žuvo apie 100 000 - 150 000 žmonių, o žaibiškai išplitusi branduolių dalijimosi reakcijos pasekmėje  radiacija pražudė dar apie 100 000 Hirošimos gyventojų. Šiuo laiku branduolinių bombų galingumas yra didesnis daugiau nei 10 kartų.

Vokietija ne naujokė klaidingoje istorijos pusėje.  Todėl niekas neturėjo stebėtis, kai Berlynas pastaruosius šešiolika metų praleido abiem kojom tvirtai stovėdamas klaidingoje pusėje takoskyros dėl to, kaip tvarkytis su Rusija.  Mažiau nuspėjamas buvo greitis, kuriuo Vokietija pastarosiomis savaitėmis apleido savo laikyseną Maskvos atžvilgiu. Vokietija sustabdė Nord Stream 2 dujotiekio projektą, išsiuntė ginklų į Ukrainą, pritarė sankcijoms Rusijai ir net paskelbė, kad pradės skirti reikšmingą finansavimą savo kariuomenei. 

Karo fone valdžia užsivedė pamultikultūrinti Lietuvą. Iš pradžių sumanyta priimti nelyg tai pabėgėlius iš Rusijos ir Baltarusijos, Armonaitė iškart pareiškė, kad jie papildys Lietuvos darbo rinką kaip puikūs IT specialistai.  Rodos nereikia aiškinti, kad 8/10 Rusijos piliečių palaiko Putiną ir karą Ukrainoje, tad atitinkamai bent ryški dauguma iki šiol iš ten nebėgusių ir nepersekiotų žmonių, dabar bėgti nutaria dažniausiai ne dėl vertybinių nuostatų, o dėl sankcijų.