Politika, aktualijos
12.19. Atvira, reali, teisinga politika. Būdvardžių laipsniavimas – jokia politika, tai gramatika
Kotryna Minkevičiūtė
Martinas Kraftas
Mes nežinome, kiek tas Kauno r. tarybos narys turi žvėrelių, kiek moka mokesčių, koks milijonierius, dešimtinis, šimtinis ar tūkstantinis, bet jis savo pelną investuoja į nekilnojamąjį turtą, perka žemę, kur galbūt bus koks nors projektas. Taip politikas vietinius čiabuvius veja nuo žemės.
O tuo metu tuose kaimuose, kuriuos minėjome, yra dar gyventojų čiabuvių (baigia išmirti), kuriems negrąžinta žemė. Ir tai daro Kauno rajono taryba, kurios narys jis yra. Tas žvėrelių augintojas. Įsidėmėjome vieną atvejį, kur žemei pasiglemžti pasitelkta daug kartų išmėginta schema: kažkoks tipas ima reikšti pretenzijas į čiabuvės žemę, pradeda teismo procesus. Tai tipiškas žmonių nuo žemės nuvarymo, Anglijoje vadinto aptvėrimais, Rusijoje kolchozais, mechanizmas. Vienas iš mechanizmų (kiti – kaimo žmonių alkoholizavimas, socialinės, taip pat juridinės, pagalbos neteikimas, psichinės sveikatos griovimas ir pan.). Tai netvarka, kuri užkoduota kaip esanti normali teisinėje valstybėje. Tai korupcija, bet užkoduota kaip gėris, ir visi tyli. Čia nėra jokios politikos (kai tyli, kai nereaguoja, kai nieko nedaro).
Vaizdelis penktas, koncentruotai parodantis padėtį mūsų valstybėje. Šių metų pradžioje televizija viena eilute ir tik vieną kartą pranešė, kad iš muitinės sandėlio, kurį saugo sienų apsauga, pavogta 550 dėžių kontrabandinių cigarečių. Paskui niekas apie tai nekalbėjo. Bet mums, daug laiko praleidžiantiems Vokietijoje, tai padarė įspūdį, kad toks kiekis cigarečių taip prastai saugojamas, nes palyginimui žinome atvejį, kai saugoma geriau, ir tai visai paprasta. Viename Kauno r. kaime gyvena verslininkė, kuri turi arklių, o juos gano elektroninis piemuo. Tas piemuo maitinimas elektra iš akumuliatoriaus. Smulkioji verslininkė susidūrė su plėšikais, kurie vis vogė tuos akumuliatorius, matyt, jie tinka ir automobiliui ar brakonieriams žvejybai. Ponia nupirko elektroninę GPS blakę (60 eurų), pridėjo prie to akumuliatoriaus, ir ta blakė jai į mobilųjį pranešė, kad akumuliatorius jau vagiamas. Atvažiavo penki policijos ekipažai ir vagilį pagavo. Tai kodėl taip negalėjo padaryti (didelio vagies negaudė) galinga institucija, dar Biblijoje taikliu žodžiu įamžinta kaip turinti gilias korupcijos tradicijas.
Verslininkės arklius gano elektroninis piemuo
Vagilis (akumuliatoriaus) jau sėdi, o kur ta 550 kontrabanda, ar surasta, ar pateko į nelegalius tabako pardavimo tinklus (kurie kaimuose ir miestuose veikia kaip šveicariški laikrodžiai), tikimės sužinoti iš Ko Nors, mes juk valstybės laikraštis.
Landsbergio revoliucijos pradžioje Lietuvos aidas, tada buvęs valstybės laikraštis, išspausdino Narcizo Rasimavičiaus tekstą, kuriame teisininkas, atrodo, kaip reta doras (kur jis dabar, kur mūsų Narcizai, kur mūsų Rasimavičiai?), rašė:
,,KUO gi skiriasi šiandieninė Lietuvos būklė nuo Latvijos ir Estijos? Ten liovėsi veikę rusiškų socialistinių įstatymų latviški ir estiški variantai. Ten atstatyta vakarietiška teisė. Taigi yra bazė ir vakarietiškai visuomenei atkurti ir vakarietiškiems žmonių tarpusavio santykiams atsirasti. O svarbiausia – nuosavybės neliečiamumas. (Ne turto, kaip nori mūsų Prezidentas, o nuosavybės.)“
„Argi Jis (pilietis – LA pastaba) nesuprastų, kad jeigu nesiseka kovoti su reketininkais, tai visų pirma reikia įvesti tvarką pas tuos, kurie kovoja, o ne priiminėti visą Lietuvą pajuokai išstatančius įstatymus apie tai, apie ką latviai ir estai net užsiminti nenori. Yra įstatymai ir jie turi veikti. Jeigu neveikia, tai keičia vidaus reikalų ministrą, prokurorus, policijos vadus, o ne požiūrį į žmogaus teises. Argi vakarietis žmogus nebūtų supratęs, kuo skiriasi pasiglemžtas turtas nuo nuosavybės, t.y. turto, įsigyto pagal įstatymą, argi jis nebūtų deklaravęs to turto, kad visi pamatytų, jog jis įsigytas teisėtai, todėl laikomas nuosavybe ir todėl Konstitucijos šventai saugomas.“
,,Paklauskite, ar ten (Estijoje) reikia ginčytis, kam priklauso žemė ar pastatai. Pateikei nuosavybės dokumentus ir grąžinama. Gal dėl to Latvijos ir Estijos kaimo žmonės pavirto bežemiais ir šie kraštai, (...) atsiliko nuo Lietuvos. Šiandien ir vaikui aišku, kad kuo toliau, tuo labiau atsilieka Lietuva.(...) Įsivedus suvalkietišką (dar Napoleono duotą ... LA pastaba) ar latvišką civilinį kodeksą, visiems pasidarys aiškiau, kad ne kiekvienas valdomas turtas yra nuosavybė, todėl ir reikia jį deklaruoti, kad būtų galima aptikti vagį. Bet ne, šiandien valdininkai vagišių pusėje.
Tai buvo parašyta ir išspausdinta LA 1994 m. vasario 9 d. (LA, 27 Nr.). Iki šiol nieko nepadaryta, o Seimas giriasi, kad išleido tūkstančius įstatymų ir jų pataisų. Narcizas Rasimavičius mokė, kaip reikia statyti valstybę. Valstybę reikia pastatyti, sutverti gyvenimo koordinates, kurioje galima oriai gyventi. Iki šiol šitai nepadaryta. Tai kaip galima kurti gerovės valstybę, kai dominuoja principas, kad vagių brigadininkas – ne vagis. Ir kodėl Europos Sąjunga, mūsų motina ir gynėja nuo Rusijos, reikalauja teisės viršenybės iš tų, kur dar vakarietiška teisė neatkurta? Tai klausimas vertas 64 tūkst. dolerių.
Kam politikai gramatika?
Ne, ne visi muitininkai ir politikai tyli (apie tylą žr. aukščiau). Aną savaitę per LRT kalbėjo nueinanti nuo scenos politikė. Simpatiška, kaip žmogus, kaip daktarė, bet kaip politikė kalbėjo kodais. Sakė, kad Lietuva per trisdešimt metų labai pasikeitė į gerąją pusę. Kaip žinoma, pradinių klasių geometrijos koordinačių (AB susikerta su CD ir taškas) sistemoje yra dvi pusės, dešinėje – Vakarai, kairėje – Rusija. Ponia nepaaiškino, kodėl ji tiek dirbo, tiek metų ir taip sunkiai, ir nė kiek neatitraukė Lietuvos nuo tų gyvenimo srovių ir formų, kurios dominuoja Rusijoje. Nueidama nuo politikos sakė, kad dabar, kai į valdžią atėjo profesoriaus Landsbergio anūkas, bus nauja politinė kultūra. Deja, politinė kultūra buvo tik tais trumpais metais, meteliais, kai valdė pats profesorius, nes jis buvo tikras politikas ir turėjo atvirą ir realią politiką (tai nereiškė, kad slaptai nežaidė šachmatais). Taigi neturime politinės kultūros tradicijos, vis dar laikomės bolševikinės menševikų – bolševikų konfrontacijos taisyklių ir metodų. Paskui, valdant liberalams, kurie vadinosi ir socialliberalais, sąjūdžiu, konservatoriais socialdemokratais ir socialdemokratais konservatoriais, darbo partija ir t.t. ir kitaip, susiformavo oligarchų kultūra, kuriems viskas leidžiama: ne tik seksualinė įvairovė, tai šiaip sau žmonėms netrukdo, bet ir totalus neatsakingumas, kai nemoka mokesčių, kai biudžetas – kaip Šagrenės oda (dėl to nebus laboratorijų žvėrelių virusui nustatyti). Įdomiausia, kodėl toks kultūringas dešinysis Seimas, kurio atstovė išėjo namo, nesutvarkė finansų taip, kad ir turtingieji mokėtų mokesčius (kaip Airijoje, kur premjeras homoseksualus) – kad būtų taip, kad visi, taip pat ir turtingieji, ne tik daktarai, mokslininkai ir policininkai, trečdalį savo atlyginimo ar asmeninių pajamų atiduotų į biudžetą. Mokytoja, gaunanti 1800 eurų, septynis šimtus moka mokesčių, o su PVM parduotuvėje dar daugiau. O kapitalo turėtojas, koks sūrių ar runkelių žvaigždžių direktorius ar savininkas, gaunantis per mėnesį 100 tūkstančių eurų, apsiformina savo firmos konsultantu 0,1 etato ir moka mažai, o savo asmeninį biudžetą, tuos 100 tūkstančių, gauna per dividendus, kurie neapmokestinami. (Ir dar teisinasi, matyt, net nemanydamas, kad nevisi tokie kvaili, kad patikėtų postringavimais, jog jis įdarbinęs tiek daug žmonių, tiek gera darąs žmonėms, ir tie žmonės moka į biudžetą milijonus). Bet juk tai neužkoduotas melas: tie žmonės, kurie dirba jo įmonėse, kuria savo sveikatos ir savo gyvenimo kaina pridėtinę vertę, kurią jis pasisavina, atkuria įdėtą kapitalą. Tai tokius reikia gerbti, sudarant sąlygas gyventi kaip žmonėms. Bet mūsų įstatymai įteisina plėšimą, nes nėra nustatytas apmokėjimo už darbo valandą minimumas (Australijoje – 23 doleriai, Šveicarijoje – 25 JAV doleriai, JAV – nuo 7,5 iki 15 dolerių ir t.t). Tokia mūsų teisinė valstybė. Ir tai vadinasi „vsio zakonno“.
Vietiniai čiabuviai vejami nuo žemės
Bet kuo toks kapitalo turėtojas, kaip Lietuvos pilietis, skiriasi nuo mokytojos, kurią su mikrofonu dar ir LRT persekioja? Ir ar žino ta simpatiška, dabar jau sena, Seimo narė, kad mokesčiai pagal turto, kad jį įteisintų kaip nuosavybę, dydį mokami Anglijoje nuo 1379 metų?
Langas
Taigi, Seimo narė nueidama sakė, kad dabar, kai atėjo liberalai, bus nauja politinė kultūra. O to pokalbio vedėja, LRT, patikslino: „Ir kita politinė moralė“. Tai veidmainystė, nes politinės moralės negali būti ten, kur nėra politikos, kai koduojama gramatikos ir kitais kodais.
Politinė moralė Lietuvoje, kaip ir kitur, kur tai seniai įgyvendinta, turi būti, atvirai, matuojama skaičiais: jeigu žudosi daugiausia pasaulyje, jeigu pabėgo nuo skurdo ir neteisybių milijonas gyventojų, prarasta daugiau negu per visas okupacijas ir deportacijas, tai apie kokią moralę galim kalbėti, jeigu nėra politikos kaip iš tos aklavietės išeiti? Ir kodėl iš viso tai nelaikoma aklaviete? Galima tik kalbėti apie išvirkščią tokios moralės kodą ar komunikaciją, kai politikai imasi gramatikos. Pas mus BVP perskirstymas per biudžetą ydingas, ir tai pagrindinė visų bėdų priežastis, bet apie tai niekas nekalba, nuduoda, kad nemoka apskaičiuoti procento.
Štai po rinkimų prezidentė Dalia Grybauskaitė, LA galva, geriausia iš visų buvusių prezidentų (bet ir jai pritrūko dvasios įvykdyti pažadą apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nors žadėjo), pasakė taip apie liberalizmo pergalę: „Tai geriausia, kas galėjo Lietuvai nutikti“. Deja, tai ne politika, tai gramatika, tuščias būdvardžio laipsniavimas. Gal atodūsis, kad nereiks atsakyti, tiems, kurie tada bevaldydami sukūrė tokią situaciją, kai valstybė lyg ir failed, lyg prarasta. Nes niekaip žmonės nejaučia, kad jie turi įtakos priimanti sprendimus.
Iš muitinės sandėlio buvo pavogtos cigaretės
Juk taip ne kartą buvo nutikę, kad būtų taip, kaip jau buvo. T.y., kad ir toliau oligarchams niekas netrukdytų engti žmonių. Prieš dešimtmetį, kai Lietuvos BVP buvo 55 mlrd. JAV dolerių, Lietuvos biudžetas buvo 10 mlrd. dolerių (tada Lietuvą valdė Kirkilas ir Adamkus), o Airijos, tais metais, kai jos BVP buvo toks pat, irgi 55 mlrd. dolerių, Airijos biudžetas buvo 20 mlrd. dolerių. Tai ar gali šitie politikai, kurie nieko neveikė, tik švaistėsi politikos kodais, pretenduoti į asmenybės kultą?
Lietuva, jos valdžia kaip Rusija smaugia savo gyventojus skurdu, kai kuriems sluoksniams teikia ,,afirmative action“, mokesčių nerenka, o ima paskolas ir jas perpumpuoja tiems patiems turtingiesiems, kad jie dar būtų turtingesni, taip krauna naštą ateities kartoms, kad jos neturėtų ateities. (Dabar vėl ruošiasi daryti tą patį su ES pinigais, skirtais virusui sutramdyti.) Štai kodėl Lietuvos švietimas atsilikęs, štai kodėl jos policininkai nepatikimi, teisėjai užsiima korupcija ir juos tenka atleisti, gaila tokių gerų teisėjų. Korupcija tapo ekonomikos pastoliais ir Lietuvos politinė klasė, suaugusi su verslu, su juo nesitaria, kad šitie pastoliai nors kiek būtų apardyti.
Vienas, buvęs jaunas, Lietuvos aido darbuotojas parašė knygą apie Pravieniškių mafiją. Aną dieną per televiziją, ne LRT, pasakė, kad nuo to laiko, kai parašė, ten niekas nepasikeitė. Mūsų, LA, šaltiniais patvirtina, kad tai absoliuti tiesa. Dabar tas vaikinas, buvęs mūsų darbuotojas, jau suaugęs, parašė dar vieną -- apie policiją. Kaip policininkai susibūrė į gaują, iš viso 20 žmonių, ir prekiavo narkotikais. Jie buvo demaskuoti, bet iki šiol nė vienas jų nenuteistas. Gaila ir šitų policininkų ir šiaip sau žmonių, kurie kenčia nuo narkotikų, ir to buvusio LA darbininko, kad rašo, o dėl to niekas nesikeičia. Tai dar vienas verslas, kuris funkcionuoja tuščiai, kaip beprasmis žaidimas, kaip žaidimas, anot rusų v liubov nedoroguju, su gumine lėle, nes mūsų politinė klasė nesiliauja kreipti gyvenimo sroves į pašalius, į savivalę, ir ją koduoja, pasitelkdama gramatiką ir kitas knygas, kaip globalų gėrį.
Keista, kad Europos Sąjunga tą pakenčia. Ir kodėl niekas nemato fiasko, kurį patyrė globalizacija, kai guminė lėlė užkoduojam kaip natūralus padaras ir savo piliečiams liepia su ja mylėtis ir apturėti mechanišką malonumą.
Atgal
