VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

06.27. Atsinaujinusi „Atgimimo banga“ (4)

Lidija Veličkaitė

Ketvirtasis Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos „Atgimimo bangos“ renginys įvyko 2017 m. birželio 21 d. Nepriklausomybės aikštėje šalia Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų. Diena pasitaikė labai vėjuota, bet susirinkusių tai nebaugino. Dėl nenumatytų kliūčių pusvalandžiu vėlavęs renginys pradėtas giesme „Marija Marija“ ir Lietuvos himnu. Renginio programoje: 1. Dėl išsivaikščiojančios Lietuvos. 2. Kaimo naikinimas – smūgis baltų civilizacijai. 3. Paralyžiuota medicina ir vaistininkų biznis. 4. Dėl siūlymų naudoti nelietuviškas raides dokumentuose.

Kalba buvęs Vilniaus universiteto docentas Algirdas Šukys, iš dešinės - Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius

Pradėjęs renginį Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius  priminė jau praeitoje „Atgimimo bangoje“ kalbėjęs apie skausmingąjį Lietuvai ir pasauliui birželio mėnesį. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Molotovas ir Ribentropas pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą, pagal kurį Stalinas su Hitleriu sutarė pasidalinti Europą. 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija iš vakarų, 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga iš rytų užpuolė Lenkiją ir tų pačių metų rugsėjo 28 d. ją nugalėjo. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga įvedė į Lietuvą 150 tūkst. kariuomenę ir ją okupavo, 1941 m. birželio 14 d. pradėjo masinius žmonių trėmimus iš Lietuvos.  Fašistai su komunistais ruošėsi užkariauti pasaulį. Tačiau 1941 m. birželio 22 d. fašistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą.  Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, todėl, vykdant komunistinį ir fašistinį genocidą, buvo išžudyta apie 100 mln. žmonių. Lietuva neteko trečdalio savo tautos, patyrė apie 800 mlrd. JAV dolerių nuostolių ir 50 m. gyveno genocido sąlygomis. Tik 1988 – 1989 m. prasidėjęs Sąjūdis ir 1990 m. kovo 11-ąją paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė grąžino šalį į demokratinių valstybių tarpą.  Didžiųjų aukų atminimą pirmininkas pasiūlė pagerbti   tylos minute ir giesme „Marija Marija“.

Tema „Dėl išsivaikščiojančios Lietuvos“ kalbėjo buvęs Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas ir daugkartinis LR Seimo narys Rytas Kupčinskas. Jis priminė, kiek daug patriotiškai nusiteikusių žmonių ėjo į Sąjūdį, tikėjo teisingumu ir demokratija, tačiau šiandieną palieka Lietuvą. Ir kur yra priežastys? Ir atsako, jog jos glūdi nenumaldomai didėjančioje socialinėje atskirtyje ir niekaip neatsiranda sprendimų tas atskirtis mažinti. Vis didėjanti korupcija, nesuvaldomas biurokratijos siautėjimas, teisingumo nebuvimas dorai ir sąžiningai norėjusius dirbti lietuvius stumia iš darbo rinkos. Atsidūrę beviltiškoje padėtyje, žmonės palieka Lietuvą.

Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus atstovas, buvęs pirmos kadencijos (1990-1995 m.) Kauno m. deputatas Edmundas Rimkevičius klausė, kodėl mes, dalis visuomenės, nepaisydami lietaus, ar vėjo, turime rinktis gatvėje ir spręsti problemas. Tam yra visuomeninė žiniasklaida, pagaliau turime teisę kreiptis į valdžios atstovus. Tačiau dažnam iš mūsų kreipiantis į  tuos atstovus, gauname atsakymą su įdomiu prierašu – jei atsakymas netenkina, prašome kreiptis į teismą. Pasirodo, jei teismą ir laimėtum, valdininkas nenukentėtų, darbo neprarastų, nes jį saugo įstatymas. Tad E. Rimkevičius siūlo priimti įstatymą valdininkų savivalei pažaboti. 

Buvęs Vilniaus universiteto docentas Algirdas Šukys apgailestavo, kad  Lietuvos valdžios patikėjo laisvosios rinkos ir užsienio atstovais, jog privatizacija pakels gyvenimo lygį. Todėl buvo imtasi „šoko“ terapijos,   uždarinėjamos įmonės, sunaikintas didžiulis laivynas, kurį turėjome Klaipėdoje, viskas likviduota ir išparduota. Nors buvo siūloma, kad privatizuoti įmones tik tokiu atveju, jei ateinantis savininkas pateiks geresnę programą, negu buvusi valstybinė. A. Šukys klausė, kodėl mes negalime turėti valstybinio banko, valstybinių įmonių. Tada galėtume valstybinėmis lėšomis atkurti savo pramonę, žemės ūkį, bet to nedarome. Mūsų valdžia nesuinteresuota, nes yra nupirkta, o mes esame ekonominė kolonija. Turėtume tapti savo valstybės šeimininkais, tada atsirastų darbo vietų ir žmonės nebėgtų iš Lietuvos. 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius, kalbėdamas apie kaimo naikinimą, kaip smūgį baltų civilizacijai, teigė, kad baltų civilizacija Baltijos jūros pakrantėse jau buvo žinoma 5 tūkst. metų prieš Kristų. Tai, ką turime šiandieną, yra baltų civilizacijos palikimas, kuris daugiausia išlikęs kaimo vietovėse: sodybos, įvairūs statiniai, paminklai, akmens graviūros ir kita. Per pastaruosius 40-50 metų Lietuvoje  iš dokumentų jau yra išbraukta apie 10 tūkst. kaimo vietovių ir sodybų, jos visos turėjo senovės baltų pavadinimus. Birželio mėn. pradžioje LR Seime net buvo surengta konferencija - forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimo vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Pirmininkas pasiūlė prašyti LR Seimo surengti konferenciją apie baltų civilizaciją, kurią prisimena,  domisi ir gerbia pasaulio institutai, ir šiuolaikines aktualijas.

Dar vieną problemą įvardijo pirmininkas – per aukštas mūsų šaliai įvežamų vaistų kainas. Lietuvos žmonės priversti įsigyti  vaistus už pora, ar kelis kartus didesnę kainą, negu Europos Sąjungos šalyse. Nors dabartinis LR Seimas jau skiria nemažai dėmesio šiai problemai, tačiau  norisi greitesnio ir efektyvesnio sprendimo.

Ir pačia aktualiausia šių dienų problema, puolimu prieš valstybinę kalbą ir siūlymu asmenvardžius rašyti svetimomis raidėmis (nereikia klaidinti žmonių, neapsiribos 3 raidėmis, bet bus įvesta 130 raidžių),  kalbėjo dr. kalbininkas Kazimieras Garšva. Kaip tik šią dieną įvyko LR Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto posėdis, kuriame turėjo svarstyti piliečių iniciatyvinės grupės  „Talka už valstybinę kalbą“ projektą, tačiau jis pasiliko nuošalyje. Šios savaitės pradžioje vyriausybės vardu priimtas siūlymas dėl asmenvardžių rašymo kažkaip iškreiptai BNS spaudos centro ir laikraščio „Lietuvos žinios“ buvo pateiktos visuomenei. Dr. K. Garšva perskaitęs šį siūlymą, kuriame rašoma, kad dalies užsieniečių pavardės gali būti originaliai rašomos dokumentuose, bet nėra nė žodžio apie lenkiškų raidžių rašymą, kas buvo skelbiama spaudoje.

Dr. K. Garšva stebisi LR Seimo nariais, kurie dėl asmenvardžių rašybos remiasi 20 - čia  niekuo nepagrįstų nesąmonių. Kai dar nebuvo Lietuvos Respublikos ir lietuviškų mokyklų, žmonės rašė  taip, kaip juos išmokė rusiškose, ar lenkiškose mokyklose. Todėl nereikia tuo piktnaudžiauti, nes nuo to rašymo lietuvių tapatybė nepasikeitė. Dauguma kalbininkų, jų yra apie 60, nesiūlo jokių svetimų raidžių ir pasisako už tai, kad nereikia keisti nei abėcėlės, nei rašybos. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nereikėtų nei su peiliais vaikytis, nei kitaip ją spausti, nežiūrint į tai, kad LR Seimas moka jai atlyginimą. Dr. K. Garšva pataria Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, nors ją ir ant laužo vestų,  sakyti teisybę, nes ji tam ir sukurta. O teisybė yra paprasta -  lietuvių kalboje neatsirado jokio naujo garso. Dėl to nereikia nei vienos papildomos raidės.  Kas kita yra kitų šalių rašyba, kur  keliomis raidėmis tariamas vienas garsas.

Kalbininkui K. Garšvai keistai atrodo kai kurių Seimo narių dėl asmenvardžių rašybos kvailoki pasisakymai, nors jiems už tai plojama ir dar laikraščiuose pagiriama. Tuo tarpu kalbos specialistams visi kanalai užblokuoti, ar tai būtų BNS, ar DELFI portalas, ar dar kas nors.  LR Seimo nariai, duodami priesaiką, prisiekė gerbti Konstituciją, kurioje parašyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba (su 32 raidėmis), bet siūlydami svetimas raides jie  ją pažeidžia. Taip pat Seimo nariai prisiekė saugoti Lietuvos žemių vientisumą, tačiau kurdami teritorinę autonomiją,  remdamiesi okupacijų padariniais ir juos gaivindami kaip tik pažeidžia valstybės ir jos žemių vientisumą, kuria Krymo variantą. Pasižadėję tarnauti tėvynei ir demokratijai Seimo nariai užkiša specialistams burną ir šneka nesąmones. Todėl kalbininkas siūlo, kad būtų tiesiogiai tariamasi su Seimo komitetais, Seimo nariais, išklausyta specialistų nuomonė.

Prieš 50 m. K. Garšva įkūręs slaptą grupę Lietuvos Respublikai atkurti, bet net nesapnavęs, kad atkūrus valstybę nebeliks nei demokratijos ir dar bus bandymų tą valstybę sugriauti.

Užbaigdamas renginį Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius siūlė pasmerkti  LR Vyriausybės 2017 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą dėl vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškomis raidėmis, atmesti 70- ties Seimo narių  pateiktą gėdingą įstatymo projektą dėl nelietuviškų raidžių ir priimti piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“, surinkusios 70 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Taip pat siūloma pratęsti Seimo sesiją iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir parengti bei patvirtinti emigracijos mažinimo ir žmonių sugrąžinimo į Lietuvą planą.   Susirinkusieji vieningai pritarė  šiems ir anksčiau išsakytiems pasiūlymams.  Paruoštas pareiškimas bus išsiųstas Lietuvos valdžios atstovams. Su „Atgimimo Banga“ išsamiu reportažu galima susipažinti   JAV lietuvių internetiniame laikraštyje www.biciulyste.com. Sekantis renginys „Atgimimo banga“ įvyks liepos 5 d. Nepriklausomybės aikštėje šalia LR Seimo.

 

Atgal