POLITIKA
07 20. Prancūzijos pasirinkimas: nuo vilko ant meškos?
Dainius A. Butautas, ekonomikos analitikas
Prancūzija Prezidento rinkimuose pasirinko tarp taupymo ir išlaidų. Tiesa labai nedideliu skirtumu 48 prieš 52. Tai gali reikšti, kad į socialisto Prezidento F. Hollando išlaidų programą bus žiūrima pro padidinamąjį stiklą viso jo prezidentavimo kadencijos metu.
Tiesą sakant, man šis prancūzų pasirinkimas siejasi su žinoma ir, matyt, ne tik lietuvių liaudies patarle „užšoko nuo vilko ant meškos“. Kodėl? Pirma, Prancūzijos nedarbas 2011m.- 9,7 proc. visos ES mastu- taip pat 9,7 proc., neatrodo toks jau didelis. Kita vertus, galima suprasti prancūzus- kartais norisi ir geriau. Bet ir norai ne visada būna pagrįsti...
Be to, Prancūzijos nedarbo pokytis rizikingumo atžvilgiu ( nuokrypis nuo pagrindinės linijos) palyginti su kitomis valstybėmis vienas iš mažiausių. Tai reiškia gana aukštą stabilumą siekiant užimtumą išlaikyti pageidaujamame lygyje. Pavyzdžiui D. Britanijoje nedarbo lygis 2011 m. siekė 8 proc., o visoje eurozonoje- 10,2 proc. Net ir Lenkijoje 2011m. nedarbas padidėjo 0,1 proc. iki tų pačių 9,7 proc. Be to, D. Britanija, kaip aiškėja, nedarbo problemas sprendžia dalinai, kaip ir Prancūzija, skolos sąskaiton, nes jos skola 2011m. pasiekė net 25,6 visų ES valstybių 2011m. skolos, o kartu su Prancūzija- net 64 proc. visos eurozonos skolos.
Kaip matyti, šiuo metu renkamasi iš esmės tarp dviejų krypčių- tarp kairiųjų leisti pinigus ir dešiniųjų- taupyti. Kas svarbiau? Viena vertus jeigu neišleisi, tai ir nesutaupysi. Kita vertus, jei nesutaupysi, tai ir neturėsi iš ko leisti. Todėl reiktų vienalaikio aukšto užimtumo ir mažos infliacijos. Panašiai mąsto ir racionaliųjų lūkesčių ekonomistai ( klasikinės ekonomikos atšaka pripažįstanti sąnaudų, pirmiausia mažo atlyginimo, pirmumą sprendžiant ekonomikos problemas) pripažįstantys šiuos du tikslus- mažą infliaciją ir mažą nedarbą, kaip neatsiejamus vieną nuo kito. Matyt, reiktų rinktis keinsistiškai- didinti efektyvią paklausą, kad didėtų gamybą ir užimtumas, o ne kainos. Ir čia vienas svarbiausių uždavinių- valstybės skolos valdymas. Mat, Prancūzija mažiausiai nuo 2002 metų gyvena skolon. Jos skola siekia 26,5 proc. visos eurozonos skolos, tuo tarpu kai BVP - 21,2 proc. visos eurozonos BVP. Šie skaičiai tikrai įspūdingi. Palyginti Vokietijoje 2011m. sukurta 27,45 proc. visos eurzonos BVP, kai skola siekė tik 6,7 proc. visos eurozonos skolos. Skirtumas skolų atžvilgiu akivaizdus. Ir šis taupymas Vokietijai nesutrukdė pasiekti itin mažo nedarbo lygio. Gal net per daug mažo.
Ar gali pinigų leidimas išgelbėti Prancūziją? Vienareikšmiškai, turbūt, sunku atsakyti. Matyt, priklausytų nuo to, kam ir kaip leistų tuos pinigus. Be to, auganti skola gali sumažinti šalies reitingus, kurie pastaruoju metu, kiek suprantu, net įgyja kiek politinį atspalvį.
Be to, turime matyti ir kitą pinigų leidimo pusę- tai didina infliaciją, dėl ko nuvertėja ar net visiškai prarandamas turtas ir nuosavybė, nyksta šeimos. O ir infliacija 2010-2011m. Prancūzijoje siekė po 3,2 proc. T.y. viršijo Samuelsomo nerizikingą 3 proc. ribą. Vadinasi, bet kokia Prancūzijos skola didins infliaciją ir neapibrėžtumą visoje eurozonoje ir net ES. Tiesa, tai nesutrukdė Prancūzijai padidinti praėjusiais metais tiek eksportą, tiek importą, bet jau šiais metais, kaip ir visoje ES, užsienio prekyboje laukiama atvėsimo.
Suprantama, taupymas taip pat turi savo kainą. Kita vertus ar gali Prancūzija atsisakyti kurių nors nereikalingų išlaidų, pavyzdžiui žemės ūkio subsidijų? Kurios viršija ES vidurkį ir siekia apie 1,7 proc. BVP. Aišku, galima sumažinti bendras valdžios vartojimo išlaidas ar darbo užmokesčio fondą. Bet tuomet mažės perkamoji galia, kurią dar sumažina infliacija.
Galima pripažinti, kad padėtis Prancūzijoje kiek panaši ir mūsų priešrinkiminius lozungus. Tad turime iš ko pasimokyti ir galime suprasti, ko tikėtis vienu ar kitu atveju. Nors taupymas vargingųjų sąskaita, kaip yra dabar Lietuvoje, taip pat nėra išeitis. Juk didesnis skurdas mažina perkamąją galią, gamybą ir užimtumą bei prisideda prie didesnės korupcijos!! Todėl svarbu, kad investicijos kurtų darbo vietas ir ekonomiką. Bet apie tai kitą sykį.
Atgal
.jpg)
