Šį straipsnį paskatino parašyti birželio pabaigoje spaudoje pasirodęs rašinys „Europa pamiršo, su kuo turi reikalų“, kuriame Rusija vadinama valstybe su imperiniu polinkiu, kaimyninių šalių atžvilgiu vykdanti agresyvią politiką. Už tai sulaukusi kitų šalių pasmerkimo ir sankcijų.

Mūsų politinė klasė niekaip nenori eiti civilizuotu keliu – atsisakyti būti totaliu kapitalo, t.y turtingųjų klasės, instrumentu. Nors dažnai deklaruoja, ypač prieš rinkimus, kad jos tikslas yra žmogus. Deja, deja, tikslas – būti instrumentu, t.y visai nekrikščioniškas. Pagrindiniai žodžiai

Dauguma Europos Tarybos valstybių narių atstovų svarstė, kas yra didesnis argumentas – principinga pozicija smerkti Rusijos agresiją ar 33 mln. eurų, kuriuos Kremlius pažadėjo įmokėti į organizacijos biudžetą. 

Liepos 10-ąją, Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų monetą, skirtą sutartinėms, lietuvių daugiabalsėms dainoms, įrašytoms į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Monetų specialioje pakuotėje galima įsigyti el. parduotuvėje monetos.lb.lt, Lietuvos banko kasose bei iš oficialių numizmatinių vertybių platintojų. Išsikeisti nominaliąja verte įprastą 2 eurų monetą į proginę, skirtą sutartinėms, galima Lietuvos banko kasose.

Teisingumo ministerija uždarė daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikusį Lukiškių kalėjimą. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus savivaldybės, verslo ir kūrybinių industrijų, atstovai, menininkai. Diskusiją surengė Teisingumo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe.

Seimas priėmė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-4481(3) ES, Nr. XIIIP-3241(2), kuriais nutarta leisti Lietuvoje registruoti Europos politines partijas bei Europos politinius fondus. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Seimas priėmė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-4481(3) ES, Nr. XIIIP-3241(2), kuriais nutarta leisti Lietuvoje registruoti Europos politines partijas bei Europos politinius fondus. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Seimas priėmė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-4481(3) ES, Nr. XIIIP-3241(2), kuriais nutarta leisti Lietuvoje registruoti Europos politines partijas bei Europos politinius fondus. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.

Jis taip pat sako nekalbėjęs ir apie galimybę keisti kai kuriuos „valstiečių“ deleguotus ministrus į Vyriausybę. „Dar nekalbėjau, šią savaitę prasidės kalbėjimas apie galimas kandidatūras. Nekomentuoju kol kas dėl kabineto nieko, kai bus komentaras – tai dėl viso kabineto“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pensijų kaupimo reforma įsibėgėjo nuo metų pradžios, tačiau iki liepos mėnesio gyventojai galėjo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. Preliminarūs duomenys rodo, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo vos 645 tūkst.

Vilniuje liepos 8–12 dienomis vyks tradicinis Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas regioniniams saugumo iššūkiams ir ekonominei diplomatijai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigiamai vertintų premjero Sauliaus Skvernelio prisijungimą prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir vadovavimą šiai partijai, nes, jo nuomone, permainos partijoje yra reikalingos. „Manau, būtų teisingas veiksmas“, - pirmadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Liepos 7 d. į Iraką pusmečio budėjimui išvyksta septyni Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai. Į budėjimą kariai vyksta NATO ryšių bataliono sudėtyje, kuris šiuo metu budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose (NRF).

Liepos 3 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione vyko Portugalijos rotacinių pajėgų karių sutikimo ceremonija. Iki rugsėjo mėnesio Portugalijos rotacinių pajėgų pamaina kartu su Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetais treniruosis bendruose mokymuose.

Istorinis įvykis – 1904 metais baigtas statyti ir nuo tada savo paskirties nekeitęs Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas šiandien oficialiai uždaromas. Tai buvo seniausia ir didžiausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje.

Istorinis įvykis – 1904 metais baigtas statyti ir nuo tada savo paskirties nekeitęs Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas šiandien oficialiai uždaromas. Tai buvo seniausia ir didžiausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje.

„Sveikiname Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą padidinti JAV karių skaičių Lenkijoje - tai ypatingai reikšmingas žingsnis stiprinant atgrasymą mūsų regione. Tačiau turime toliau dėti pastangas drauge su JAV ir Aljansu sprendžiant oro gynybos bei sąjungininkų pajėgų greito perdislokavo į Baltijos regioną problemas”

Minėdami 450-ąsias Liublino unijos metines, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda paskelbė bendrą pareiškimą.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį ragino imtis skubių veiksmų, siekiant išvengti klimato katastrofos.

V.Putinas šiandien atskrido į Minską, kur dalyvaus Europos žaidynių uždaryme. Į šią ceremoniją V.Putiną pakvietė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. 

Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai.