POLITIKA
08 21. Juodojo kaspino diena, Baltijos kelias
Inga Volskytė
Politikos apžvalgininkė
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo ir Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Dvi agresyvios valstybės pasidalino Rytų Europos šalis į įtakos sferas. 1940 m. Sovietų Sąjunga, naudodamasi paktu, okupavo Baltijos valstybes, jos neteko valstybingumo ir buvo prijungtos prie šalies okupantės – SSRS. Prasidėjo represijos, vyko žmonių trėmimai. 1944–1953 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vyko ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietinius okupantus. Nepavykus iškovoti laisvės, nuolat vyko neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kurio tikslas buvo Nepriklausomybė.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio dalyvių skaičių įvertinti sunku: pačioje trasoje Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau nei 400 tūkst., t.y. artėjo prie pusės milijono, o kur dar dvi didžiosios uodegos - skaičius kiltų iki 700-800 tūkst. Bet jeigu įskaičiuotume miestuose dalyvavusius žmones, tai bet kokie skaičiai būtų teisingi, nes juos visus suskaičiuoti vargiai ar įmanoma
1979 m. Lietuvos laisvės lyga inicijavo „45 pabaltijiečių memorandumą“, o 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvą sudrebino Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, smerkiantis Molotovo ir Ribbentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, reikalaujantis pakto pasekmių likvidavimo.
1988 m. pirmiausia susikūrė Estijos liaudies frontas (Rahvarinne), birželio 3 d. Lietuvoje ėmė formuotis Sąjūdis. Procesą užbaigė Latvijos liaudies fronto (Tautas fronts) susikūrimas. Tuo metu Baltijos valstybės išgyveno masinių, daugiatūkstantinių mitingų laikotarpį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitinguose Vilniuje, Rygoje bei Taline buvo pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktas ir slaptieji protokolai, jie įvertinti kaip nusikalstami.
Svarbus Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų bendradarbiavimo žingsnis buvo Baltijos Asamblėja, vykusi Taline 1989 m. gegužės 13–14 d. Joje buvo pareikšta, kad Baltijos šalių tikslas – Nepriklausomybė. Be to, paskelbta Baltijos tautų teisių deklaracija, nuspręsta pažymėti Molotovo ir Ribbentropo pakto 50-ąsias metines, parodyti estų, latvių ir lietuvių tautų valią gyventi nepriklausomiems.
1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai buvo išrutuliota mintis susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Liaudies frontai Estijoje, Latvijoje ir Sąjūdis Lietuvoje kreipėsi į Tautą kviesdami aktyviai dalyvauti Baltijos kelyje. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsiuose Baltijos Taryba (Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai) pasirašė dokumentą „Baltijos kelias“, o rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo VI sesijoje jį patvirtino. Sąjūdžio Seimo sesijoje buvo priimtas pareiškimas, kuris pabrėžė Lietuvos teisę į Nepriklausomybę bei sovietinės okupacinės armijos išvedimą. Pareiškimą pasirašė 1 400 000 žmonių.
Lietuvoje Baltijos kelio ruožas buvo suskirstytas į 50 ruožų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų – 50 metų nuo Molotovo ir Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo).
Baltijos kelio organizatoriai suskaičiavo, kiek reikės žmonių norint sujungti vientisą grandinę, kokiu maršrutu turėtų važiuoti žmonės į Baltijos kelio atkarpą, skirtą kiekvienam rajonui, miestui. Vienam kilometrui reikėjo apie 1,5 tūkst. žmonių. Buvo siūloma į Baltijos kelią pasiimti juodų kaspinų ir žvakutes. Jeigu nebūtų galimybės susikibti rankomis, siūlyta ištiesti juodą kaspiną, pastatyti žvakutę tiems, kurie žuvo už laisvę, kurie nesulaukė šios dienos, negalėjo ateiti ir atsistoti į Baltijos kelią. Kiekviename mieste, rajone Baltijos kelią koordinavo Sąjūdžio žmonės.
Artėjant rugpjūčio 23 dienai buvo sugalvota barstyti gėles. Per Sąjūdžio laidą „Atgimimo banga“ paprašyta jų atnešti. Nuo ankstyvo trečiadienio ryto (rugpjūčio 23 d.) žmonės nešė gėles, jų buvo labai daug, niekas nesitikėjo, kad žmonės ne tik skins gėles iš savo darželių, bet ir pirks. Gėlės buvo barstomos iš lėktuvų „An-2“, kuriuos pilotavo Kazimieras Šalčius ir Vytautas Tamošiūnas, jiems talkino Baltijos kelio atkarpos Ukmergė–Panevėžys koordinatorius, LPS Seimo Kauno Tarybos narys Algimantas Norvilas.
Prie Baltijos kelio organizavimo labai daug prisidėjo Lietuvos radijo darbuotojai. Žmonės vežėsi į Baltijos kelią radijo imtuvus. Jie galėjo girdėti ne tik dainą „Bunda jau Baltija“, bet ir informaciją apie transporto grūstis, kuriomis kryptimis reikia važiuoti. Nespėjusieji atvykti į nurodytą Baltijos kelio atkarpą 19.00 val. sustojo toje vietoje, kur buvo. Baltijos kelias turi kelias atšakas. Žmonės stojo, kur tik galėjo, taip nuo Maišiagalos–Vievio nusitiesė keletas atšakų.
Žmonių entuziazmas buvo begalinis. Į Baltijos kelią jie važiavo ne tik organizuotai – autobusais, sunkvežimiais, bet ir savo automobiliais su šeimomis. Baltijos kelio koordinatoriai tokio srauto pavienių mašinų nesitikėjo. Baltijos kelyje plevėsavo daug vėliavų. Neįvyko nė vieno eismo įvykio.
Daugelis miestų, rajonų žmonių vežėsi koplytstulpius, juos statė savo atkarpoje. Kiekvienoje Baltijos kelio atkarpoje, kur stovėjo žmonės iš rajonų, miestų, vyko mitingai, juose dalyvavo Sąjūdžio tarybos nariai bei TSRS liaudies deputatai iš Lietuvos. Jų dėka kartu su latviais, estais bei Rusijos demokratinėmis jėgomis pavyko 1989 m. gruodžio 24 d. II TSRS liaudies deputatų suvažiavime pripažinti Molotovo ir Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus negaliojančiais.
1989 m. rugpjūčio 23 d. masinė Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“ pranoko visus skaičiavimus ir lūkesčius. 2 mln. žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą (Laisvės paminklas) iki Talino (Tompėjos bokšto). Stovėjusieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi, trys Tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę.
Tądien parašiau: lanksčiausias pavyzdys - Baltijos žuvis nardo Vilniaus, Rygos, Talino gatvėmis. Nejučia žvilgteliu atgal: jau dvidešimt trys metai šie žvaigždynai - visų krypčių skrydis per niekad nemirksintį rusišką Archangelo gulagą. Vodka - užuovėja keiksmų, amžinai garuoja skurde. Kažkoks molinis jausmas - ši netolima praeitis, o sapnuose vaikystės spalvomis pražysdavai. Klausiu, kodėl prieš mirtį beržas blaškosi lyg priešaušrio širdis - kieno slenkstis - mirtis? Lanksčiausias pavyzdys: Baltijos žuvy - ilgi šešėliai žaibų. Ar norėtum ilgesį sudegint jaunystės ūkio glėbiuos? Aš jau išdegta, prakeikta, nunuodyta rusiško Ar-changelo gulago. Viltis - vodka "Sim-birska" - užuovėja keiksmų, amžinai švelnių. Ak, kai nerandu dangaus, iš savęs išraunu akmenis. Ne-tolsta Baltijos kelio širdis.
Atgal
.jpg)
