Pasaulis
03 12. Pasaulyje maisto atsargų teliko 74 dienoms
Daiva Sakalauskienė
Ateinantys į pasaulį žmonės nebeturi vietos prie didžiojo Gamtos stalo. Įvairiausios maisto produktų, gamintojų, žaliavų eksporto ir importo organizacijos perspėja, jog pasaulis nebegamina tiek, kiek suvartoja.
O Lietuva, nors ir šiais metais pasiekusi rekordinį 4 mln. tonų javų derlių, nebepripažįstama augančio žemės ūkio šalimi. Analitikų teigimu, maisto kainų kilimui įtakos turi ne tik jo trūkumas, bet ir ekonominio rato grandinės sutrūkinėjimas bei pinigų nuvertėjimas.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO paskelbė naujausią ataskaitą apie savo skaičiuojamus maisto produktų indeksų pokyčius. Bendras penkių maisto produktų grupių kainų indeksas pakilo 3 punktais, iki 216, bet rekordinio 2011 m. lygio - 228 - dar nepasiekė. Iš penkių atskirų grupių kilo mėsos, pieno produktų ir javų, krito - aliejaus ir riebalų, taip pat cukraus kainų indeksai.
"Mes negaminame tiek, kiek vartojame, todėl atsargos mažėja. Visame pasaulyje pasiūla labai kritusi, o atsargos yra labai žemo lygio, - taip žinių agentūroms sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Abdolreza Abbasianas. - Iš pastarųjų 11-os metų 6-erius metus pasaulyje maisto vartojimas pranoko gamybą. Prieš 10 metų vidutiniškai pasaulyje turėta atsargų, kurių pakaktų 107 dienoms, dabar teliko 74 dienoms".
Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento vertinimu, 2013 metais pasaulinės kviečių atsargos bus 13 procentų mažesnės nei šiemet.
Buvęs trijų pirmųjų vyriausybių pramonės ministras profesorius Rimvydas Jasinavičius pastaruoju metu kylančias kainas aiškina pinigų nuvertėjimu.
"Ne kainos kyla, o pinigai pinga. Jeigu bet kokios žemės ūkio produkcijos ar maisto kainas vertintume tikraisiais pinigais, tai yra auksu arba sidabru, tai visos kainos per šimtmetį krito. O mūsų šiuolaikiniai popieriniai pinigai neturi turtinės vertės ir yra tarsi iliuzija. Rinka atitinkamai sureaguoja, suvokusi, kad šiais metais papildomai atspausdinti pinigai nuvertina buvusią pinigų vertę, tai ir pakyla kaina", - aiškino R. Jasinavičius.
Pasak profesoriaus, jei vis dėlto į apyvartą patenka tokie vertybėmis "nepadengti" pinigai, tuomet visuomenė yra apvagiama, nes jos narių sukurtą produkciją "orinių" pinigų spausdintojas arba jų turėtojas įsigyja už dyką - kaip už falsifikuotus pinigus.
"Visų šalių įstatymai tokį pinigų spausdinimą laiko sunkiu nusikaltimu, jei tai daro pavieniai žmonės ar jų grupės. Bet jei tokius netikrus pinigus į apyvartą paleidžia valdžia, niekas nė neketina jos už tai bausti. O juk žala visuomenės turtų kūrėjams ir turėtojams padaroma didžiulė: šie papildomi pinigai sukelia kainų augimą, infliaciją, hiperinfliaciją, devalvaciją ir didžiosios gyventojų dalies nuskurdinimą", - konstatavo R. Jasinavičius.
Pastaraisiais dešimtmečiais "orinių" pinigų emisija ypač piktnaudžiauja galingiausios pasaulio valstybės - JAV ir Europos Sąjunga.
Buvęs ministras akcentavo, jog reikia žiūrėti ne vien į maisto trūkumą pasaulyje, bet ir į tai, kad atspausdintų, beverčių pinigų yra per daug.
Kaip blogybę R. Jasinavičius taip pat įžvelgė mažėjantį maisto produkcijos ir pramonės gamintojų skaičių.
"Lietuva niekada per daug nebadavo, kol tautiečiai patys auginosi ir bulves, ir kiaules, ir grūdus, ir viską. Tai pirma reikia pasigaminti, o po to atitinkamai ir išaugintu derliumi pasidalyti. Tada ir pinigai nepigtų", - patarė profesorius.
Visiškai aišku, kad šiuo metu maisto produktų pasaulyje trūksta. Pastarieji nelygiai, blogai ar neteisingai paskirstomi pasaulinėse rinkose. Tai įrodo ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos paskelbtos žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Pavyzdžiui, Londono biržoje grūdai praėjusį mėnesį atpigo, o Lietuvoje brango. Taip pat šių metų sausio mėnesį iš Lietuvos eksportuota beveik tris kartus daugiau grūdų. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausį eksportavo 222 089 tūkst. t grūdų - 2,8 karto daugiau negu 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, kai maistas brangsta - vienas brangiau moka, o kitas daugiau gauna.
"Einant prekybos ekonomikos grandine pardavėjas gaudamas daugiau, turi atitinkamai ir mokėti darbuotojams, kad šie vėliau įpirktų pabrangusį produktą. Gamintojas samdo darbuotojus - taip pat jiems daugiau turėtų mokėti. Jei perka iš ūkininko - jam daugiau atseikėti. Tai čia irgi yra problema, kad toje grandinėje yra ne tik įtrūkimų, bet ir nutrūkimų", - aiškino R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, susidariusi situacija būtų ne tiek skausminga, jei adekvačiai didėtų ir algos.
"Problema gyva ne tiek dėl prekių brangimo, kiek prekių kainų neatitikimo atlyginimų atžvilgiu. Atlyginimai beveik nekilo nuo 2008 metų", - įvardijo R. Lazutka.
.jpg)
(1).png)
