Politika, aktualijos
12.13.Žmonių skurdinimo metas
Česlovas Iškauskas
Advento metas. Šventinis šurmulys. Didžiųjų Švenčių laukimas. Nors užplūdusi dargana, vėsa ir drėgmė pranašauja artėjančią šaltą žiemą, tačiau tie kasdieniai rūpesčiai mus sušildo, sutelkia arčiau šeimos, arčiau savų, artimų ir mielų…
Neatrodo, kad šis iškilus metas būtų apėmęs mūsų rinktos valdžios žmones. Rietenos nesiliauja, ministrai, suradę šiltas vieteles, laikosi jų įsikibę ir, per TV ekranus žvelgdami „kiaulės akimis“, tvirtina tarnaują visai tautai. Pensijas ir atlyginimus ketina didinti kitų metų viduryje, o kainos išaugs jau nuo 2020-ųjų pradžios. Seime skinasi kelią dar didesnių mokesčių projektai. Prezidentas džiūgauja, kad įtikino Turkiją pritarti Baltijos šalių gynybos planui, bet, pasirodo, per anksti…
Nepatikėsite: tai daroma likus iki Seimo rinkimų mažiau negu metams. Ar vėl juos rinksime?
Prieššventiniu laiku apie augantį skurdą rypauti lyg ir nedera. Bet štai DELFI žurnalistė rašo, kad „skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. Su skurdo rizika susiduria beveik pusė vienišų tėvų, auginančių vaikus. Skurdas didėja, tačiau mes vis dar neturime aiškios Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos.“
Netrukus bus patvirtintas kitų metų biudžetas. Kokios dar ilgalaikės strategijos reikia, kad kitąmet gyventume geriau? Kokią Prezidento pasiūlytą Gerovės valstybę kuriame, jei visa tos kol kas tik teorinės kūrybos našta vėl gula ant paprastų žmonių pečių? Paprasta aritmetika: nuo sausio 1-osios elektros kilovatvalandė brangsta beveik 2 centais (skaičiuokime: jei žiemą miestiečio butas suvartoja apie 200 kilovatų, tai per mėnesį jis mokės 4 eurais brangiau). Bet pinga dujos, tiesa, 1 centu už kubą (vėl skaičiuokime: jei šeima bute sudegina 2-3 kubus dujų per mėnesį, tai ji sutaupo…2-3 centus…). Supratote visą „gerėjančio“ gyvenimo logiką?
Praėjusią savaitę Vyriausybė ėmėsi svarstyti pakoreguotus 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektų bei atnaujinto „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto likimus. Finansų ministras V. Šapoka teigė, kad „tai realistinis, mažinantis skurdą, kompromisinis ir subalansuotas biudžetas, kuris atitinka fiskalinę drausmę“. Tas realizmas yra toks: švietimo darbuotojams, kurie labiausiai piktinasi savo padėtimi, atlyginimai augs 10 proc., bet tik nuo rugsėjo 1 d. Pensijos vidutiniškai padidės apie 30 eurų, bet irgi tik nuo metų vidurio. Tiesa, didės ir vadinamieji Vaiko pinigai, bet taip pat teks palaukti liepos 1 d., na, kai visai po nosimi bus Seimo rinkimai…
Tokia matematika ir lūkuriavimas negali tenkinti daugumos žmonių, ypač skurstančių. Vyriausybė veikia pagal legendinį I. Ilfo ir J. Petrovo „Dvylikos kėdžių“ verslo modelį: „Pinigai iš ryto – kėdės vakare. Pinigai vakare – kėdės iš ryto.“ Kainos išauga nuo metų pradžios, o visokie pinigų padidinimai – po pusmečio…
Seimo narys A. Sysas priduria, kad padėtį palengvinti gali pačios savivaldybės, kurios „iš sutaupytų lėšų gali padėti į bėdą patekusiems asmenims“. „Įstatyme numatyta, kad iki keturių procentų tų lėšų savivaldybė gali skirti neatsižvelgdama, kas parašyta įstatyme ar nutarimuose“, – sakė parlamentaras DELFI žurnalistei. Bet jos taupo. Seimas net nežino apie tų pinigų išleidimą ir negali jų kontroliuoti. „Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė išleido keturis milijonus, ir nežinia kam…“, – DELFI TV laidoje sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė
Susisiekimo ministro J. Narkievičiaus epopėja reikalauja linksmesnių štrichų. Anksčiau Vyriausybė nusprendė Vilniaus krašto žvyrkelių asfaltavimui skirti apie 300 tūkst. eurų, tačiau, į ministro kėdę sėdus LLRA atstovui, beveik visi pinigai nukeliavo pro premjero S. Skvernelio sodybą einančiam Upės gatvės keliukui remontuoti. Kaip sakė vienas iškilus veikėjas, kas gali paneigti…
Nenuostabu, kad susikompromitavusį ministrą dengia ne tik Premjeras ar LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis, bet jį nuosekliai gina ir „valstiečių“ vadovai, bijantys, kad, ministrui atsistatydinus, iširs koalicinė dauguma… Kitaip sakant, nors trūksta ir kompetencijos, ir padorumo, bet šilta kėdė ir valdžios postas svarbiau…
Susidaro situacija, kai šaliai gresia pirmalaikiai Seimo rinkimai. Toks konservatorių patriarcho, prof. V. Landsbergio pasiūlymas: diskutuoti dėl šalies ateities. Šį pasiūlymą dešinieji aptarė šeštadienį Vilniuje vykusiame TS-LKD partijos tarybos posėdyje. Žinoma, dabar opozicijos lyderiams palankus metas, nes jie yra partijų reitingų viršūnėje. Bet kas žino: praeis dar beveik metai, ir Lietuvos gyvenimo paletė pasikeis neatpažįstamai. Tik vargšas žmogus, nuolat maitinamas pažadais, o tikrovėje – skurdinamas, kitą spalį vėl eis prie rinkimų urnų ir balsuos…
Už ką?
Atgal
