VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

03.20. Skandalas, kurio nėra

Valdas Vasiliauskas

 Jau visą mėnesį trunka Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalas, kurio tarytum nėra. Jau visą mėnesį skamba pareiškimai iš aukščiausių tribūnų apie visišką pasitikėjimą VSD, departamentą tikrinusiomis Generaline prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuoširdžiai ir patriotiškai piktinamasi bandymais apjuodinti šias valstybės institucijas, mažne kasdien šaukiami eiliniai ir neeiliniai, vieši ir uždari posėdžiai, po kurių raportuojama, kad įstatymai nebuvo pažeisti, jokio skandalo nėra.

 

Bet skandalas, vejamas pro duris, braunasi per langą. Pats VSD direktorius Darius Jauniškis, mėgindamas informacijos rinkimą apie žmones pakeisti eufemizmu „tikrinti/pasitikrinti“, leptelėjo skandalingiausią faktą, kad per metus VSD „patikrina“ apie 80 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai įprasta praktika (tiesa, netrukus ši pikantiška informacija nematomos rankos buvo ištrinta iš daugumos interneto svetainių).

Ir kam skaitmeninių technologijų amžiuje rinkti informaciją, jeigu ji jau surinkta ir saugoma duomenų bazėse? Argi kas saugumiečius varė į gatves sekti žmonių arba kandidato į prezidentus aplinkoje įtaisyti agentūros – viso labo tik peržiūrėti (VSD direktoriaus žodžiais, patikrinti) duomenų bazes, iš kurių gali sužinoti ne tik tavo mokesčius, baudas, banko reikalus, užgyventą turtą, bet per e.sveikatą net paskutinio kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatus, išrašytus receptus ir t.t.

Kol skandalo nebuvo, jau paskelbtas visas sąrašas – net 120 žmonių, kuriuos VSD „tikrino“ (žinant konkrečias pavardes, paprasta nustatyti, kas, kada ir ko jų duomenų bazėse ieškojo), jau ne paslaptis – ir Pranešėjas, dabar tik ieškoma kaltų, kas atskleidė jo tapatybę. Vienintelis VSD skandalo, kurio nėra, nežinomasis – JIS, kuriam buvo renkama (tikrinama) informacija. JUO ničniekas nenori būti.

Antai Seimo narys Žygimantas Pavilionis, kratydamasis JO vaidmens, kaip kipšas švęsto vandens, rizikavo būti apšauktas stukačiumi, prisipažinęs, kad jis pats iš viešų šaltinių sulesiojo informaciją apie konkurento prezidento rinkimuose Vygaudo Ušacko prorusiškas preferencijas ir nusiuntęs VSD (tiesą sakant, įprastas diplomato darbas, menkai tesiskiriantis nuo šnipo, – rinkti informaciją ir siųsti savo šalies kompetentingoms institucijoms). JUO, kuriam VSD rinko (tikrino) informaciją, atsisakė būti ir prezidentas Gitanas Nausėda, paaiškinęs, jog tuo metu jis buvęs viso labo kuklus banko ekonomistas, niekaip negalėjęs įsakyti ar užsakyti rinkti (tikrinti) informaciją apie savo komandą ir būsimus rėmėjus. Įtikinama, kone geležinė logika. Bet…

Šių metų Vasario 16-ąją prezidento dekretu ordinais apdovanoti ir trys VSD karininkai – retas ir išskirtinis įvykis. Kadangi saugumiečių darbas slaptas, nebuvo paskelbta, už kokius nuopelnus. Iš naujai iškeptų ordininkų trijulės garsiausias, be abejo, Aidis Meželis, nesyk patekęs į laikraščius, taip pat ir į ką tik pasirodžiusią Rūtos Janutienės knygą „Raudonoji Dalia“, kaip vienos kompanijos, net patyrusius kriminalistus šokiravusios savo amoralumu ir seksualiniais polinkiais, dalyvis („itin aštrūs vieno įtakingiausių VSD vadovų Aidžio Meželio „potyriai“ Gruzijoje“, – rašo autorė). Tikrai nebūčiau šalia šios įžymybės įsidėmėjęs iki šiol niekam nežinomo ordininko Remigijaus Bridikio, bet, pasirodo, tai tas pat VSD direktoriaus pavaduotojas, davęs nurodymą Pranešėjui rinkti (tikrinti) informaciją apie kandidato į prezidentus aplinkos gerulius ir blogiukus. Ir už tai gavo ordiną?

Ir, kai Vytautas Bakas kreipėsi į G.Nausėdą, prašydamas nušalinti nuo pareigų R.Bridikį, kuriam prezidentas ką tik įteikė ordiną, nesunku nuspėti Jo Ekscelencijos reakciją. Ir tai anaiptol ne emocinė reakcija, padiktuota įžeistų ambicijų, kaip ir beatodairiškas VSD gynimas. Vis dėlto negalėčiau patikėti, jog tai sisteminis prezidento požiūris. Veikiau, jo patarėjų, ranka rankon dirbančių su VSD, kai departamentui suteikta privilegija sau pačiam rengti įstatymus, o jo vadovai dabinasi ordinais.

Mes primiršome VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtas ir prezidento aktyviai ir entuziastingai stumiamas Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios nūdienės VSD krizės kontekste įgauna naują ir dar grėsmingesnę prasmę.

Pataisų įvedamą sąvoką „Prevenciniai pokalbiai“ pirmąsyk sutikome Dalios Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės knygoje apie prezidentę „Nustokim krūpčiot“, kur ji giriasi savo „preventyviu bendravimu su šešiais žurnalistais ir apžvalgininkais“, pasakoja apie „prevenciškai įspėtą žiniasklaidą“. Tačiau D.Grybauskaitės prezidentūroje buvo apdirbinėjami savanoriai – kruopščiai atrinkti ir priimti į dvarą žurnalistai bei apžvalgininkai. VSD prevencinius pokalbius rengs toli gražu ne su savanoriais. Čia ir esmė.

Teisės profesionalai iškart įspėjo , kad pataisos pavojingai išplečia žvalgybos visuomenėje lauką ir galias, prevenciniai pokalbiai įtartinai panašėja į apklausas (už pokalbio atsisakymą numatyta administracinė atsakomybė), saugumiečiai ir be teismo galės sužinoti kliento „banko paslaptį“ ir t. t. G.Nausėda šiuos nuogąstavimus pavadino muilo burbulu, nes tokie prevenciniai pokalbiai jau vyksta, juos teliko tik įteisinti.

VSD skandalas, kurio nėra, patvirtino prezidento žodžius: po tokių prevencinių pokalbių su VSD, V.Ušackas ūmai pasitraukė iš rinkimų kovos, nemaloniai nustebindamas ir nuvildamas savo gausius šalininkus ir rėmėjus. Žvalgybos įstatymo pataisos užfiksuotų status quo, saugumiečių masinė savivalė (per metus „patikrintų“ 80 tūkst. piliečių) būtų ne tik įprasta praktika, bet ir teisiškai įforminta. Kam apkrauti teismą formaliu ir niekam nereikalingu darbu?

Kas buvo neteisėta, pasidarys teisėta, blogis virs gėriu. O mūsų demokratiškasis inteligentiškasis prezidentas taps rytietišku autokratu – JUO, – kuriam informaciją apie valdinius rinks (tikrins) VSD ir kitos slaptosios tarnybos, į prevencinius pokalbius temps už pakarpos be teismo ir net prokuroro sankcijos visus atžagareivius, kitamanius ir šiaip neklusnius piliečius. To nenorėčiau išvysti net blogiausiame sapne. Kodėl nei Generalinė prokuratūra, nei Seimo valdyba ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iki šiol neapklausė V.Ušacko?

Atgal