VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

06.04. L. Linkevičius: pasikeitus regioninio saugumo situacijai, būtina aptarti, kaip turi kisti Baltijos jūros valstybių tarybos veikla

Visavertis savitarpio pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas gali vykti, tik jei visos regionui priklausančios valstybės savo politiką grįs teisės viršenybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais, pažymėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Jūrmaloje, Latvijoje, vykusiame aukšto lygio susitikime Latvijos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) pabaigai pažymėti.

„Lietuva turi ilgas bendradarbiavimo su kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis tradicijas. išgyvenome kartais palankias, o kartais visai priešiškas geopolitines konfigūracijas, įvairius atvirumo ir bendradarbiavimo etapus. Susikūrus Baltijos jūros valstybių tarybai, ėmėmės spręsti aštrias politines, ekonomines, socialines problemas, skatinome rytinės ir vakarinės Baltijos jūros pakrančių integraciją. Mums pavyko ir greitai tapome regioninio bendradarbiavimo modeliu, kurio pavyzdžiu seka daugelis Europos regionų", - teigė L. Linkevičius.

Pasak ministro, regioninio saugumo ir bendradarbiavimo situacija pasikeitė dėl agresyvios Rusijos politikos, todėl būtina aptarti, kaip tokiomis sąlygomis gali toliau būti palaikomas regioninis bendradarbiavimas, kaip turi kisti Baltijos jūros valstybių tarybos veikla, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ministras L. Linkevičius taip pat iškėlė klausimą dėl Astravo atominės elektrinės (AE) projekto Baltarusijoje. „Tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų užtikrinimas įgyvendinant Astravo AE projektą yra viso regiono interesas. Raginame Baltarusiją užtikrinti skaidrumą bei atsakyti į visus keliamus klausimus, susijusius su AE projekto įgyvendinimu. Deja, pasigendame konstruktyvaus dialogo su Baltarusija šioje srityje”, – pažymėjo užsienio reikalų ministras. Susitikime kviestinio svečio teisėmis dalyvavo Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Olegas Kravčenko.

Susitikime buvo priimta Jūrmalos deklaracija, kuri patvirtina Baltijos jūros valstybių tarybos išskirtinį vaidmenį užtikrinant tarpvyriausybinį politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą regione. Joje teigiamai vertinamas BJVT įdirbis daugelyje tvariai regiono plėtrai svarbių sričių, taip pat kovojant su tokiomis aktualiausiomis problemomis, kaip prekyba žmonėmis, smurtas prieš vaikus, organizuotas nusikalstamumas.

Kartu buvo nuspręsta keisti BJVT veiklos principus, įgyvendinant BJVT reformą. Pagrindiniu principu turi tapti organizacijos veiklos lankstumas, atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes. Reformos gaires savo pirmininkavimo organizacijai metu rengė Latvija, toliau tobulins Danija, o įgyvendinimo imsis Lietuva, kuri pirmininkaus BJVT nuo 2020 metų liepos 1 dienos.

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi Europos Sąjunga.

Atgal