.jpg)
Algimantas Lelešius
Kazlų Rūdos Garbės pilietis
1941 m. tremtinys
Iš esmės politikai meluoja visi, tam jie ir yra politikai. Kai kurie, tokių vienetai, meluoja išradingiau, sumaniau. Jie labiau patinka rinkėjams, kurie pasąmonėje pasiruošę būti „išdurti“. Bet tie išradingesni sukvailina ir varžovus, kitus politikus. Dėl šiltų vietų po Saule, t.y. valdžioje. Beje, dabar kai smarkiai padidėjo seimūnų atlyginimai, tos vietos dar labiau sušiltėjo. Pagal Bibliją: „Kas turi, turės dar daugiau, o kas vargšas, praras ir tai ką dar turi“.
Remyga lyg žvejas paruošė gerą jauką. Ne žuvims – konservatoriams. Tas jaukas – tai prieškario paauglių jumoristinis folkloras: „Lipo žydas kopėčiom...“ . Gerai Remyga apskaičiavo – jaukas patiko – sukėlė isteriją. Ir labai pakėlė jo priešrinkiminį reitingą. Ko jis ir siekė. Triumfuoja Remyga. Jis su savo „Nemuno aušra“ – trečias po pirmo rinkimų į Seimą turo. Jis ne daug atsilieka nuo partijų grandų.
Prisiminkim tą prieškario paauglių jumorą. Ar tikrai dėl jo verta isterikuoti? Žydų paaugliai duodavo lietuviams paaugliams išradingą atkirtį. Jie stovėdami sukryžiuodavo kojas, išskleisdavo į šonus rankas, galvą pasukdavo į šoną, palenkdavo ją prasižiodavo ir iškišdavo liežuvį. Būtų kvaila kaltinti žydų paauglius antikrikšioniškumu, kaip ir lietuvių paauglius antisemitizmu. Nereikia per daug sureikšminti paauglių išdaigas. Vėliau tai praeina.
Reikia protingai įvertinti R. Žemaitaičio siekį su savo „Nemuno aušra“ priklausyti valdančiąjai daugumai. Kad nebūtų priskaldyta daugiau malkų, kad nebūtų „išdurta“ ir kita partija. Jeigu „Nemuno aušra“ nebus priimta į koaliciją aštrialiežuvis Remigijus ir gudriakalbė jo padėjėja Agnė gali savo savo retorika kelti sumaištį Seime ir įtampą bendraujant su Europos Sąjunga ir, galimai, su JAV. O jeigu „Nemuno aušra“ bus priimta į koaliciją, Remigijus ir Agnė taps nepamainomais koalicijos gynėjais nuo aršios opozicijos.
Kaip Remyga „išdūrė“ konservatorius
Iš esmės politikai meluoja visi, tam jie ir yra politikai. Kai kurie, tokių vienetai, meluoja
išradingiau, sumaniau. Jie labiau patinka rinkėjams, kurie pasąmonėje pasiruošę būti „išdurti“. Bet
tie išradingesni sukvailina ir varžovus, kitus politikus. Dėl šiltų vietų po Saule, t.y. valdžioje. Beje,
dabar kai smarkiai padidėjo seimūnų atlyginimai, tos vietos dar labiau sušiltėjo. Pagal Bibliją:
„Kas turi, turės dar daugiau, o kas vargšas, praras ir tai ką dar turi“.
Remyga lyg žvejas paruošė gerą jauką. Ne žuvims – konservatoriams. Tas jaukas – tai
prieškario paauglių jumoristinis folkloras: „Lipo žydas kopėčiom...“ . Gerai Remyga apskaičiavo
– jaukas patiko – sukėlė isteriją. Ir labai pakėlė jo priešrinkiminį reitingą. Ko jis ir siekė.
Triumfuoja Remyga. Jis su savo „Nemuno aušra“ – trečias po pirmo rinkimų į Seimą turo. Jis ne
daug atsilieka nuo partijų grandų.
Prisiminkim tą prieškario paauglių jumorą. Ar tikrai dėl jo verta isterikuoti? Žydų
paaugliai duodavo lietuviams paaugliams išradingą atkirtį. Jie stovėdami sukryžiuodavo kojas,
išskleisdavo į šonus rankas, galvą pasukdavo į šoną, palenkdavo ją prasižiodavo ir iškišdavo
liežuvį. Būtų kvaila kaltinti žydų paauglius antikrikšioniškumu, kaip ir lietuvių paauglius
antisemitizmu. Nereikia per daug sureikšminti paauglių išdaigas. Vėliau tai praeina.
Reikia protingai įvertinti R. Žemaitaičio siekį su savo „Nemuno aušra“ priklausyti
valdančiąjai daugumai. Kad nebūtų priskaldyta daugiau malkų, kad nebūtų „išdurta“ ir kita partija.
Jeigu „Nemuno aušra“ nebus priimta į koaliciją aštrialiežuvis Remigijus ir gudriakalbė jo padėjėja
Agnė gali savo savo retorika kelti sumaištį Seime ir įtampą bendraujant su Europos Sąjunga ir,
galimai, su JAV. O jeigu „Nemuno aušra“ bus priimta į koaliciją, Remigijus ir Agnė taps
nepamainomais koalicijos gynėjais nuo aršios opozicijos.
1941 m. tremtinys
Algimantas Lelešius
Kazlų Rūdos Garbės pilietisKaip Remyga „išdūrė“ konservatorius
Iš esmės politikai meluoja visi, tam jie ir yra politikai. Kai kurie, tokių vienetai, meluoja
išradingiau, sumaniau. Jie labiau patinka rinkėjams, kurie pasąmonėje pasiruošę būti „išdurti“. Bet
tie išradingesni sukvailina ir varžovus, kitus politikus. Dėl šiltų vietų po Saule, t.y. valdžioje. Beje,
dabar kai smarkiai padidėjo seimūnų atlyginimai, tos vietos dar labiau sušiltėjo. Pagal Bibliją:
„Kas turi, turės dar daugiau, o kas vargšas, praras ir tai ką dar turi“.
Remyga lyg žvejas paruošė gerą jauką. Ne žuvims – konservatoriams. Tas jaukas – tai
prieškario paauglių jumoristinis folkloras: „Lipo žydas kopėčiom...“ . Gerai Remyga apskaičiavo
– jaukas patiko – sukėlė isteriją. Ir labai pakėlė jo priešrinkiminį reitingą. Ko jis ir siekė.
Triumfuoja Remyga. Jis su savo „Nemuno aušra“ – trečias po pirmo rinkimų į Seimą turo. Jis ne
daug atsilieka nuo partijų grandų.
Prisiminkim tą prieškario paauglių jumorą. Ar tikrai dėl jo verta isterikuoti? Žydų
paaugliai duodavo lietuviams paaugliams išradingą atkirtį. Jie stovėdami sukryžiuodavo kojas,
išskleisdavo į šonus rankas, galvą pasukdavo į šoną, palenkdavo ją prasižiodavo ir iškišdavo
liežuvį. Būtų kvaila kaltinti žydų paauglius antikrikšioniškumu, kaip ir lietuvių paauglius
antisemitizmu. Nereikia per daug sureikšminti paauglių išdaigas. Vėliau tai praeina.
Reikia protingai įvertinti R. Žemaitaičio siekį su savo „Nemuno aušra“ priklausyti
valdančiąjai daugumai. Kad nebūtų priskaldyta daugiau malkų, kad nebūtų „išdurta“ ir kita partija.
Jeigu „Nemuno aušra“ nebus priimta į koaliciją aštrialiežuvis Remigijus ir gudriakalbė jo padėjėja
Agnė gali savo savo retorika kelti sumaištį Seime ir įtampą bendraujant su Europos Sąjunga ir,
galimai, su JAV. O jeigu „Nemuno aušra“ bus priimta į koaliciją, Remigijus ir Agnė taps
nepamainomais koalicijos gynėjais nuo aršios opozicijos.
1941 m. tremtinys
Algimantas Lelešius
Kazlų Rūdos Garbės pilietis
Atgal
.jpg)
.jpg)
