Jau visą mėnesį trunka Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalas, kurio tarytum nėra. Jau visą mėnesį skamba pareiškimai iš aukščiausių tribūnų apie visišką pasitikėjimą VSD, departamentą tikrinusiomis Generaline prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuoširdžiai ir patriotiškai piktinamasi bandymais apjuodinti šias valstybės institucijas, mažne kasdien šaukiami eiliniai ir neeiliniai, vieši ir uždari posėdžiai, po kurių raportuojama, kad įstatymai nebuvo pažeisti, jokio skandalo nėra.

Prezidentas ir Vyriausybė turi griežtai reikalauti iš Lenkijos valdžios laikytis esminio ir pamatinio ES principo: laisvas paslaugų, prekių ir asmenų judėjimas Europos Sąjungos viduje. Suprantamas Lietuvos piliečių pasipiktinimas ir savo teisių reikalavimas, kurių negali užtikrinti nei Lenkijos, nei Lietuvos valdžios. Ne Lietuvos piliečius reikia kaltinti, o reikalauti, kad Lenkijos vyriausybė gerbtų žmonių teises ir vykdytų geros kaimynystės principus atitinkančią politiką. Geras pavyzdys – Vokietija, kuri supranta situacijos rimtumą ir padeda mūsų piliečiams saugiai pasiekti Lietuvą. Tai yra vakarietiškų vertybių gynimas.

- Rimti postūmiai agresijos prieš Ukrainą fronte. Trišalė kontakto grupė, kurią sudaro Ukraina, Rusija ir ESBO, prieš keletą dienų pasiekė svarbų susitarimą. Jo esmė - sukurti Patariamąją tarybą, kurią sudarytų Ukrainos ir okupuotų teritorijų atstovai (po dešimt iš kiekvienos pusės). Tai svarbu, nes faktiškai reiškia, jog Ukraina pripažįsta Donetsko ir Luhansko pseudorespublikų "politikus" kaip legitimius atstovus, su kuriais vedamos derybos. Be to, Kremlius save pastumia į šalį ir, greta Prancūzijos, Vokietijos ir ESBO, tampa "stebėtoju". Kijevas šešerius metus atsisakė derėtis, tačiau dabar žengia žingsnį, kuris gali išjudinti ledus; kils klausimas, ar ne Ukrainos strateginių interesų sąskaita (dėl to Kijeve jau vyko protestai). Patariamoji taryba turėtų siekti politinio konflikto sprendimo - Zelenskis anksčiau užsiminė, jog iki spalio tikisi surengti rinkimus okupuotose teritorijose. Akivaizdu, kad Ukrainos lyderis nori proveržio - tokio, kuris sustabdytų jo paties ir parlamento reitingų nuosmukį;

Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje, jos skrydis aplink Žemę 1963 m. nuvainikuotas visokiomis keistomis versijomis, pavyzdžiui, kad jai N. Chruščiovas iškėlė užduotį – skrydžio metu pagimdyti pirmą „kosminį“ vaiką…) savo kalbą Dūmos posėdyje baigė retoriniu klausimu: „kam mums, draugai, sukiotis ir gudrauti?“. Ji pasiūlė be jokių diskusijų ir skubotai pritarti V. Putino kadencijos pratęsimui po 2024 metų iki gyvos galvos…

Įsteigtai Krikščionių sąjungai ištaisius steigėjų sąrašuose padarytas technines klaidas bei patikslinus kitus dokumentus, Teisingumo ministerija patvirtino šios partijos įstatus, programą ir steigėjų sąrašą. Anksčiau Teisingumo ministerija buvo konstatavusi, kad partijos narių skaičius neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes dalies steigėjų sąraše esančių asmenų vardai ir pavardės nesutampa su Gyventojų registro duomenimis. Partijos steigimo dokumentai Teisingumo ministerijai buvo pateikti š. m. vasario 14 d. Ši ministerijos išvada suteikia teisę partiją registruoti Juridinių asmenų registre.

Žurnalistas visada turėtų būti kritiškai nusiteikęs specialiųjų tarnybų atžvilgiu. Iš principo. Bet yra atvejis - toks atvejis yra dabar - kai žurnalistas turi labai susimąstyti, ar jam kartais nepadarius išimties? Ypač, kai prieš žvalgybą stoja toks politinis nabagas kaip antilietuviško ekspertai.eu steigėjas ir bendrasavininkis (buvęs, esamas, nedidelis skirtumas).

Seimo valdyba išklausėme valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos  informaciją apie situaciją dėl koronaviruso. Džiugu, kad iš 226 mėginių daugiau naujų susirgimo atvejų Lietuvoje nenustatyta, tačiau nerimą kelia pasaulyje vis labiau plintantis koronavirusas, vis daugiau šalių imasi papildomų apsaugos priemonių. Turime būti atsakingi ne tik už save, bet ir už aplinkinius, įvertinti specialistų rekomendacijas.  

Su darbo vizitu Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos, JAV) viešintis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su JAV Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi). Susitikimo pokalbį Seimo Pirmininkas pradėjo padėka Jungtinėms Valstijoms už paramą nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kurio 30-metį švęsime kitą savaitę.

Kovo 2 dieną, pirmadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su darbo vizitu išvyksta į Vašingtoną (JAV). Šis vizitas vyksta kartu su Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkais bei Estijos parlamento atstovais, siekiant atkreipti Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesį į regiono problemas ir aktualijas. Vizito metu numatyti susitikimai su JAV Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi), JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų pirmininkais, Senato Užsienio reikalų ir Asignavimų komitetų pirmininkais, taip pat JAV Senato Baltijos draugų grupės pirmininkais.

Sakykite, ar jums nenusibodo visokios buvusios ir esamos sąjungos – SSRS, Europos Sąjunga, Eurazijos sąjunga, federalistų sąjunga ir t.t., įvairūs blokai, aljansai, organizacijos, fondai – NATO, Varšuvos sutarties organizacija, TVF ir PB, JTO, PPO ir pan.? Vieni pešasi su kitais, treti ant iširimo ribos, dar kiti nepajėgūs apginti ir apsiginti…

  Šiandien Rukloje Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitiko su Lietuvoje besilankančiu Lenkijos Generalinio štabo viršininku generolu Rajmundu Andrzejczaku (Rajmund Andrzejczak). Kariuomenių vadai aptarė Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotosios brigados afiliacijos prie NATO tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo klausimus, jiems taip pat buvo pristatyta NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veikla, turima kovinė technika bei ginkluotė.

Ministrų kabinetas sudarė Vyriausybės komisiją tautinių mažumų klausimams. Komisija koordinuos tautinių mažumų politiką, spręs kultūros, socialinės apsaugos, švietimo, ekonomikos, užsienio ir vidaus reikalų ir kitus klausimus.   Bus stiprinamas visų ministerijų, kitų atsakingų institucijų bendradarbiavimas formuojant ir koordinuojant valstybės politiką tautinių mažumų srityje. Papildomas dėmesys bus skiriamas kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities (Rusija) – lietuvių bendruomenių poreikiams plėtoti ryšius su Lietuva ir išsaugoti tautinę tapatybę

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 24–25 dienomis Ženevoje dalyvaus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 43-ojoje sesijoje ir lankysis tarptautinėse organizacijose. Kasmet pirmąją Žmogaus teisių tarybos pavasario sesijos savaitę vyksta aukšto lygio debatai, kuriuose Jungtinių Tautų valstybių narių atstovams suteikiama galimybė pateikti žmogaus teisių politikos gaires ir gerąsias praktikas. Lietuvai atstovaus ir kalbą sakys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pradedu suprasti, kodėl premjeras Saulius Skvernelis neskuba atleisti ministro J. Narkevičiaus. Tiesiog jis nepratęs keisti ministrų po vieną. Į Vyriausybės atnaujinimus premjeras ne kartą žvelgė kompleksiškai.

JAV karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir Baltijos regione yra stiprus Rusijos atgrasymo veiksnys, pažymėjo prezidentas Gitanas Nausėda Miuncheno saugumo konferencijoje surengtoje ekspertų diskusijoje „JAV karinės pajėgos Baltijos šalyse: atgrasymas ar provokacija“. „Be JAV ir kitų NATO sąjungininkių paramos negalėtume efektyviai atgrasyti Rusijos grėsmės. Mūsų geografinė padėtis ir geopolitinė situacija įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus resursus. Svarbu siekti, kad NATO pajėgos Lietuvoje būtų kuo aukštesnės parengties, nuolat apmokomos, kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis dalyvautų pratybose ir, prireikus, sulauktų greito pastiprinimo. Svarbiausia – efektyvaus atgrasymo neįsivaizduojame be JAV dalyvavimo“, – sakė Lietuvos vadovas diskusijos įžanginėje kalboje.

Absoliuti dauguma šiuolaikinių politikų kalba tik apie žmogaus gyvenimo sąlygas. Ateisime, duosime Jums pinigų. Dar daugiau pinigų ir dar daugiau pinigų. Arba mažiau jų atimsime, destis kokia kryptis atstovaujama – socialistinė ar liberali. Ir abi jos – materialistinės. Daug kalbama apie buitį, labai mažai – apie būtį. Vamzdžiai, šaligatviai, pilvas, papilvė ir kišenė.

Šūkis, pasirinktas besikuriančio Nacionalinio Susivienijimo, galbūt ne vieną privertė lengvai krūptelėti ar net pajusti atmetimo reakciją. Mano pirminis įspūdis, tiesa sakant, buvo gana neigiamas. Per radikalu. Per aštru. Kelia tiesiogines asociacijas su nevienareikšmiškai vertinama 1933 m. išleista to paties pavadinimo Jono Noreikos brošiūra, kurią nesunkiai galima rasti internete ir kuri, kaip žinia, atvirai ragino to meto lietuvius riboti bendrapiliečių žydų ekonominę veiklą ir perimti iniciatyvą prekyboje bei versluose, nors pats šūkio sumanytojas sakosi šios asociacijos išsyk ir neįžvelgęs... 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė Lietuvos bankų asociacijos teiginius apie tai, kad pinigų išgryninimo paslaugos neprieinamos 10 km atstumu tik keliose Lietuvos miškingose vietose, vadina visuomenę erzinančiu pareiškimu. „Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai, efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes – atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų, ypač rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis“, –sakė R. Budbergytė.

Vasario 12-13 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje (Belgija), kuriame bus aptartos NATO operacijos, taip pat gynybos ir atgrasymo stiprinimo priemonės.   Susitikime ypatingas dėmesys bus skiriamas NATO mokymo misijai Irake ir saugumo situacijai Artimuosiuose Rytuose aptarti. Atskira sesija bus skirta NATO operacijai Afganistane, kurioje taip pat dalyvaus ne NATO šalių, dalyvaujančių operacijoje, gynybos ministrai.

 Vasario 10 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešės Paryžiuje. Susitikimuose su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu-Ivu Le Drianu, prezidento atstovu, ambasadoriumi Pjeru Vimontu bei Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretore Ameli de Montalin planuojama aptarti Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius, abiejų šalių strateginės partnerystės tikslų įgyvendinimą, saugumo padėtį regione, Europos Sąjungos darbotvarkės aktualijas, pasikeisti nuomonėmis dėl padėties Rusijoje, Ukrainoje ir kitais aktualiais tarptautinės politikos klausimais.