Politika, aktualijos
10.26.Kaimynų piniginės: ką kitiems metams numato Estijos ir Latvijos biudžetai
Arvydas Anušauskas
Kai kalbame apie Lietuvos biudžetą visada verta pasižiūrėti į kaimynų daržą – kas gi jiems sekasi ar nesiseka. Jų biudžetai taip pat vadinami rekordiniais šalių istorijoje. Kai kurie skaičiai sunkiai palyginami dėl skirtingų įstatymų ir biudžetų skirstymo pagal atskiras sritis principų, bet vis dėlto...
Arvydas Anušauskas
Latvija. Mūsų artimiausios kaimynės, kur 1,9 mln. gyventojų (68 % Lietuvos gyventojų skaičiaus) 2020 metų konsoliduotas biudžetas bus 9,89 milijardai eurų – pajamos auga 717,1 mln. Eur (į pagrindinį valstybės biudžetą 6,88 mlrd. arba 400 mln. Eur daugiau), o išlaidos – 10,1 milijardų eurų arba 610,1 mln. eurų daugiau (pagrindinio biudžeto išlaidos 7,22 milijardo arba 325,2 mln. Eur daugiau) negu 2019 metais. Latvijos vyriausybės žinia gyventojams – nebus didinami mokesčiai 2020 metais, neapmokestinamas minimumas didinamas iki 300 Eur, surasti pinigai švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos darbuotojų algų didinimui.
Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas 403,8 mln. eurų. Papildomai skiriama 23 mln. eurų, kad minimalus mokytojų atlyginimas pasiekų 750 Eur. Palyginimui – Lietuvoje Švietimo ir mokslo ir sporto ministerijos biudžetas 1,28 mlrd. Eur.
Sveikatos apsaugos biudžetas – 1,2 milijardai eurų, iš kurių medikų atlyginimų padidinimui skirs 41,8 mln. (nors pažado padidinti algas penktadaliu ir neįvykdo). Palyginimui – Lietuvoje SAM biudžetas 861 mln. Eur (Latvijoje sveikatos draudimo įvedimas tik dabar bus pabaigtas, o mūsų sveikatos draudimo fondas veikia atskirai ir siekia 2,3 mlrd. Eur pajamų bei tiek pat išlaidų ir turi milžinišką 400 mln. Eur rezervą).
Susisiekimo ministerijos – 457,17 mln. eurų, iš kurių keleivių pervežimo finansavimui 91,24 mln. eurų. Dar Daugpilio ir Liepojos savivaldybėms skiriama 20 mln. tramvajų infrastruktūrai vystyti. Palyginimui – Lietuvoje SM biudžetas 875 mln. Eur.
Socialinės apsaugos ministerija – 703,1mln. eurų, žemės ūkio ministerijai – 698,861 mln. eurų, iš kurių 28 mln. miškams ir žuvų resursams saugoti, 11,43 mln. eurų kaimo gyventojų įgūdžiams ugdyti ieškant darbo. Palyginimui – Lietuvoje ŽŪM biudžetas 950 mln. Eur.
Teisingumo ministerijai – 262 mln. eurų (Lietuvoje – 124 mln., plius pagal latvišką modelį STT, VSD, partijų finansavimą ir bus 180 mln. Eur). Didins probacijos sistemos darbuotojų uždarbius, teismų darbuotojų uždarbius. Per metus administracinių bylų nagrinėjimas turi sutrumpėti dviem mėnesiais (iki 6,1 mėn.), o baudžiamųjų beveik mėnesiu (iki 4,9). Teisingumo ministerija gauna papildomai 5 mln. eurų kalėjimų infrastruktūrai, bet naujo kalėjimo Liepojoje statyba įšaldoma iki 2022 m. Papildomai 600 tūkst. eurų gauna Kovos su korupcija biuras, penki milijonai – naujam partijų finansavimo modeliui, dešimt milijonų priemonėms užkertančioms kelią nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimui.
Užsienio reikalų ministerijos biudžetas 67,25 mln. eurų (tris milijonus papildomai), iš kurių 10,8 įnašai tarptautinėms organizacijoms, 39 mln. Eur diplomatinių ir konsulinių misijų išlaikymui. Bus atidaroma Latvijos pasiuntinybė Australijoje už 1,78 mln. eurų. Palyginimui Lietuvos URM biudžetas 85 mln. Eur.
Gynybos biudžetas – 663,6 mln. eurų arba 27 mln. Eur didesnis negu 2019 m. Palyginimui – Lietuvoje KAM biudžetas 1,027 mlrd. Eur.
Kultūros ministerijai – 180 mln. eurų. Papildomai 13 mln. eurų, kad nuo 2020 m. teatrų, muziejų, bibliotekų ir archyvų darbuotojų atlyginimai bus ne mažesni negu 930 eurų už pilną etatą.
Savivaldybių biudžetams atiteks 20 % GPM, o likusi dalis – į valstybės biudžetą. Savivaldybių biudžetai sudarys 1,4 milijardus eurų. Latviško Sodros specialaus biudžeto pajamos bus 3,2 milijardai eurų, o išlaidos – 2,97 milijardų euru (Lietuvos Sodra – 4,86 mlrd. pajamų ir 4,5 mlrd. Eur išlaidų arba 10–15 % daugiau negu latvių, tačiau tas skirtumas dėl skirtingų biudžeto sudarymo pagrindų). Latvijos BVP sieks 33,154 mlrd. eurų, o deficitas 0,3 % BVP. Valstybės skola 2020 m. pabaigoje bus 11,75 milijardų eurų arba 34 % BVP (dabar Lietuvos valstybės skola – 17,8 mlrd. Eur arba 37,8 % BVP).
Latvijos prezidento kanceliarija papildomai gauna 700 tūkst. eurų, o 7 mln. Eur bus skirti savivaldybėms statyti vaikų darželius.
Estija. Šios šiaurinės kaimynės, kur 1,3 mln. gyventojų (46 % nuo Lietuvos gyventojų skaičiaus) biudžeto išlaidos 2020 m. bus 11,6 milijardų eurų (240 mln. daugiau, nors dar gegužę išlaidas planuota papildomai didinti 500 mln., bet pasaulio ekonomikos lėtėjimas planus keitė), o pajamos – 11,8 milijardų (760 mln. daugiau). Palyginimui dvigubai didesnės Lietuvos biudžeto pajamos sieks 11,5 mlrd. Eur (kartu su 1,9 mlrd. Eur ES lėšų), o išlaidos 12,65 mlrd. Eur (kartu su 2,23 mlrd. Eur ES finansine parama).
Valstybės skola bus sumažinta nuo 8,8 % BVP iki 8 % arba nuo 2,4 iki 2,3 milijardų. Mokesčiai sudarys 33,2 % BVP ir sumažės iki 32,7 % BVP 2022 metais. Numatoma padidinti senatvės pensiją 45 eurais per mėnesį (nereikia pamiršti, kad Estijoje nuo pensijų viršijančių neapmokestinamą minimumą imamas gyventojo pajamų 20 % mokestis), mokytojų minimali alga didinama 65 eurais. Gynybos išlaidos didinamos 20 mln. eurų.
Santykinio skurdo riba Estijoje 2017 m. buvo 523 eurų per mėnesį, o vidutinė pensija – 483,24 Eur (ties skurdo riba buvo 47,5 % pensininkų). 2020 m. esto turinčio 44 m. stažą, pensija didės nuo 483 eurų iki 528. Estų kalbos mokymuisi rusiškuose darželiuose bus skirta trys milijonai. 2020 minimali mokytojų alga didėja 65 eurų. Vietoje 1250 eurų bus 1315 Eur (tokia pat ir vaikų darželių auklėtojų alga). Vidutinė mokytojų alga bus 1540 eurų.
Dėstytojų algos didinamos 5 %. Mokslo finansavimui numatyta 216 mln. eurų. Švietimo srityje bus finansuojama saugi mokyklų aplinka ir skaitmeninė revoliucija (14,9 mln. eurų bus investuota į mokyklų IT infrastruktūrą, vadovėlių skaitmeninimą). 164 mokyklose bus sukurti lokalūs IT tinklai. Valstybė finansuos estų kalbos mokymąsi mokyklose užsienyje, bei Pasaulinę mokyklą, kurioje mokysis 200 vaikų iš 20 šalių. Bus plečiamos galimybės mokytis estų kalbos nuotoliniu būdu, estų kalbos dėstymui užsienio universitetuose (estų kalbos moko 30 užsienio valstybių apie šimtas mokytojų ir penkiasdešimt lektorių). Tam, biudžete numatyta 0,9 mln. Eur.
Matyt, žvelgiant į kaimynų pinigines, kyla įvairių minčių, tačiau svarbiausia – einame labai panašiais keliais ir pagrindinės viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo kryptys yra tos pačios. Bet štai Latvija neslepia nuo medikų kelių šimtų milijonų eurų rezervo sveikatos draudimo fonde ir iš paskutiniųjų didina medikų algas. Estija didina 65 eurais mokytojų algas ugdydama jas iki 1315 Eur bei skiria ženklius asignavimus mokslui. Tad yra ką palyginti ir apie ką pagalvoti.
Atgal
