Politika, aktualijos
06.17. Vyriausybė Seimui teikia naujos redakcijos Referendumo įstatymą
Vyriausybė nutarė Seimui teikti Teisingumo ministerijos rengtą naujos redakcijos Referendumo įstatymą. Šio įstatymo rengimo poreikis atsirado dėl to, kad Konstitucinis Teismas liepos 1 d. turėtų oficialiai paskelbti praėjusiais metais priimtą nutarimą, kuriuo praėjusioje Seimo kadencijoje priimtas Referendumo įstatymas dėl priėmimo tvarkos bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Pristatydama parengtą projektą, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kalbėjo, kad šiuo įstatymu pirmiausiai siekiama įgyvendinti KT nutarimą, o įstatymas daugiausiai grindžiamas šiuo metu galiojančiomis nuostatomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Eltos nuotr.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Eltos nuotr.
Visgi ministrė akcentavo, kad projekte numatyti ir tam tikri pokyčiai. Pirmiausiai, numatytas reikalavimas nepaprastosios padėties ar karantino įvedimo atveju, siekiant užtikrinti piliečių teisę saugiai dalyvauti referendume, jiems balsavimo vietoje suteikti reikiamas apsaugos priemones. Be to, projekte, siekiant užtikrinti balsavimo skaidrumą, numatyta prievolė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) viešai skelbti apie piliečių papirkinėjimo atvejus, kuriais siekta paveikti balsavimo rezultatus.
„Siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai skelbiami VRK interneto svetainėje, nurodant konkrečius papirkimą organizavusių asmenų duomenis, taip pat asmens duomenų skelbimo tikslą ir skelbimo laikotarpį", - Ministrų Kabineto posėdyje Referendumo įstatymo projektą pristatinėjo E. Dobrovolska.
Taip pat siūloma numatyti galimybę referendumuose balsuoti ir internetu. Visgi ši nuostata, pasak teisingumo ministrės, galėtų įsigalioti tik su sąlyga, kad Seimas priimtų atskirą internetinį balsavimą reglamentuojantį įstatymą.
„Įvedama, kad referendumas galėtų vykti ir internetiniu balsavimu, tačiau šios nuostatos įsigaliojimas siejamas su įstatymu, reglamentuojančiu balsavimo internetu įsigaliojimą. Kitaip tariant, jeigu Seimas nuspręstų, kad toks įstatymas atsiranda, atitinkamai ir referendumas galėtų vykti ir internetiniu būdu. Jeigu Seimas, bendrai tvariai žiūrėdamas į rinkimų teisę, nuspręstų, kad tokio įstatymo nereikia arba negalima jo kol kas priimti, šita nuostata būtų negaliojanti", - aiškino E. Dobrovolska.
Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad naujos redakcijos Referendumo įstatymo apskritai būtų nereikėję rengti, jeigu praėjusios kadencijos Seimo dauguma tuomet šį įstatymą būtų priėmusi pagal Konstitucijoje numatytus procedūrinius reikalavimus.
„Turbūt viso šito galėjo nebūti, jeigu Seimas nebūtų nusprendęs gudrauti ir priiminėti ne konstitucinio įstatymo naują redakciją, o paprastą įstatymą. Buvo akivaizdu, kad ši problema kils", - buvusią Seimo daugumą kritikavo premjerė, kartu paminėdama ir tai, kad KT, jos vertinimu, nepaliko itin daug laiko praėjusios kadencijos parlamentarų klaidoms ištaisyti.
„Aišku, gal Konstitucinio Teismo paliktas laikas įgyvendinimui nebūtinai buvo visiškai optimalus, turint mintyje rinkimus", - svarstė I. Šimonytė.
Atgal
