Politika, aktualijos
11.01. Pabudome kitokioje Lietuvoje
Česlovas Iškauskas
Praėjus šimtui metų nuo Steigiamojo Seimo štai ir turime 13-ąją Lietuvos žmonių atstovybę. “Velnio tuzinas” kelia įtarimų, kad naujas dešiniųjų parlamentas patirs daug galvos skausmo dėl antrosios koronaviruso bangos, kaip ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per 2008-2009 m. ekonominę krizę.
Su kuo teks obuoliauti? Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė ir Aušrinė Armonaitė. 15min nuotr.
O kaip tik šiuo valdžios pasikeitimo metu – dar vienas nemalonus akcentas: užsikrėtus vienam Seimo nariui, “valstiečiui” Valerijui Simulikui, dalis senojo Seimo turės izoliuotis.
Su kuo teks obuoliauti?
Tačiau politikai turi būti atsparūs visoms negandoms, netgi netikėtiems pralaimėjimams, kokį patyrė LLRA-KŠS jau pirmame rinkimų ture arba “bebrais” pravardžiuojami socdemai, kurių dauguma pagaliau krims rupią pensininko duoną.
Taigi, žiūrime, ką turime.
Jau po pirmo turo buvo aišku, kad naujasis Seimas nesulaikomai krypsta į dešinę. Dabar TS-KDP turi 50 mandatų ir parlamente turės paprastąją daugumą. Bet jos neužtektų, jeigu “valstiečiai” su 32 Seimo nariais susivienytų į galingą opoziciją. Tačiau konservatoriai dar gerokai prieš rinkimus tikėjosi sudaryti daugumą su liberaliosiomis partijomis, ir štai nekyla abejonių, kad kartu su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu jie turės 74 vietas Seime, o tai jau lemiama jėga, priiminėjant įstatymus.
Kauno miesto teatras, kuriame 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį rinkosi Steigiamasis Seimas
Per antrojo turo naktį Ramūnas Karbauskis ramiai pripažino pralaimėjęs, tačiau puolė girtis per ketverius metus padaręs tik gerus darbus. Jis įsižeidė, kai žurnalistė paklausė, o kokios gi buvo padarytos klaidos, gal per daug draudimų…
Nugalėtųjų laukia ne ką lengvesnis darbas – susitarti dėl koalicijos. Iš principo ji aiški, nes nei ambicingoji Aušrinė Armonaitė, nei politikos vilkas Eugenijus Gentvilas kito pasirinkimo neturi. Jie gi nesijungtų su Darbo partija (10 mandatų) ar abiem socialdemokratų flangais (abu iškovojo 16 mandatų). Tad Gabrieliaus Landsbergio dešinieji partneriams diktuos sąlygas.
Beje, prie valdančiųjų gali prisijungti keletas save iškėlusių politikų, tokių, kaip Vytautas Bakas. Viktoras Uspaskichas teigia, kad jo Darbo partija neatmestų bet kokių dešiniųjų pasiūlymų. Tačiau politologai perspėja, kartodami seną patarlę: “su velniu neik obuoliauti”…
Nors koalicija jau aiški, bus trinties dėl postų – tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad ir čia sąlygas diktuos konservatoriai. Kita vertus, kaip pavyks suderinti partijų programines nuostatas, nes, pavyzdžiui, Laisvės partija siekia kanapių dekriminalizavimo, panaikinti keletą draudimų, įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, keisto kovos su COVID-19 planus ir kt. Ar viskam pritars TS-KDP frakcija, kurios gretose liko net 32 senojo parlamento atstovų?
Intrigą sukūrė…Popiežius
Ko gero, šiandien ypač sėkmingu šuoliu labiausiai džiaugiasi Laisvės partija, laimėjusi 11 mandatų. Ir ne tik rinkimų rezultatais, netikėta galimybe patekti į valdančiąją koaliciją, bet ir kai kurias jos programines nuostatas parėmusiu Popiežiumi. Sakytum, kad A. Armonaitė pati paprašė šv. Tėvo, jog šis ją pašlakstytų genderiniu vandenėliu…
Kas netingi, išmano ar ne, ar supranta popiežiaus Pranciškaus tezę apie pritarimą tos pačios lyties civilinei parnerystei ar tik spėlioja, puolė komentuoti, diskutuoti, smerkti ar girti. Niekas per daug nesigilino, kad šv. Tėvas jau seniai kalba apie CIVILINĘ tokių porų sąjungą, tai yra, tradicinės ar netradicinės orientacijos žmogus turi teisę kaip lygus su lygiu gyventi šeimose, nebūti diskriminuojamas, gerbiamas visuomenėje. Tai atitinka Bažnyčios kanonus.
O štai Laisvės partijos ideologai ir homoseksualų bendruomenė netveria džiaugsmu. Jie šaukia apie “gėjams brėkštantį naują rytą” ir cituoja savo interesų gynėją jėzuitų kunigą, žurnalo “America” kultūros skyriaus redaktorių Jamesą Martiną (jo knyga “Jėzuitų patarimai visiems gyvenimo atvejams” lietuvių kalba išleista 2014 m.), kuris popiežiaus komentarus pavadino „bažnyčios paramos LGBT bendruomenei dideliu žingsniu“.
Bet šv. Tėvo žodžių Vatikanas iššifruoti neskuba, o gal ir nesiruošia. Tad mūsų kunigams tenka suktis patiems. Galų gale Lietuvos vyskupų konferencija išplatino pranešimą, kuriame taip pat sakoma, jog “Popiežiaus mintys apie būtinybę neatstumti homoseksualių asmenų atspindi nuolatinį Šv. Tėvo norą padėti asmenims, atsidūrusiems sunkiose situacijose. Bažnyčios nariai kviečiami, nepažeidžiant tikėjimo ir Bažnyčios mokymo, jautriai ir neabejingai pažvelgti į tuos mūsų bendrabūvio atvejus, kurie reikalauja įsiklausymo ir supratimo.”
Atgal
