VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

10.26.Romualdui Ozolui garbės ženklas

Vilniaus centre, ramioje Teatro gatvėje atidengta lenta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmeiviui ir steigėjui Romualdui Ozolui. Dalyvavo apie 200 žmonių. Žinoma, dauguma - iš senosios Sąjūdžio gvardijos.

Arvydas Juozaitis

Keistas jausmas: žvelgiant į susirinkusiųjų veidus nematau nė vieno, kurį galėčiau prisiminti iš 1982-1987 metų, lankiusių šią vietą. Tuos metus (iš esmės - 1978-1988 m.)  reikėtų išskirti kaip svarbiausiuosius rengiantis būsimai Sąjūdžio veiklai. Tais metais, dirbdamas "Minties" leidyklos direktoriaus pavaduotoju, R. Ozolas jau "vartė kalnus", kaip tąsyk atrodė. Leidykla, R. Ozolo ir A. Rybelio sutartinės veiklos energija, stūmė filosofinės, kultūrinės ir istorinės literatūros leidimą. Nieko panašaus, tokio strategino leidybinio darbo nebuvo visoje TSRS imperijoje. (Įvertinant galimybes ir apimtis, žinoma.) Šį komunistinės sistemos griovimą iš vidaus "komunistas" Ozolas vykdė kaip oficialus žmogus. Filosofai ir kultūrologai stovėjo už nugaros, aplink jį, greta jo. Terpė buvo pribrendusi, proto buvo daug. Ozolas buvo "protinga valia".  

Patyriau šią veiklą "iš vidaus",  būdamas šalia Romualdo.  Pats įsikinkęs į vieną jo sumanymų - "Esė bibliotekos" paruošimą, pirmosios knygos (G.K. Čestertonas "Esė") parengimą. 

Romualdo namus, šeimą ir svetainę trečiajame aukšte lankydavau kone kas savaitę, kartais ir dažniau. Sėdėdavau ir kabinete, kitame buto gale - iš jo balkono atsiveria pasakiškas senamiestis. Romualdo žmona Irena buvo kantrybės ir tylaus jautrumo siela. Regėdavosi kartais, kad jis kartu su ja vieną dieną bus užgriūtas knygų lentynų. 

Pažvelkime į namo sienas: jų dažas-spalva-apsilaupimas nepakito nuo tų metų, kai ant kampo buvo prikalta lentelė "V. Kačalovo g."

 

Atgal