Politika, aktualijos
12.13.Kauno monstras
Arvydas Juozaitis
Kas yra Kauno „Britanika“? O, tai mūsų epochos Skrajojantis olandas, atplaukęs komunizmo vandenynu ir užplaukęs ant Laisvės seklumų. Tai toks naujųjų laikų monstras, kuriam ir trisdešimt metų – ne metai, o juokas.
Arvydas Juozaitis
Jis pasirengęs riogsoti Kauno viduryje ir tris šimtus metelių, ištvers… Išgyventi jis galėtų ir iki antrojo Lietuvos atėjimo, tai yra saulėlydžio – visko tam laineriui ne per maža. Monolitas ir bjaurusis betonas, iš kurio nulietas gigantas, juokas – jis amžinai bus anapus horizonto, ir plaukios komunizmo-bantitizmo-kapitalizmo-liberalizmo vandenyse. Mėgsta monstrai drumstus vandenis.
Taigi, trisdešimt metelių „Britanika“ plūduriuoja ant Laikinosios veido kaip perdžiūvusi karpa. Per tuos metus užstrigisiam laineriui buvo lemta tapti net Bermudų trikampio kampu. O kaip kitaip, kai prie Soboro prisidūrė dar viena šventovė – „Akropolis“. Tada ir buvo baigtas naujosios apvaizdos akies formavimas, kone tobulas lygiašonis trikampis. Skęsta dabar jo viduryje ir policija ir amunicija, armija ir kariuomenė. Tie trys sakraliniai gigantai – griuvėsiai-siela-pinigas – tapo tikru ir galingu Kauno Bermudų trikampį. Ir vis dėlto: kas toji „Britanika“ yra, kaipo ji atrakinama? Milžiniškas blindažas, ruoštas ginti imperiją jos užpuolimo valandą? Panašu, kad taip. Sumanytas bliondažas Maskvoje, ir tik tie 500 kambarių-boksų viešbučiu pavadinti, „Inturistu“. O ir Šančių Jackai aišku, kad joks tai viešbutis, tik blindažas pusei tūkstančio automatininkų. Kiekvienas langas-ambrazūra juokiasi iš naivių Laikinosios gyventojų, kurie vis dar tiki turizmu, kuriam „Britanika“ atvers vartus. Neatvers. Nebent apsukrusis privačių ir viešų frontų karys ponas meras vieną dieną sumanys susprogdinti „Britaniką“. Bet ir jis nesusprogdins. Tai kužda jam į ausį smagiausios kauniečių sielos: „Esu tuščias ir bergždžias korys, jokia bitė manęs nelankys — nė lašo nektaro, nė ašaros betono…“ Neskęstanti „Britanika“ – skaisčiausias Kauno epochų mazgas, nebeatrišamas. Šmaikštuolis Horacijus Drapakas vieną skaičią birželio naktį, kai naivūs kauniečiai dar blaškėsi kylančios saulės spinduliuose, brūkštelėjo milžiniškomis, žmogaus dydžio raidėmis – brūktešėlėjo ten, kur trūko karnizo: NEBEPRISIKIŠKIAKOPŪSTĖLIAUJANTIESIEMS. Kauno ir paskutinę paslaulio dieną neapstumsi – jis tave nustums nuo "Britanikos". Tai jums ilgiausias lietuviškas žodis.
Atgal
