VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

12.29. Individualus Konstitucinis skundas – LVŽS spektaklis vertas rinkėjų dėmesio

V. Vilimas; R. Kupčinskas

LVŽS savo rinkiminėje programoje įsipareigojo:

• Atkursime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra Didinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą.
• Įtrauksime visuomenę į teisingumo vykdymą, įsteigdami tarėjų institutą.
• Vykdysime žmogaus teisių pažeidimų prevenciją.

Tai įsipareigojimai, kurių vykdymo Lietuvos visuomenė laukė ištisą ketvirtį amžiaus. Laukė ne veltui, nes valstybės dabarties ir ateities prognozės tragiškos.

Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje 2080 m. liks tik 1,65 mln. žmonių. Šito niekas nepaneigia. Visuomenės dėmesys kreipiamas tik į ekonomiką, finansus ir idėjas Lietuvai?!

Problemos sprendimas valdančiųjų rankose. Jie rinkiminės kampanijos metu aiškiai išreiškė požiūrį į susidariusią situaciją. Šis požiūris neabejotinai sutapo su rinkėjų nuomone. Situacija apibūdinama taip:

„...korupcija mūsų valstybėje tapo vėžiu. Prie šios ligos išplitimo daug prisidėjo visos valdžios partijos: socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ir neatsitiktinai jos savo sprendimais oficialiai niekada nepasmerkė savo veikėjų, įklimpusių į korupcinius nusikaltimus, nes tie veikėjai – bendros sistemos dalis.

Per 25-erius metus negalėdami pakęsti pažeminimo ir neteisybės Lietuvą paliko 800 tūkst. žmonių. Iš likusių čia apie 700 tūkst. gyvena žemiau skurdo ribos. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 900 žmonių. Ar tai ne tos išsikerojusios politinės korupcijos pasekmė?

Manau, tai jos „dėka“ žmonės bėga kitur, palikdami savo namus. Jos „dėka“ žmonės žudo kitus ir žudo save. Jos „dėka“ melas tapo tiesa“.

Čia Seimo narys P.Urbšys išsakė toli gražu dar ne visas negandas valstybėje, tačiau viena yra aišku: susiduriame su teisingumo problemomis, kurios lemia valstybės ateitį.

Iki šiol partijos savo rinkiminėse programose negailėjo pažadų rinkėjams pertvarkyti degradavusią Lietuvos teisinę sistemą demokratinių valstybių pavyzdžiu. Bet visa tai pažaduose ir likdavo. Atrodo, jų pavyzdžiu seka ir LVŽS, už kurią didelė dalis rinkėjų atidavė savo balsus. 

Pabandykime trumpai, nesigilindami į praeities teisinius niuansus, apie kuriuos ateityje teks kalbėti atskirai, susipažinti su esama situacija visa tai įspraudžiant į spektaklio rėmus.

Pirmasis veiksmas

Ketvirtadienį (pranešimas spaudai 2017-06-29 11:05:00) Parlamentui nepavyko įveikti pirmojo barjero keičiant Konstituciją ir įteisinant individualų skundą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni. Projektą palaikė visų frakcijų atstovai, balsuodami susilaikė septyni konservatoriai.

Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

Į šią nesėkmę ypač jautriai sureagavo KT pirmininkas. „Europoje liko tik kelios valstybės, neįtvirtinusios individualaus konstitucinio skundo. Deja, Lietuva vis dar viena iš jų“, – apgailestavo p. Žalimas.

Bet apie tai, kad Europoje liko tik viena valstybė, kur teismuose nėra visuomenės atstovų, p. Žalimas neužsimena?

Taip ir neaišku, kas paskatino valdančiąją koaliciją, užuot vykdžius LVŽS programą teisinės sistemos pertvarkos reikalu, imtis konstitucinio skundo idėjos, kurios programoje išvis nėra?

Priežastis aiškėja iš tolimesnės įvykių raidos.

Antrasis veiksmas

LVŽS lyderis keičia kursą. Jis bendradarbiauja su teisininkų bendruomene ir ruošia naują, patobulintą, Konstitucijos įstatymo pataisos projektą, kurį Seimui priėmus, Konstitucija suteiks teisę fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į KT bei ginti pažeistas teises.

Apie tai rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos pranešime žiniasklaidai. Atkartojami motyvai – taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, „Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, kur tiek piliečiai, tiek įmonės gali dėl savo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus ir logiškai užbaigti teisių, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, gynimą“, – teigia LVŽS pirmininkas.

Bet p. Ramūnas ir teisininkų bendruomenė pirmiausia turėtų žinoti teismų ir KT paskirtį, kuri atsispindi Konstitucijoje.

Čia 109 str. rašoma, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, o 102 str. teigiama, kad „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“.

Kitaip tariant, visi turi dirbti tai kas jiems priklauso.

Dabar susipažinkime kaip KT vykdo savo funkcijas.

Štai pavyzdys:

Seimas 1993 m. vasario 3 d. priima Konstitucinio Teismo įstatymą, kurio pirmojo straipsnio trečiojoje dalyje rašoma: „Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“.

Kas apie tai rašoma pagrindiniame įstatyme – Konstitucijoje? Čia teismas, bet ne Konstitucinis, minimas trijuose straipsniuose:

5 straipsnis (pirmoji dalis)
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

30 straipsnis (pirmoji dalis)
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

111 straipsnis (pirmoji dalis)
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Taigi, KT turėjo pripažinti įstatymą antikonstituciniu ir stabdyti jo galiojimą kreipdamasis į Aukščiausiąjį teismą dėl jo panaikinimo, nes Konstitucija nesuteikia KT teisės panaikinti antikonstitucinį įstatymą. Demokratinėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, antikonstitucinį įstatymą naikina teismas. 

Ką daro KT gavęs užklausimą šiuo reikalu, nuo antikonstitucinio įstatymo priėmimo praėjus 13 metų. 2006 m. birželio 6 d. nutaria, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas „Konstitucinis Teismas – teisminė institucija“ ir šio straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pasirašo Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius, Toma Birmontienė. Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Ramutė Ruškytė, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas, Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Taigi, po šio nutarimo Lietuvoje jau turime penkių pakopų teismus. Peršasi išvada, kad dėl KT galių praplėtimo neviešu būdu buvo derinta iš anksto. Matyt, tai buvo ir yra naudinga ne vien KT.

Vietoj epilogo

Dabar belieka išsiaiškinti, kodėl teisininkų bendruomenė, tame tarpe KT, taip suinteresuoti konstitucinio skundo įteisinimu pagrindiniame įstatyme. Į šį klausimą atsako E. Kūris, buvęs KT teisėjas ir jo pirmininkas. Jis deleguotas į Strasbūro teismą. Šiame teisme kaupiasi neproporcingai didelis bylų kiekis iš Lietuvos. Šito jis neslepia.

Štai ką jis teigia žurnale „Veidas“: „Jei individualus konstitucinis skundas pagaliau būtų įvestas, tai Europos Žmogaus Teisių Teisme, be abejo, būtų vertinama (gal su išlygomis, o gal ir ne, nelygu ką mes nustatytume) kaip nacionalinė teisinės gynybos priemonė, kurią turi išnaudoti pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Strasbūro teismą. Taip, KT darbo padaugėtų, tačiau daug ginčų galėtų būti išspręsta Lietuvoje ir jie nekeliautų į Strasbūrą...“

Be to p. Kūris užsimena ir apie jėgas, kurios trukdė įgyvendinti konstitucinio skundo idėją iki šiol, taip pat VEIDE.

„Kodėl ta idėja nebuvo įgyvendinta, galima būtų pasakoti labai ilgai. Individualaus konstitucinio skundo idėjos, 2006–2007 m. jau pradėtos įgyvendinti, užblokavimo istorija turi savo juoduosius didvyrius, o jie turėjo savo motyvų, anaiptol ne teisinių. Bet šiandien nebūtų labai produktyvu (nors nesakau, kad šiaip jau nenaudinga) gręžiotis atgal. Verčiau pabandyti grįžti prie šios idėjos ir ją pagaliau įgyvendinti“.

Kaip matome „juodieji didvyriai“ išaiškėjo po balsavimo Seime, tai 7 konservatoriai susilaikę balsuojant ir įstatymo idėja liko neįgyvendinta. Jie suprato, kad įteisinus konstitucinį skundą, piliečiams siekiantiems teisingumo Strasbūro teisme, prireiktų sunešioti dar vienas geležines klumpes Lietuvoje, kurias taip įkyriai siūlo buvę ir esantys KT vadovai ir teisininkų bendruomenė.

Kol kas Strasbūro teismas yra vienintelis atsvaras Lietuvos teismams, kuriais visuomenės pasitikėjimas vienas iš žemiausių ES. Nepasitikėjimo priežastis – teismai suformuoti totalitarinių valstybių pavyzdžiu – visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo. Viso to pasekmė – Valstybės degradacija.

Savo ruožtu matyti, kad LVŽS surado neplanuotą pakaitalą teisinės sistemos pertvarkai, t.y. šios problemos sprendimui renkasi savo pirmtakų išbandytą kelią.

O ką apie tai mano rinkėjai?

 

                                                

 

 

Atgal