POLITIKA
20223.11.10. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…
.jpg)
Česlovas Iškauskas
Politikos apžvalgininkas
Šį kartą įdomiuose savaitgalio pasakojimuose – apie kavą, teisingiau – apie plačią Pacų giminę, kurios vienas iš atstovų garsino Lietuvą, Salvadore augindamas ir į pasaulio rinką tiekdamas kavos pupeles. Gale – šiek tiek faktų apie kavą.
Vieną vėsų lapkričio rytą, gerdamas kvapnią kavą ir naršydamas interneto platybėse, Prienų rajono laikraščio „Gyvenimas“ svetainėje netikėtai aptikau įdomų straipsnį. Jis buvo…apie kavą. Tokių aprašymų, kaip ir kada kokią kavą gerti, kaip ją paruošti, kaip ji veikia sveikatą, randu dažnai. O ir pats, ją gamindamas namuose ar užsukdamas į kokią nors kavinukę, ja pasimėgauju, net kartais papiktnaudžiauju.
Bet šis interviu mane nustebino. Pasirodo, rasta įrodymų, kas į Lietuvą pirmasis atvežė šį kvapnųjį gėrimą, teisingiau – kavos pupeles. Vieno iš seniausiai Lietuvoje veikiančių kavinių tinklų „Huracan Coffee“ įkūrėjas, kavos ekspertas Vytautas Kratulis, kaip vieno žiuri konkurso narys, buvo nukeliavęs į Salvadorą ir čia netikėtai atradęs LDK didikų Pacų palikuonių kavos plantacijas.
Žmonės geria ne tik Pacų užaugintą kavą
Vyras pasakoja, kad su plantacijų šeimininkais jis bendrauja gal jau 10 metų, bet niekada negalvojęs, kad, ko gero, būtent lietuviai didikai Pacai kažkada į Lietuvą atgabeno Lotynų Amerikos kavą bei jų gaminamą romą, o jų kokios penktos kartos palikuonys ją ir šiandien platina po visą pasaulį.
Pagal kitas žinias, tikėtina, kad 1673 m. pasibaigus Chotyno karo kampanijai (ATR lenkų ir lietuvių kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Sobieskio, sutriuškino Huseino Pašos turkų kariuomenę), kartu su turkiškais būgnais į Vilnių buvo parsivežta ir turkiškos kavos, bet ir ši naujiena susijusi su Pacais, nes tuomet Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada buvo Mykolas Kazimieras Pacas, o jo brolis Kristupas – LDK kancleris. Gi lenkai pasakoja tokią legendą: neva 1683 m., po mūšio prie Vienos, kartu su mūšio baigtį nulėmusiais garsiaisiais husarais, į turkų gurguolę pateko kažkoks apsukruolis. Jis rado 300 maišų kavos ir Vienoje atidarė kavinę… Na, o iš kaimyninių šalių grįžę didikai kava mėgavosi jau ir Lietuvoje.
Galinga Pacų giminė
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikai Pacai – seniausia ir galingiausia Lietuvos bajorijos giminė, aktyviai veikusi ne tik valstybės visuomeniniame-politiniame gyvenime, bet ir prisidėjusi prie iki šiol išlikusių ypatingos kultūrinės, meninės reikšmės ir vertės bažnyčių, vienuolynų statybų fundavimo Varšuvoje, Vilniuje, Kaune, Jiezne ar kituose buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR) miestuose ir miesteliuose.
Savo galios viršūnę didikai Pacai pasiekė XVII amžiaus antroje pusėje. Giminės iškilimas siejamas su LDK kancleriu Kristupu Zigmantu Pacu. Anot 2021 m. gegužę Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva nuotoliniu būdu vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „LDK didikų Pacų giminė ir Lietuvos Barokas“, skirtos LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) 400-osioms gimimo metinėms, pranešėjo Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto Ričardo Jaramičiaus, gebėjimas suartėti su ATR karaliais Jonu Kazimieru Vaza, Mykolu Kaributu Višniovieckiu, pastarųjų valdovų dvarais, sumani politika, ryšiai su Italijos giminėmis leido K. Z. Pacui tapti vienu galingiausių to meto LDK veikėjų. Šalia kanclerio svarbią rolę valstybiniame gyvenime užėmė ir kiti giminės atstovai: LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, Vilniaus vyskupas Steponas Mikalojus Pacas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas ir kiti.
Istorikas Konstantinas Avižonis rašė, kad Pacai – viena galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių, kurios atstovai valdė didžiulį turtą, netrūko jiems ir valdžios. Rašytiniuose šaltiniuose Pacai pirmąkart paminėti XIV a. Daug vėliau, po 1831-ųjų sukilimo, prasidėjus rusų represijoms, jie išsibarstė visomis pasaulio kryptimis, tad Pacų istorijos vingiai lietuviams nėra gerai pažįstami, ir tik jų palikimas – Pažaislio vienuolynas, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bei Šv. Teresės bažnyčios – primena didingą giminės praeitį. Ją nagrinėti užimtų daug vietos.
Pacai kilę iš romėnų?
Greičiausiai bėgdami nuo caro represijų, o gal dar anksčiau – baigus gyvuoti ATR ir Lietuvai patekus Rusijos imperijos įtakon, viena iš didikų Pacų atšakų persikraustė į tolimus kraštus. Prieš penkerius metus gal trečią kartą viešėdamas Lietuvoje jų palikuonis, kavos augintojas iš Salvadoro Fernando Alfredo Pacas-Diazas pasakojo, kad jo proseneliai į Lotynų Ameriką atvyko XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Daugelis jų išsibarstė po Europą, o verslininko linija patraukė į Ispaniją, paskui persikėlė Kanarų salas.
Po to kelionės tęsėsi. Fernardo protėvis Rafaelis Pacas XVIII a. pabaigoje su ispanų galeonu (dideliu daugiadeniu buriniu laivu) galiausiai perplaukė Atlantą ir nuvyko į Kubą, o vėliau – ir į Salvadorą. Tuo metu Centrinė Amerika priklausė Ispanijai.
„Kanarų salose šeima pateko į krizės epicentrą: tada ten buvo auginama labai daug vynuogių ir gaminamas vynas, bet vynuogynus užpuolė ligos ir amarai. Kanarų salose kilo baisus skurdas. Rafaelis nusprendė emigruoti, paprašė tėvo leidimo, ir jis jam leido išvykti. Kadangi tėvas buvo labai neturtingas, pasakė: neturiu ką tau duoti kelionei, bet tave laiminu ir duodu Šv. Rapolo Arkangelo skulptūrėlę, nes jis yra keleivių globėjas”, – į mitą panašia šeimos istorija dalijosi vyras. Šiandien medinė auksu dengta Kanarų salų gyventojų dar 1774 m. išdrožta statulėlė tapo šeimos relikvija.
„Aš esu atsekęs iki maždaug 1300 m. Seniausias protėvis, kurį esu nustatęs, yra Steponas Pacas. Jis gyveno Trakuose ir buvo LDK didysis raštininkas. Taigi, jau nuo XIV a. pradžios mūsų protėviai buvo dvaro žmonės, užėmė svarbius postus”, – pasididžiavimo neslėpė pašnekovas. Vytauto privilegijoje Pacai pirmą kartą minimi 1388 m. Jų giminės pradininkas buvo Kimantas (Kymunt), kurio dvaras prie Gardino kryžiuočių kelių aprašuose buvo vadinamas „Kymundsdorf“.
Fernandas sako, kad paskutinis Lietuvoje gyvenęs jo protėvis yra Mykolas Liudvikas Pacas (Pociejus), miręs 1836 m. M. L. Pacas kariavo Napoleono kariuomenėje, buvo Napoleono patarėju, dalyvavo žygyje į Maskvą. Pasibaigus karams išvyko į Angliją, ten studijavo žemdirbystę. Baigęs studijas grįžo į savo turėtas žemes Suvalkuose ir ėmė mokyti žemdirbystės bei ten pastatė rūmus – šių dabar, deja, jau mažai išlikę, nors kadaise buvo labai didingi. Dabar tėra tik vartai ir parkas. Taip atsitiko todėl, kad prieš Mykolo Liudviko Paco mirtį caro valdžia atėmė didikų žemes ir gerokai apgadino statinius”. Šių neogotikinių rūmų griuvėsiai yra Palenkės vaivadijoje Dauspudos kaime, už 15 km nuo Suvalkų.
Šiandien priskaičiuojama arti 100 šios giminės atstovų Lietuvoje, dar daugiau – Lenkijoje, Ukrainoje, JAV ir Kanadoje. Garsus tarpukario Lietuvos teisininkas profesorius Mykolas Riomeris (Michał Römer, 1880–1945) taip pat kilęs iš Pacų giminės – jo senelė buvo Anna de Pac.
Įdomią Pacų kilmės versiją yra iškėlusi mokslininkė Aušra Baniulytė, kuri savo tyrime „Pacai ar Pazzi? Nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje“. Jis paskelbtas 2004 m. veikalo „Senoji Lietuvių literatūra“ 18-oje knygoje. Ji rašo, kad XVII a. užgimė tradicija Lietuvos Pacų giminę kildinti iš Italijos. Pagal šią kilmės istoriją Pacai giminystės ryšiais imti sieti su Florencijos patricijais Pazzi‘ais, kurių vienas šeimos narys kartu su legendiniu Palemonu ir kitais romėnų karvedžiais atvykęs į Lietuvą. Vėliau, valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui Lietuvos sostinė buvo perkelta iš Trakų į Vilnių, 1322 m. Marco Pac, Varrone Pazzi proproanūkis, buvęs paskirtas Trakų vaivada. Pasak šio autoriaus, nuo 1322 m. ir prasidėjusi Lietuvos Pazzi‘ų giminės raida. Tyrime minima Palemono legenda tyrinėtojams leidžia teigti, kad galbūt ne tik Pacų giminė, bet ir visa didžioji lietuvių didikų dalis kilusi iš romėnų…
Priminsime, kad, pasak Palemono legendos, Palemonas buvo Romos imperatoriaus Nerono giminaitis. Gelbėdamasis nuo Nerono persekiojimų, jis su šeima ir 500 valdinių pabėgęs iš Italijos ir apsigyvenęs prie Nemuno, Jūros bei Dubysos upių. Iš Palemono vaikaičių esą kilo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir kunigaikščiai Alšėniškiai bei Giedraičiai, o iš kartu su Palemonu į Lietuvą neva atvykusių Romos patricijų palikuonių – didikai Goštautai, Davainos ir Manvydai, o paskui – ir Pacai.
Svaiginantis šeimos verslas
Atvykę į Salvadorą Fernardo seneliai ne iš karto ėmėsi kavos verslo. Tik 1930 m. jo senelis išaugino kavamedžius, kurie įėmė duoti pirmuosius kavos vaisius. Ši kavamedžių veislė vėliau apkeliavo visą pasaulį ir iki šiol auginami Filipinuose bei daugelyje Lotynų Amerikos šalių – Meksikoje, Dominikos Respublikoje. Iš visų 4,5 mln. tonų Salvadore užauginamų kavos pupelių 550 tūkst. kg – iš devyniolikos Pacų ūkių. Tai palyginus nedidelis kiekis, todėl kavos gamyba čia vyksta ne pramoniniu, o namudiniu būdu.
Bet žmonės geria ne tik Pacų užaugintą kavą. 2002-aisiais buvo pradėtas brandinti romas, kuris rinką pasiekė tik 2015-aisiais. Jis pavadintas „Cihuatán 8 Aňos“ arba „Indigo“. Romas brandinamas amerikietiškose baltojo ąžuolo statinėse. Beje, tai – ne naujos statinės, o panaudotos. JAV jos naudojamos burbono (Kentukio viskio) gamybai. Ąžuolas per kelerius metus atiduoda visus taninus, kurie reikalingi burbono gamybai, ir lieka tik tie taninai, kurie tinkami gaminti romą. Ūkio saugyklose jau yra trylika ar keturiolika metų brandinamo gėrimo, o per metus šeima parduoda apie 60 tūkst. butelių šio gėrimo. Lietuva tapo ir pirmąja pačių Pacų pagaminto romo eksporto šalimi.
Bet ir tai dar ne viskas. „Mūsų verslas nėra vienalytis, mes turime keletą verslo sričių: tai cukraus gamyba, elektros tinklai, romo gamyba, finansinės paslaugos, kava. Visi šeimos nariai vienaip ar kitaip yra susiję su verslu, bet yra atsakingi už skirtingas sritis. Iš to ir atsiranda stabilumas, todėl mūsų šeimoje įprasta, kad vaikai ir anūkai nuo trylikos metų per mokyklos atostogas dirba kokioje nors šeimos įmonėje”, – Klaipėdos laikraščiui sakė kompanijos vadovas, 76-rių sulaukęs F.A.Pacas-Diazas.
Verslo valdyboje – visi penki vaikai – keturios dukros ir sūnus, jis pats ir žmona Julita (Chulita). Sūnus Alfredas atsakingas už pramoninę, žemės ūkio ir finansinę dalis. Jis taip pat ėmėsi romo gamybos ir dabar yra vykdomasis romo gamybos įmonės vadovas. Duktė Marija atsakinga už pardavimą ir rinkodarą bei ryšius su klientais. Kita duktė, Marcela, atsakinga už žmogiškuosius išteklius ir socialinės atsakomybės problemas. Dar viena Pacų duktė yra kulinarė ir virtuvės šefė, mokanti gurmaniškos virtuvės paslapčių. Jauniausia duktė – žurnalistė, rašanti laikraščiuose, žurnaluose šeimos tema. Gi Fernardo žmona rūpinasi šeima. Juk joje yra penki vaikai ir net 12 anūkų…
Kiekvienas šeimos gaminamas produktas pristatomas atskirame interneto puslapyje. Kavos verslui skirtame leidinyje „Perfect Daily Grind“ rašoma, kad lapkričio 12 d. pasaulio rinkoje augančios kavos kainos per devynerius metus pasiekė naujas aukštumas.
Ankstesniame šio leidinio numeryje buvo pristatoma Pacų kompanija ir jų auginamos „Pacamara“rūšies kavos pupelės. Straipsnyje rašoma, kad kavamedžių auginimo verslą šeima pradėjo dar XIX a., o pirmasis tuo užsiėmė Jose Rosa Pacas. Šeima plantaciją įkūrė Apaneko kalnuose ir iš pradžių augino „Bourbon“ veislės kavamedžius. Dabar šiuo verslu užsiima penkta Pacų karta.
„Pacamara“ rūšis buvo užregistruota Salvadoro kavos tyrimų institute (ISIC) 1958 m. Be jų į Lietuvą dar patenka Moka, Bernardina, Pacas de Pacas ir kitos rūšys.
Ko verti „nusidėjėliai“?
Šios kompanijos vadovas Fernandas Pacas (pilnas vardas – Fernando Alfredo De La Cruz Pacas Diaz) užsiima ne tik kavos auginimu, gamyba ir pardavimu. Jis yra Garbės konsulas San Salvadore. Konsulatas buvo atidarytas 2015 m. liepos 22 d. Diplomatiniai Lietuvos ir Salvadoro santykiai užmegzti 1999 metais. Lietuva Salvadore akredituotos ambasados neturi, o Lietuvai yra akredituota Salvadoro ambasada Stokholme.
Kaip minėjome, Pacų dinastijos palikimas – Pažaislio vienuolynas, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bei Šv. Teresės bažnyčios – primena didingą giminės praeitį. Šias vietas Fernandas nuo 2008 m. aplankė tris kartus, o 2016-aisiais į Lietuvą atvyko net aštuonių Pacų būrys.
Šiuos monumentalius architektūros paminklus aplankęs kartu su žmona Alfredas sakė: „Visada labai susijaudinu, kai nuvykstu į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, – ten palaidotas vienas iš mūsiškių, protėvio kapo akmenyje išraižyta „Čia guli nusidėjėlis“. Mums kiekvienas toks vizitas daug reiškia, nes esame nesididžiuojanti, kukli ir pamaldi šeima.“
Nuostabusis gėrimas
Anot verslo žurnalo „Forbes“, kasdien pasaulio gyventojai išgeria 2 mlrd. 250 mln. puodelių kavos. Šį tonizuojantį gėrimą nurungia tik grynas vanduo. Remiantis ne pelno siekiančios organizacijos „Global Exchange“ duomenimis, kava gaminama daugiau nei 50 šalių, o kavamedžių plantacijose dirba apie 25 mln. žmonių.
Brazilija daugiau nei 150 m. yra kavos eksporto lyderė, vidutiniškai per metus pagaminanti daugiau nei 2 mln. t kavos. Salvadoras eksportuoja 46.000 t kavos pupelių.
Beje, pagal „Forbes“ visai neseniai brangiausia kava buvo…Maskvoje. Leninas apsiverstų karste, jei sužinotų, kad praėjus 15-ai metų po komunizmo žlugimo kavos puodelis Maskvoje kainuoja brangiausiai pasaulyje, rašo JAV žurnalas. Maskvoje vidutinė kavos puodelio kaina, įskaitant ir aptarnavimą, sudaro 10,19 JAV dolerio. Tiesa, šiuo metu ji nukrito iki maždaug 5 dol. (arba 3,84 euro). Vis dėl to naujausiais duomenimis brangiausia kava Europoje – Danijoje (6,5 dol. arba 5,57 euro), rašoma asmeninių finansų tyrimų kompanijos „GOBankingRates“ tinklalapyje******.
Likusioje Europos dalyje kava nėra tokia brangi: Paryžiuje puodelis kainuoja 6,77 JAV dolerio, Atėnuose – 6,62 JAV dolerio, Tokijuje – apie 3 dol., gi Vilniuje – 2-3 eurai (skaičiuojant doleriais – apie 2,5-3,5 dol.)
Kofeino poreikį norintys patenkinti keliautojai pigiausiai kavos gali atsigerti Buenos Airėse, kur kavos puodelis kainuoja 2,03 JAV dolerio bei Johanesburge (2,36 JAV dolerio). Bet turbūt pigiausia kavos galima atsigerti Nigerijos mieste Lagose – čia jos puodelis kainuoja 0,55 euro.
Dar apie kavą ir kitką…
Jei norite gerą kavą paruošti namie, mūsų straipsnio herojus pataria pasirūpinti, kad vanduo, kurį naudosite, būtų švarus, be jokių priemaišų. Antras žingsnis – vandenį reikia pakaitinti iki 94C ir 12.5 g kavos „paskandinti“ 250 ml talpos puodelyje. Jis pabrėžia, kad kavą patariama plikyti ne ilgiau nei 4 min. Įprasta manyti, kad tinkamiausias laikas kavai yra ankstyvas rytas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus organizmas efektyviausiai pasisavina kofeiną 9.30–11.30 val.
Salvadoro plotas yra 21.000 kv. km (Lietuvos – daugiau nei 65.000 kv. km), atstumas nuo Vilniaus iki Salvadoro – beveik 10.000 km.
Atgal
