VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

10.26.Lietuvos gerovės kalviai

Seimo ir Vyriausybės politikai mato liūną, į kurį Lietuva įbrido. Atskiros grupelės vienijasi savų dvarų kiemuose. Vienybės idėjos sąvoka yra, bet siauraprotiška. Kas už kiemų Lietuvoje – tegul... Kiekvienas kiemas demonstruoja savo asmeninį vieningumą, savo galią kalnus nuversti.

Trumparegiškas vieningumas. Laikas atverti kiemo vartus, pasidairyti plačiau.

Laikas prisiminti priesaikos žodžius tarnauti Dievui ir Tėvynei, ne savo partijai, ne savo interesams. Tikslas – Gerovės Lietuva. Kurti Gerovės Lietuvą pažadėjo Prezidentas, Vyriausybės ir Seimo nariai. Toks yra bendras tikslas. Ar tesi?

Verta prisiminti, į širdį ir protą įsidėti karaliaus Mindaugo žodžius: „Kol mes kiekvienas atskirai – mes niekas“. Mūsų dienų Lietuva – tik miražas. Vežimo ratai įklimpę ir nė krust.

Ieškau pavyzdžio. Buvau pakviesta į 1969 metų susitikimą tuomet buv. Ed.Tičkaus vidurinę mokyklą su mano auklėtiniais. Panoro dalyvauti ir kitų paralelinių klasių mokiniai. Atvyko ir auklėtojos G.Indrašienė ir Em.Skvarnavičiūtė. Aktų salė pilna. Ir aš, ir auklėtojos išgirdo nuoširdžiausius žodžius, dėkojo man už literatūros pamokas. Mane stebino visų klasių vieningumas. Nebuvo nei A, nei B, nei C klasių. Vienas vieningas kūnas. Prisiminiau su savo klase mano režisuotą K.Binkio pjesę „Atžalynas“. Ričardas, tas mokyklos „direktorius“, ir Teisutis, klasės „auklėtojas“, pasakė: „Gražus atžalynas auga. Gražus, direktoriau, atžalynas auga“. Dabar subrendęs gražus atžalynas leidžia jaunas savo atžalas  iš kartos į kartą. Gražiausias pavyzdys mūsų politikams toks jaunas atžalynas yra Seime. Jis širdyse ir protuose gilus patriotizmo ir Tėvynės meilės nesavanaudiškas jausmas. Jei ir kiti Seimo, Vyriausybės nariai taip susivienytų, Gerovės Lietuva klestėtų. Turint omenyje Gerovės Lietuvos kalvių politinį neraštingumą, Gerovės Lietuva – svajonė...

Atgal