Politika, aktualijos
01.17. Ką žinome apie potencialų Merkel įpėdinį Arminą Laschetą ir jo užsienio politiką?
Linas Kojala
Politologas
Laschetas laikomas akivaizdžiausia Merkel politikos tąsa (kaip pernai pats sakė, "nematau reikalo atsisieti nuo penkiolikos sėkmingų metų"). Patyręs 59 metų Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras veikiausiai laikysis centristinės nuostatos, teigdamas, kad partija išlaiko lyderystę todėl, kad geba sutelkti tiek rinkėjus iš centro dešinės, tiek dalį iš centro kairės - ir tai vienintelis įmanomas kelias tokioje šalyje kaip Vokietija (kritikai, tokie kaip kitas kandidatas Merzas, bandytų atkirsti, jog tai reiškia savojo politinio identiteto niveliaciją).
Užsienio politikoje jis daug tiesioginio darbo patirties neturi, tad ir vėl, tikėtina, vadovausis Merkel pragmatizmu, dažnai - gal net technokratiškumu. Jam prijaučiantieji sakys, kad tęstinumas bei nuspėjamumas yra gerai, ypač globalios pandemijos sąlygomis; kritikai teigs, kad Vokietija ir toliau vengs aiškiau atliepti esmines geopolitines dilemas.
Be to, jo nuostatos Rusijos, galimai ir Kinijos atžvilgiu Baltijos šalims kels klausimų.
Laschetas palaiko tradicinę transatlantinių santykių trajektoriją, taip pat - ES plėtrą (į Vakarų Balkanus), o tai atliepia svarbius Vidurio ir Rytų Europos interesus. Kita vertus, jis ne taip seniai teigė, jog reikia ieškoti sąlyčio taškų su Kremliumi. Sektinu pavyzdžiu laiko aštunto dešimtmečio Vakarų Vokietijos Rytų politiką, kuomet pavyko (kažkiek) susikalbėti net su totalitarine Sovietų Sąjunga (neretai kalbėdamas apie Rusiją jis pabrėžia istorinį sovietų vaidmenį Vokietijos suvienijime).
Taigi, Lascheto siektinas kelias veikiausiai bus gana tradiciškas: sankcijos ir retorinė kritika Kremliui dėl agresijų Ukrainoje ir kitur, bet tuo pačiu noras išlaikyti ekonominį bendradarbiavimą. Tiesa, jis gali būti kiek daugiau linkęs į antrąjį dėmenį nei Merkel: kadaise Laschetas kritikavo "anti-Putinišką populizmą" (yra abejojęs dėl JK pateiktų įrodymų ir "primesto NATO solidarumo" po Skripalių nuodijimo). Laschetas remia ir Nord Stream 2 projektą.
Kita vertus, potencialas reikšmingiems pokyčiams Vokietijos užsienio politikoje yra nedidelis. Jaučiama, kad būsimasis politinis lyderis bus linkęs koncentruotis į vidaus politiką. Net nėra aišku, ar jis bus pretendentas į kanclerius (CDU šį klausimą dar svarstys ateityje, veikiausiai atidžiai žvelgdami į pandeminę situaciją ir to poveikį atskirų politikų asmeniniams reitingams).
Kitas svarbus veiksnys - kas galėtų su CDU sudaryti valdančiąją koaliciją (tikėtina, jog gerai pasirodę rinkimuose CDU vienysis nebe su socdemais, o su Žaliaisiais, o tai užsienio politikoje atvers potencialą naujiems akcentams: nuo žmogaus teisių dėmens išryškinimo iki kritikos Nord Stream 2 ne per geopolitinį, o ekologinį aspektą).
Atgal
