VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

10.04.Latvija – ypatinga Lietuvos kaimyninė šalis

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos Respublikos Prezidentu Egilu Levitu.

Prezidentai aptarė Lietuvos ir Latvijos sienos sutarties ratifikavimą ir sutarė dėl kasmetinio Baltijos šalių vadovų susitikimo datos gruodžio mėnesį Rygoje. Šalies vadovas, liepą viešėdamas Latvijoje, paragino atnaujinti trišalius Prezidentų susitikimus, skirtus svarbiausiems einamiesiems politiniams, ekonominiams, regioninės gynybos ir saugumo klausimams aptarti.

Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimas | lrp.lt nuotr.

Šalies vadovo teigimu, Latvija yra ypatinga Lietuvos kaimynė, nes abiejų tautų žmones sieja baltiška tradicija ir bendros istorijos patirtis. Turėtume ir toliau puoselėti savo bendrą paveldą,

plėtoti kultūrinius ryšius visais lygmenimis. Prezidentai pabrėžė Baltijos ir Šiaurės šalių dialogo svarbą, siekiant užtikrinti regiono ekonominę plėtrą ir saugumą.

Lietuva ir Latvija glaudžiai bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityse. Bendros vertybės ir interesai, taip pat vienodai suvokiami šių dienų iššūkiai ir grėsmės sutelkia abi šalis darbui sprendžiant regiono ir kaimynystės saugumo klausimus bei siekiant bendrų tikslų artėjančiame NATO vadovų susitikime.

Prezidentai daug dėmesio skyrė energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo temoms. Lietuvos vadovas paragino Latviją apsvarstyti sprendimą dėl prekybos elektra per Rusijos sieną pradėjus eksploatuoti Astravo atominę elektrinę ir kelti nesaugios Astravo jėgainės klausimą dvišaliuose susitikimuose tiek su Europos Komisijos, TATENA ir kitų tarptautinių organizacijų atstovais, tiek su Europos valstybių vadovais.

„Astravo jėgainės saugumo užtikrinimas ir jos ateitis yra visos Europos Sąjungos klausimas. Baltijos šalių vienybė ir suderinti sprendimai dėl sinchronizacijos, įskaitant prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, yra itin svarbūs. Tik bendras darbas kartu gali užtikrinti tarptautinių ir europinių institucijų bei strateginių partnerių paramą“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentai akcentavo transatlantinio bendradarbiavimo energetikos saugumo srityje stiprinimo būtinybę. Pasak šalies vadovo, Baltijos valstybių ir JAV dialogas dėl energetikos mūsų regionui yra nepaprastai svarbus ir atveria duris bendradarbiavimui plėtojant strateginę energetikos infrastruktūrą, keičiantis technologijomis ir geriausia praktika.

Dėmesio skirta ir Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės klausimams. Sutarta derinti pozicijas dėl daugiametės finansinės perspektyvos planavimo, „Brexit“ ir judumo paketo. Aptariant Rytų partnerystę Prezidentas teigė, kad reikia užsibrėžti naujus, ambicingus, į rezultatus orientuotus Rytų partnerystės tikslus po 2020 metų. Būtina siekti tų Rytų partnerystės valstybių, kurios nori ir yra pajėgios tą padaryti, kuo spartesnės integracijos į ES vidaus rinką.

Atgal