Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas majoras Andrius Dilda teigia, kad siūlymams įvesti privalomą skiepijimąsi profesinės karo tarnybos atstovams karinė vadovybė neprieštarauja. 

Tie, kurie ginkluotųjų pajėgų vadą įvardija „grėsme nacionaliniam saugumui”, yra išdavikai…

Niekaip negalėdamas atsitraukti nuo praėjusią savaitę kilusio erzelio aukščiausiame valdžios Olimpe, staiga prisiminiau Biblijos žodžius „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”. Taigi – nesipuikuok, nesipyk, nesididžiuok turtais ir savo išmanumu, bet žinok, kad, grįžęs į Žemę, t.y. nulipęs nuo aukšto posto, tu gyvensi kaip ir visi kiti, kitaip sakant, vėl tapsi eiliniu piliečiu arba nereikšminga dulke.

"Geriau žvirblis rankoje, nei briedis miške" - vadovaudamiesi šiuo principu investuoja dauguma lietuvių. Didžiąją dalį (71%) savo finansinio turto lietuviai laiko jokios investicinės grąžos negeneruojančiuose grynuosiuose piniguose arba šiuo metu itin menką grąžą generuojančiuose bankų indėliuose (dėl žemų bazinių palūkanų normų) ir tik nedidelę dalį (8%) investuoja į vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, investicinius fondus ir pan.) ar kaupia (20%) pensijų bei draudimo fonduose (žr. grafiką). 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Ruth Sherman. Pokalbio metu, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, buvo aptarti susirūpinimą keliantys saugumo iššūkiai regione, Rusijos agresyvus elgesys kaimynystėje, situacija prie sienos su Baltarusija, taip pat kiti strateginės partnerystės bei tolesnio bendradarbiavimo klausimai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Portugalijos gynybos ministru Joao Gomesu Cravinho bei aptarė pastaruoju metu ypatingai intensyvų šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Pasak A. Anušausko, Lietuva ir Portugalija turi daug bendrų ir svarbių temų, kuriomis būtina diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų. „Esame dėkingi Portugalijai už nuolatinę paramą ir svarų indėlį į Baltijos regiono saugumo stiprinimą. Labai vertiname Portugalijos karių aktyvų buvimą Lietuvoje, ypač – indėlį į Baltijos oro policijos misiją ir jos tobulinimą. Portugalų dalyvavimas NATO saugumo užtikrinimo priemonėse siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo mūsų vienybę“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės dienos proga antradienį Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga karių rikiuotė. Jos metu sveikinimo žodį taręs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas padėkojo kariams ir už paramą suvaldant COVID-19 bei nelegalios migracijos krizes. „Šiandien dėkojame tiems, kurie yra pasiryžę paaukoti šiandieną dėl visų mūsų rytojaus. Turime kasdien nepamiršti, didžiuotis ir atiduoti pagarbą kariams, Lietuvos sūnums ir dukroms, kurie prisiekė saugoti ir ginti mus bei mūsų valstybę nuo įvairiausių grėsmių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako išgirdęs paneigimą iš Vokietijos kolegos Heiko Maaso , kad Berlynas svarsto galimybę iš Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašo išbraukti Baltarusijos oro bendrovę „Belavia“. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), penktadienį G. Landsbergis ir H. Maasas aptarė situaciją pasienyje ir sutarė, jog migracijos krizė turi būti sprendžiama europiniu, o ne dvišaliu lygmeniu

Vengrijos teisingumo ir Europos reikalų ministrė Judit Varga, praėjusį pirmadienį lankėsi Madride, kur ji susitiko su Ispanijos teisingumo ministru Pablo Zapatero, ir Juan González-Barba 

Kurdų regioninės vyriausybės Irako šiaurėje vadovas Masrouras Barzani teigia netikįs, kad tiek daug irako kurdų sprendimą išvykti į Baltarusiją lėmė ekonominė krizė ar stabilumo stygius. Vietoj to M. Barzani pareiškė, kad daugeliu iš šalies išvykusių kurdų pasinaudojo prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai. „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti“, – teigė M. Barzani. Tokius komentarus M. Barzani išsakė penktadienį, prieš Manamos saugumo dialogo konferenciją Bahreine. Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade.

Jau šį penktadienį startuojančioje „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ moksleiviai kviečiami gilinti įvairių mokslų žinias, tarp jų – ir politologijos. Rytų Europos studijų centro vadovas, VU TSPMI lektorius Linas Kojala, studentų išrinktas vienu mylimiausių Akademijos lektorių, moksleiviams suprantama kalbės apie dilemas, su kuriomis susiduria žmogaus teisėmis besirūpinantys pasaulio galingieji. 

Yra dvi baisiausios temos, kurios ligi šiol yra pūliuojanti istorijos žaizda.  

Prabėgo niūrios ir lietingos lapkričio pradžios šventės – Visi Šventieji ir Vėlinės arba amerikietiškai – helovinas. Beje, mūsų kalbininkai jį siūlo vadinti Vaiduoklių švente arba Šiurpnakčiu, o šiaip angliškai Halloween yra sudaryta iš „All Hallows’ Eve“ ir nereiškia ko nors baisaus, o tik „Visų Šventųjų vakarą“…

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje pirmadienį telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti.

Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pataisas. Seimo 2021 m. spalio 19 d. priimtas įstatymas numato galimybę steigti Seimo nuolatinio atstovo pareigybę ne tik Europos Parlamente, bet ir užsienio valstybėse.Prezidentas remia šio įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti Seimo bendradarbiavimą ne tik su Europos Parlamentu, bet ir su užsienio valstybėmis, tačiau pažymi, kad įstatymas neturi kelti abejonių dėl vieningai formuojamos Lietuvos užsienio politikos.

Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Vilijui Samuilai atvykus į Seulą, darbą pradeda Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Lietuvos Vyriausybė sprendimą steigti naują diplomatinę atstovybę Indijos ir Ramiojo vandenynų regione priėmė 2021 metų birželio 7 dieną. Oficialus ambasados Seule atidarymas planuojamas šių metų pabaigoje.

 Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis. Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.

Tarptautinėje parodoje „Expo 2020“ Lietuva šiemet prisistatė per tvarumo prizmę ir, remdamasi Lietuvos pozicionavimo užsienyje strategija „Co-Create“ („Atvira kurti kartu“), kvietė pasaulio šalis drauge kurti tvarią ateitį. Lietuvos nacionalinės dienos parodoje ašimi tapo Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumas, kuriame dalyvavo pusšimtis lyderiaujančių Lietuvos įmonių ir verslo atstovų. Vizito metu taip pat vyko verslo susitikimai skirti aptarti dvišalės prekybos ir investicijų galimybes.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio“. Šis Prezidento Gitano Nausėdos akibrokštas valdančiajai daugumai tapo praėjusios savaitės „topu“. Vyriausybė netiesiogiai buvo apkaltinta griaunanti jo iškeltą „gerovės valstybės“ sampratą ir apskritai sabotuojanti šalies vadovo iniciatyvas. Ką čia bepridursi? O mes ir nedarysime jokių išvadų, nes juk neturintys politinės patirties lyderiai juo labiau gali sau leisti šokiruojančią retoriką, kokia dažnai pasižymi seni politikos vilkai.

Pabėgėliai, nors jų vos per 4200 kirto sieną, baigia išbalansuoti ne tik Lietuvos ekonomiką, bet ir teisinę sistemą, supriešinti ją su Europos Sąjunga. Prieš šešerius metus, kai Europą užplūdo milijonas migrantų, o Lietuva sutiko priimti daugiau kaip 1000, mūsų pastangos atrodė tokios geranoriškos, kad Briuselis mus net pagyrė. Dabar gi jis Vilniui grasina… „Lengvų sprendimų nėra, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. – Turime atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų teisių ir tuo pačiu metu nepaversti savo šalies neteisėtų migrantų pereinamuoju kiemu. Tam, kad negyventume nežinioje, sprendimai dėl migrantų teisinės padėties turi būti aiškūs ir priimami kuo greičiau“.