Politika, aktualijos
05.11. Principinga Lietuvos užsienio politika – dezinformacijos taikinys
Šių metų balandžio mėn. Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų. Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms.
Priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai. Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė LR Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23 – 25 d., mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams.
Vyr. srž. sp. I. Budzeikaitės nuotrauka
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinantys naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, jog granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
Taip pat reaguota į Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, Kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione.
Tarp balandžio mėn. eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
Atgal
