Politika, aktualijos
11.09. Lengvai griovėm, sunkiai kuriam
Vaclovas Volkus
Mūsų skurdžių ir turčių valstybėje parlamentarai savo kadencijose uždirba per milijoną eurų. Ekonomisto profesoriaus R.Lazutkos skaičiavimu, per paskutinius keturis metus viršutinės visuomenės dalies – elito – pajamos augo 40 proc., o apačių – 17 proc. Tokie skaičiai tautą veda ne prie visuomenės gerovės valstybės kūrimo, bet prie daugumos žmonių nusivylimo, nevilties dėl didžiulės pajamų ir turto atskirties. Dėl to jau teko Lietuvai aiškintis net Briuselyje.
Pastebima įsisenėjusi, bet vis atgimstanti tendencija, kuomet išduodami leidimai būstams statyti vėliau teismų pripažįstami negaliojančiais, pastatai nugriaunami. Savininkams žalą atlygina ne kaltininkai, bet savivaldybės. Tai atsitiko ir Neringoje, bręsta panašus konfliktas Druskininkuose. Tai tyčiojimasis iš žmonių. Kurie nieko nepastatė, negyveno statybų rūpesčiais, ir dėl kažkieno kaltės vietoj nuosavo būsto slenksčio peržengimo, patiria skaudulį, pagiežą ir pyktį. Konfliktas Druskininkuose gali nueiti iki Strasbūro.
Valdžioje nuolat kartojasi šalį kompromituojantys nesusipratimai. Išrinktieji į Seimą siūlo Prezidentui tvirtinti ministrus, teisėjus. Nors ir davę priesaiką ištikimai tarnauti valstybei, daugelis savo darbu ir elgesiu yra beviltiškai susikompromitavę. Net dviems parlamentinėms Liberalų ir Tvarkos ir teisingumo partijoms ir jų vadovams iškeltos baudžiamosios bylos!
Teisėjai, lyg kokia akcinė bendrovė, valdžios ir tautos nekontroliuojami, niekam neatsiskaitydami, vadovaudamiesi savais moralės principais, leidžia sau tai, apie ką rašo ir rašytojas V. Čepas knygoje „Siena“, kas paskatino mane sureaguoti. Talkininkaujant garsiam juristui, baudžiamų bylų advokatui Eg. Bičkauskui autorius rašo drąsiai, remdamasis faktais, reikšdamas savo pilietinę nuomonę. Kas gali paneigti prokuratūros darbuotojų girtavimo, teisėjų piktnaudžiavimo faktus? Tikra gėda. Be rimto teismų apsivalymo, be esminės reformos, ne vien kėdžių perstūmimo, mūsų teisėsaugos sistemoje liks nuolatinis pūlinys.
Net sovietiniais metais teismuose turėjome tarėjus, kurie, vienok, varžė teisėjų vienašališkumą, esant skirtingoms nuomonėms, galėjo jas raštiškai fiksuoti bylos sprendimo dokumente. Teisėjai buvo renkami, jie privalėjo atsiskaityti visuomenei už savo darbą ir priimtus sprendimus.
Nenuvertinkime to, kas žmonėms buvo paprasta, nebrangu ir patogu. Šiandieną viso to neturime. Nubraukę sovietinį palikimą, sukūrėme gausią ir brangią teismų biurokratiją, su kuria susidūrę žmonės „lieka be kelnių“. Arba netekti jų naktį, grįždami į namus, priversti „pirkti plytą“ ar kieme ras nuniokotą automobilį. Tai faktai iš Kėdainių.
Sovietinio socializmo palikimas subyrėjo, bet vakarų kapitalizmas nepatobulėjo. Lietuva neteko milijono jaunų darbingų savo tautiečių, tad pagrįstai baiminamės, kad esame išmirštanti tauta.
Atgal
