VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

10.24.Didžiųjų miestų žiedinių savivaldybių ateitis kelia abejonių: audra aprimo, bet problemos išlieka

Kauno miesto savivaldybės sprendimas inicijuoti Kauno rajono savivaldybės trylikos seniūnijų perdavimo Kauno miestui procedūrą sukėlė nemenką nepasitenkinimą.

Aurimas Stabinis

Tai nepatiko daliai visuomenės ir žiniasklaidos, o ypač aplink didžiuosius miestus esančių (t. y. žiedinių) savivaldybių politikams bei tiems politikams, kuriuos galima laikyti opozicija Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Kauno miesto valdžia bei jai vadovaujantis V. Matijošaitis buvo apkaltinti viduramžiškais plėtros planais https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1012058/miestai-sugalvojo-plestis-kaunas-nori-prisijungti-rajona-tuo-susidomejo-ir-vilnius, demokratijos trūkumu, buldozerio principu https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-miesto-taryba-balsuoja-nori-dalies-rajono-ar-ne-929652, netgi imta baimintis, ar jungimosi virusas neišplis iki Šiaulių https://www.skrastas.lt/aktualijos/ar-siauliai-ieskos-nauju-zemiu. Neišvengta ir nuolat eskaluojamos Vilniaus ir Kauno konkurencijos temos: atseit, Kaunui prisijungus dalį rajono žemių, Kaunas savo plotu taptų didžiausiu miestu Lietuvoje ir tuo aplenktų Vilnių. Į svarstymus nedelsdamas įsitraukė ir „prijungimo zonoje“ (Kauno rajone, Ringauduose) gyvenantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, išsakydamas logiškai bei teisiškai painią mintį, kurios esmė, matyt, buvo tokia, jog iniciatyva padidinti Kauno miesto teritoriją Seime svarstoma nebus (įdomu, kodėl) https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/v-pranckietis-sis-seimas-del-kauno-rajono-prijungimo-prie-miesto-nebalsuos-933053. Naujoji vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, deleguota į Vyriausybę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS), Seimo narė, buvusi LLRA – KŠS valdomos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pareiškė, jog Kauno miesto savivaldybė galėtų palikti tolesnei ateičiai arba pakeisti savo sprendimą dėl dalies rajono teritorijos prijungimo, esą, tai būtų paprasčiausias kelias https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tamasuniene-geriausia-butu-jeigu-kauno-valdzia-pakeistu-savo-sprendima-del-ribu-pletimo.d?id=82484181. Be abejo, tokiu atveju nieko nereikėtų daryti ir Vidaus reikalų ministerijai. Gerbiamai naujokei ministrei norėtųsi priminti, jog iš tiesų yra labai lengva nieko nedaryti, sudėtingiau yra dirbti ir spręsti nevienareikšmes  problemas.

Visų pirma, Lietuvos įstatymai leidžia keisti savivaldybių teritorijų ribas, tos ribos nėra šventos ar neliečiamos. Savivaldybių ribos yra keičiamos: paskutinį kartą esmingesni pakeitimai buvo padaryti 2000 m. Buvo įsteigtos 5 naujos savivaldybės, panaikinta žiedinė Marijampolės rajono savivaldybė, prie Vilniaus miesto prijungtos Grigiškės bei dalis kitų aplinkinių gyvenviečių, padaryta ir kitų pakeitimų https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=-9dzqntz2j&documentId=TAIS.213461&category=TAD. Tačiau dėl politinės valios trūkumo bei reformuosimų savivaldybių administracijų (o kartais ir gyventojų) pasipriešinimo ši reforma nebuvo užbaigta. Įstatymai numato procedūras, kaip galima keisti savivaldybių teritorijų ribas https://vrm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/administraciniu-vienetu-ir-gyvenamuju-vietoviu-ribu-ir-pavadinimu-tvarkymas-adresu-formavimas. Kauno miesto savivaldybė, priimdama sprendimą dėl Kauno miesto ribų išplėtimo, tiesiog žengė pirmąjį tos procedūros žingsnį, ir nieko nusikalstama tame nėra. Suprantama, jog Kauno mero V. Matijošaičio asmenybė, jo kaip mero, kaip buvusio verslininko veikla nėra vertinama vienareikšmiškai, tačiau prasmingiau būtų panagrinėti tuos argumentus, kuriais Kauno miesto savivaldybė grindžia savo sprendimą dėl ribų išplėtimo. Aiškėja, jog tie patys argumentai bei išvardytos problemos iškyla taip pat ir Vilniaus, Klaipėdos bei kitų didžiųjų miestų ir rajonų santykiuose, t. y. yra praktiškai visur, kur egzistuoja žiedinės savivaldybės.

Po Nepriklausomybės paskelbimo tūkstančiai Lietuvos gyventojų įsigijo sklypus ir pasistatė gyvenamuosius namus tiek didžiųjų miestų pakraščiuose, tiek sodų bendrijose, tiek užmiestyje – žiedinių savivaldybių teritorijose,  t. y. visur, kur buvo galima pigiau įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Nėra paslaptis, jog savivaldybės nespėja ar nenori vystyti infrastruktūros naujai atsiradusiuose nuosavų namų kvartaluose. Ten trūksta mokyklų, darželių, sutvarkytų gatvių, viešųjų erdvių, patogaus viešojo transporto, nepakankamai išplėtota inžinerinė infrastruktūra. Problema tampa dar opesnė, jeigu naujas kvartalas išdygsta ne mieste, o žiedinės savivaldybės teritorijoje. Tokiu atveju dauguma naujakurių yra ne vietiniai, o atsikėlę iš miesto ar kitų savivaldybių, ir žiedinės savivaldybės valdininkų nuomone, jie dėl vienų ar kitų priežasčių turėtų palaukti, kol jais bus pasirūpinta. Neretai prioritetas teikiamas seniau gyvenantiems arba tiems, kurie balsuoja už esamą rajono valdžią, kaip kad teigia Seimo narys Kęstutis Masiulis https://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/vilniaus-rajono-savivaldybe-tvarko-tik-istikimu-rinkeju-gatves-875037. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrė šį neskaidrų atvejį: https://www.autobanas.lt/del-itarimu-tvarkant-vilniaus-rajono-kelius-stt-zvilgsnis/. Deja, toks rajono valdininkų požiūris neturi nieko bendro su demokratinėmis vertybėmis.    

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad miesto darželius šiuo metu lanko 5000 Kaune negyvenančių vaikų, 3200 Kauno rajone gyvenančių vaikų eina į miesto mokyklas https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1012058/miestai-sugalvojo-plestis-kaunas-nori-prisijungti-rajona-tuo-susidomejo-ir-vilnius. Tai yra dideli skaičiai: iš viso Kauno rajono mokyklas 2019-2020 mokslo metais lanko 9800 mokinių http://svis.emokykla.lt/1-mokykla/. Taigi, galima teigti, jog beveik kas ketvirtas Kauno rajono mokinys mokosi Kauno mieste (žinoma, tam tikra dalis mokinių gali būti ir iš Kaišiadorių ar kitų rajonų). Kauno rajono savivaldybei priklausančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra ugdoma vos 2400 vaikų. Vadinasi, dauguma Kauno rajono darželinukų lanko darželius Kauno mieste (tiksliau, yra tėvų vežami). Situaciją būtų sunku pavadinti normalia.

Dar sudėtingesnė ugdymo situacija yra Vilniaus rajone. Daugybė vaikų (5000 ?) iš Vilniaus rajono kasdien vyksta į Vilniaus miesto mokyklas bei darželius  https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-rajono-gyventojai-suglume-mokyklos-ir-darzeliai-pustusciai-bet-vaikams-vietos-juose-nera.d?id=81042973. Be to, Vilniaus rajone, ypač priemiesčio zonoje, labai trūksta mokyklų ir darželių lietuvių ugdomąja kalba. Vilniaus rajono savivaldybė, kurią nuo 1993 metų valdo išimtinai tik LLRA – KŠS, labai pasyviai steigia lietuviškas mokyklas ar darželių grupes, ir tai vyksta jau daugiau kaip 20 metų. Priežastys nurodomos įvairios: neva trūksta lėšų (nors prieš rinkimus savivaldybė rado lėšų subsidijuoti šalto vandens kainą daliai gyventojų https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/vilniaus-rajono-savivaldybes-privilegijos-tik-daliai-gyventoju-viena-imone-paliko-nuosaly-664-1095960), nėra patalpų (nors išlaikomos pustuštės mokyklos, daugiausia dėstomąja lenkų kalba, o ugdymas Vilniaus rajone yra brangiausias Lietuvoje https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/mokyklu-infrastruktura-vis-dar-daug-kvadratu-ir-mazai-vaiku-973-1052384), trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (?), vaikų tėvai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos Vilniaus rajone (o tai yra būtina sąlyga norint patekti į rajono savivaldybei priklausantį darželį) http://alkas.lt/2019/05/09/g-kazenas-vilniaus-r-savivaldybes-paneigimo-paneigimas/. Tačiau deklaravus gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, gali paaiškėti, jog vaikui savivaldybės darželyje lietuvių ugdomąja kalba vietos nėra (trūksta beveik 700 vietų https://madeinvilnius.lt/naujienos/svietimas/siulomas-receptas-kaip-vilniaus-rajone-spresti-darzeliu-trukumo-problema/), todėl tėvams tenka registruotis Vilniaus mieste ir vežti vaiką į Vilniaus darželį. Tokiu būdu kuriama įtampa, o rajone neprisiregistravę gyventojai moka mokesčius miestui, o ne rajonui. Kovodama su Vilniaus, o taip pat ir Šalčininkų rajono savivaldybių pasyvumu (o gal nenoru?) plėtoti ugdymą lietuvių kalba, Vilniaus apskritis nuo 1996 m. pradėjo steigti sau pavaldžias ugdymo įstaigas lietuvių kalba ir finansuoti jų veiklą. Panaikinus apskričių administracijas, šias mokyklas perėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu ministerija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose turi dvylika ugdymo įstaigų, jas lanko apie 3800 vaikų, iš jų apie 1350 – Riešės gimnaziją. Labiausiai augančių Vilniaus rajono šiaurės vakarų seniūnijų – Zujūnų, Avižienių, Riešės ir Sudervės teritorijose mokyklas lietuvių kalba lanko apie 1880 mokinių, mokyklas lenkų kalba – 542 (atitinkamai 78 % ir 22 %). Tačiau tik 342 lietuviškų mokyklų mokiniai lanko rajonui pavaldžias mokyklas, likę 1538 mokosi ministerijai pavaldžiose mokyklose http://svis.emokykla.lt/1-mokykla/. O kiek dar mokinių iš rajono vyksta į Vilniaus miesto mokyklas? Deja, dažniausiai tai yra priverstinės kelionės, nes mokyklų jų gyvenvietėse nėra arba jos yra perpildytos.

Klaipėdos rajone vaikams trūksta vietų darželiuose netgi Gargžduose, Priekulėje, o ypač – priemiestinėje zonoje https://www.atviraklaipeda.lt/2018/10/04/klaipedos-rajone-islieka-darzeliu-deficitas/

Važinėti yra smagu esant geriems keliams, kai viešasis transportas yra patogiai sureguliuotas. Žiedinės savivaldybės, kaip jau minėta, neskuba savo sąskaita asfaltuoti gatvių naujuose kvartaluose, neskuba perimti sodų bendrijų gatvių. Norima, jog prie gatvių tvarkymo kuo labiau prisidėtų patys naujakuriai ar verslo įmonės http://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Kol-regionai-irengineja-viesaja-infrastruktura-Vilniaus-rajono-gyvenvietes-maudosi-purve/8916, savivaldybė, pavyzdžiui, pagelbės tik „eismo saugos ir aplinkos apsaugos“ priemonėmis https://www.vrsa.lt/go.php/lit/IMG/9517.    

Nėra nei vieningos viešojo transporto, nei vieningos bilietų sistemos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės autobusai veža ne į visas priemiestines gyvenvietes. Nors pastaruoju metu situacija gerėja, atsirado miesto maršrutai (susitarus miestui su rajonu) į Riešę, Didžiąją Riešę, Skirgiškes, Juodšilius bei į Trakų rajone esančius Valus, bet miesto autobusai nevyksta į Avižienius, Nemenčinę bei į kitas augančias gyvenvietes tomis kryptimis. Ten galima vykti tik Vilniaus rajono savivaldybės autobusų parkui priklausančiais autobusais. Į Vilniaus rajono tolimesnes gyvenvietes veža irgi tik rajono ar kitų vežėjų autobusai. Kauno bei Klaipėdos miestų autobusais galima pasiekti beveik visas priemiestines gyvenvietes, tačiau į tolimesnes rajonų gyvenvietes jie neveža. Žiedinių savivaldybių gyventojams dėl to gerokai išauga kelionės išlaidos į darbą mieste, nes tenka persėsti iš vieno vežėjo autobuso į kito autobusą ir, be abejo, mokėti du kartus. Niekaip nepavyksta miestų bei priemiesčių teritorijoje integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą pervežimų geležinkeliais.

Deja, inžinerinės infrastruktūros naujakurių gyvenvietėse irgi neskubama plėtoti https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-rajono-naujakuriu-nuotekos-tekejo-i-upe-kaltu-nera-o-mokes-apgauti-gyventojai-56-1217536.  

Norėtųsi pabrėžti, jog naujų namų kvartalai žiedinių savivaldybių teritorijose pradėjo formuotis prieš kelias dešimtis metų. Rajonų administracijos turėjo pakankamai laiko sukurti šiose teritorijose tinkamas gyvenimo sąlygas ar bent jau parengti strategiją, kaip kartu su didžiųjų miestų savivaldybėmis ar Vyriausybe sėkmingai integruoti naujus kvartalus tiek į rajono, tiek ir į miesto aplinką, bei pradėti vykdyti šią strategiją. Tai nebuvo padaryta arba daroma gana vangiai. Žiedinių savivaldybių vadovams turbūt smagu mėgautis gerais savo rajonų reitingais kokiose nors statistinėse suvestinėse, tačiau nepadarytų darbų labai daug, ir atsakomybę už tai prisiimti teks. Jeigu našta per sunki, tai kartais pasitaiko progų dalies teritorijų atsisakyti: pavyzdžiui, Klaipėdos rajono Slengių kaimo gyventojai, nepatenkinti rajono valdžios aplaidumu, atlikus apklausą, nusprendė prisijungti prie Klaipėdos miesto https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/slengiu-klausimas-vis-dar-ore-920036. Tačiau Klaipėdos rajono valdžia, kaip galima suprasti, yra nusitekusi priešintis Slengių gyventojų apsisprendimui. Gaila, kad tokio rajono valdžios atkaklumo pristigo sprendžiant Slengių gyventojų problemas.

Beje, miestų teritorijos Lietuvoje plečiamos labai paprastai, jeigu tai vyksta vienos savivaldybės ribose: pavyzdžiui, 2015 m. Utenos miesto teritorija padidėjo net 1,5 karto (nuo 15 iki 22 kvadratinių kilometrų) http://www.regionunaujienos.lt/isplestos-utenos-miesto-teritorijos-ribos/.Kaip matyti, prie Utenos miesto prijungtos urbanizuotos, miesto apsuptos ar kitaip su miestu susijusios kaimiškos teritorijos http://www.utenosseniunija.lt/images/Dokumentai/2015_03_13Seniunijosrybos/priedas550521.pdf. Nebuvo girdėti protestų, niekas nerinko parašų. Todėl peršasi išvada, jog didžiųjų miestų plėtra labiausiai nepatenkintos yra būtent žiedinių savivaldybių administracijos, kurios pirmos kyla į kovą. Žinoma, dalis gyventojų irgi nenori jungtis prie miestų: teigiama, jog buvo surinkta beveik 26000 Kauno rajono gyventojų parašų, nesutinkančių su galimu Kauno rajono dalies seniūnijų prijungimu prie Kauno miesto https://www.alfa.lt/straipsnis/50403740/v-matijosaicio-planas-atskleide-gresmes-vilniaus-ir-salcininku-rajonuose. Tarp kitko, būtųlabai įdomu sužinoti pasirašiusiųjų gyvenamąsias vietas, ar tikrai visi jie yra iš „prijungimo zonos“. Deja, dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų tokia svarbi informacija visuomenei pateikta nebus.

Teigiama, jog dalį Kauno rajono seniūnijų prijungus prie Kauno miesto, likusi rajono savivaldybės dalis nukentėtų ekonomiškai, ten didėtų socialinė atskirtis https://www.alfa.lt/straipsnis/50403680/v-matijosaicio-spyga-zmonems-valdziai-ir-konstitucijai. Taip, likusi Kauno rajono dalis taptų labiau kaimiška ir panašesnė į daugelį kitų Lietuvos savivaldybių, nebepirmautų statistinėse lentelėse, bet juk svarbiausia valdžios pareiga - rūpinimasis žmonėmis, o ne rodikliais, ar kaip? Peršasi išvada, jog priemiestinė urbanizuotoji Kauno rajono dalis išlaiko kaimiškąją rajono dalį. Kaip yra žinoma, tai daug Kauno rajono priemiesčio zonos gyventojų dirba Kaune, tai ar ne ten dirbdami jie taip praturtėjo, ir kur čia rajono valdžios nuopelnas? Tai jeigu priemiesčio gyvenvietės yra tokios vertingos ir brangios rajonui, gal reikėtų geriau tenkinti jų gyventojų poreikius? Tokiu atveju pati prijungimo prie miesto idėja išnyktų dar pradinėje stadijoje.

Oponuojant Kauno miesto savivaldybės ar panašioms galimoms iniciatyvoms teigiama, jog, pavyzdžiui, Vilniaus rajonas gali užsimanyti dalies sostinės pakraščių susigrąžinimo https://www.alfa.lt/straipsnis/50403680/v-matijosaicio-spyga-zmonems-valdziai-ir-konstitucijai. Galbūt kai kurios Vilniaus gatvės, namai, kiemai ar laiptinės norėtų gyventi Vilniaus rajono pavaldume, tačiau akivaizdu, jog nebus leista išdraskyti į gabalus miesto teritorijos ar kurti joje salų, nes tokia išdarkyta teritorija neturėtų nieko bendro su efektyviu administravimu. O dalies aplinkinių gyvenviečių, ypač apsuptų miesto teritorijos, prijungimas prie miesto iš esmės rimtesnių administravimo problemų nesukurtų.    

Reikėtų suprasti, jog gyvename 21 amžiuje, ir abejotina, ar pavyks ilgam išlaikyti savo valdžią teritorijose, kuriomis nenorima, neskubama rūpintis ar laukiama „centrinės valdžios dėmesio“ http://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Kol-regionai-irengineja-viesaja-infrastruktura-Vilniaus-rajono-gyvenvietes-maudosi-purve/8916.  

    
 

 


 

   
 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal