Na, bent jau įvyko kažkas panašaus į tikrus debatus.

 

Šį sykį Donaldo Trumpo ir Joe Bideno diskusijos eiga buvo daug ramesnė; abu kandidatai turėjo laiko pasisakyti be oponento replikų (prie to, žinoma, prisidėjo įžanginių pasisakymų metu išjungti mikrofonai). Ko gero, net ir Trumpas nematė naudos iš dar vieno chaotiško pasirodymo.

 

- PANDEMIJA. Daug dėmesio skirta šiai temai, Trumpui akcentuojant, kad blogiausia jau praeityje, o savaičių bėgyje tikimasi turėti vakciną. Bidenas atkirtinėjo, jog specialistai tokiu optimizmu netrykšta, o ir anksčiau Trumpas yra skambiai "pabaigęs" virusą (pvz., teigdamas, jog iki Velykų jo nebeliks). Trumpas atkirto, jog karantino metu savo namų rūsyje didžiąją laiko dalį praleidęs oponentas nebūtų pajėgus kovoti su problema, nes slėptis negalima. Akivaizdu, jog Bidenas daug repetavo, ir po panašių Trumpo atakų stengdavosi kreiptis tiesiai į TV kamerą bei akcentuoti, jog šaliai reikia naujos krypties. 

 

- SVEIKATOS APSAUGA. Trumpui, lyginant su 2016-aisiais, dabar sudėtingiau, nes tenka ginti ketverių metų darbo rezultatus. Pavyzdžiui, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą, Trumpas kritikuoja dar Obamos laikų sprendimus, tačiau per beveik ketverius metus jo administracija esminės reformos neįgyvendino (sprendimą dėl dabar galiojančios sistemos atitikimo Konstitucijai turės priimti Aukščiausiasis Teismas). Tą veikiausiai lemia ir aplinkybė, kad dalis Respublikonų partijos atstovų Kongrese iš tiesų nelabai nori atsikratyti dabar veikiančios sistemos, nes didelei daliai amerikiečių tai reikštų situacijos pablogėjimą. 

 

- EKONOMIKA. Panašiai kaip su sveikatos apsauga, Trumpui taip pat teko aiškintis dėl ekonomikos gelbėjimo plano - kodėl Respublikonai ir Demokratai pastaruoju metu nesusitaria, koks turėtų būti antrasis ekonomikos stimuliavimo paketas. Vėlgi, būti versle ir kritikuoti politinį elitą yra viena, kalbėti iš Baltųjų rūmų šeimininko perspektyvos - visai kas kita.

 

- ATKIRTIS. Dėl to Trumpas ne kartą akcentavo, jog Bidenas praleido aštuonerius metus Baltuosiuose rūmuose viceprezidento poste, o iš viso politikoje yra kone pusę amžiaus. Taigi, kodėl jis siūlo genialias idėjas dabar, kurių nesugebėjo įgyvendinti prieš tai? ("All talk no action"). Bideno atsakymai į šį aspektą neatrodė patys tvirčiausi.

 

- FRACKING. Iškart po debatų Trumpas tęsia puolimą prieš Bideną dėl hidraulinio skaidymo technologijos (angl. fracking). Debatų metu Bidenas sakė, jog niekada nesiūlė šios technologijos visiškai atsisakyti (dėl žalos aplinkai); Trumpas paviešino video, kuriame Bideno anksčiau išsakyti teiginiai - dviprasmiškesni. Tai išties nėra lengva tema, mat Demokratų partijoje netrūksta griežto draudimo šalininkų, tuo metu Bidenas, kaip įprasta labiau į centrą linkusiam politikui, bando balansuoti;

 

- ASMENINĖS ATAKOS. Trumpas puolė Bideną, kad jis per savo šeimos narius gavo milijoninę paramą iš Rusijos. Bidenas atkirto, jog niekada pinigų iš užsienio šalių nėra gavęs, o Trumpas vis dar slepia savo mokesčių ataskaitą (išties, Trumpo argumentas apie vis dar atliekamą auditą, kartotas dar prieš praėjusius rinkimus, neskamba rimtai).

 

- UŽSIENIO POLITIKA. Užsienio politika buvo paliesta, diskutuota apie Šiaurės Korėją, Kiniją, šiek tiek - Ukrainą (tik per kandidatų ryšius su Rusija, ne per geopolitinę ar karo perspektyvą). Visgi aiškiai dominavo vidaus politikos aspektai, o tai tik dar kartą įrodo, jog net JAV prezidento rinkimuose užsienio politika dažnai lieka periferijoje.

 

- UKRAINA. Trumpas save dar kartą pavadino "griežčiausiu Rusijai" lyderiu dėl Ukrainai siųstų ginklų, NATO gynybos išlaidų didinimo, sankcijų (todėl esą Rusija nori, jog jis pralaimėtų). Į Krymą referavo tiesiog kaip į "povandeninių laivų uostą", kurį rusai perėmė prie Obamos administracijos. 

 

- APKLAUSOS. Apklausos iškart po debatų skelbia, kad geriau pasirodė Bidenas (YouGov - 54-35 proc.; Data for Progress - 52-41 proc). Vargu, ar tai reikšminga (2016 m. Clinton tokiu būdu laimėjo visus debatus), tačiau turbūt leidžia daryti išvadą, jog esminis pokytis po šių debatų neįvyks.