Politika, aktualijos
10.05. SAVASTIES KLAJONĖS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Kai žvelgia savastis į dabartį kaip esmę,
Kas būta bloga praeity - atsikratys.
Fetišizuota praeitis - šviesesnė.
Iliuzija geriau nei dabartis.
Iš čia ne tik ir nesusipratimai,
Ir klaidos, ir žlugimai. Net karai.
Bet ko verti tie pasmerkti likimai,
Jei net mąstyti tingime dorai.
Lengviausia - ne galvoti, o tikėti.
Ir jokie argumentai nepadės.
Kai intuiciją naudojame lyg skėtį,
Tai tingim pasikelti nuo kėdės.
Nors impulsyvūs sprendiniai klaidina,
Bet kam racionalūs berūpės ?
Kai net prieš vamzdį išpūčia krūtinę,
Ko laukia - pergalės ? Ar tik garbės ?
KAIP IR TADA
Politika visai suviduriavo.
O vaistų - kaip nebuvo, taip nėra.
Iš dešinės tik šaukia: bravo, bravo !
O iš kairės jiems pritaria: ura !
Tai kas paaiškins, kaip atskirti kairę
Nuo apsiskelbusios kitokia dešinės ?
Supraskit, net į šonus nesidairę,
Abi vienodos - velnio giminės.
"Kaip ridikėlis jis, tik iš viršaus raudonas.
O pažiūrėkite, koks baltas vidurys ! "-
Taip šaukė politrukas, kai be duonos
Badėjo ir artojas, ir karys.
Ar kas pasikeitė nuo to prakeikto laiko ?
Juokingas klausimas. O kas čia pasikeis ?
Juk ir dabar visus bepročiais laiko.
Kaip ir tada. Kaip ir anais laikais.
LAUKIU RYTMEČIO
Laukiu rytmečio. O jis vis neišaušta.
Ak, kokia ilga ilga naktis.
Kai vienatvėj širdį taip įskausta,
Nepaguos liūdnoji pilnatis.
Tik šešėliai klaidžioja po sodą.
Gal tai vėlės protėvių , tėvų ?
Kas nuskaidrins mano mintį juodą,
Kai aplink tik svetimi. Nėra savų.
Atgal
